Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.
„Lietuva kryptingai ir nuosekliai siekia ankstesnės sinchronizacijos, todėl turime būti padarę tiek techninius, tiek teisinius namų darbus“, – pranešime teigė D. Kreivys.
Pasak Energetikos ministerijos, norint Lietuvos sistemą 2024 metais parengti susijungimui su Europos tinklais, turi būti įgyvendinti jos saugumą didinantys projektai. Tuo metu vėliau būtų įgyvendinami sistemos stabilumą didinantys ir integraciją su Europos Sąjungos vidaus rinka užtikrinantys projektai.
Siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos elektros sistema sinchronizavimui būtų parengta ne 2025-aisiais, kaip buvo numatyta iki šiol, o 2024 metais – tam įstatyme numatytas įpareigojimas įgyvendinti sistemos saugumą didinančius projektus.
D. Kreivys pakartojo, kad bendro Baltijos šalių politinio sutarimo dėl greitesnio sinchronizavimo bus siekiama birželį ir liepą – po to, kai bus paskelbti techninių galimybių studijų rezultatai.
Praėjusią savaitę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Lietuva sinchronizuotis su Vakarų Europa siekia jau 2024 metų pirmoje pusėje, tuo metu Latvija ir Estija dėl to dvejoja ir teigia laukiančios birželio pradžioje turinčių pasirodyti techninių galimybių studijų rezultatų.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.
