Lietuvos verslas

Turto bankas skelbia aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą siūloma įsigyti buvusį kalėjimo kompleksą, kuriame veikė policijos komisariatas. Kaip antradienį pranešė Turto bankas, dalis komplekso pastatų įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau kartu parduodamame sklype galimos ir naujos statybos. Beveik 7 tūkstančių kvadratinių metrų kompleksas Jūros gatvėje, Klaipėdoje, pradėtas statyti dar XIX amžiuje.

Nuo intensyviausių paskutinių poros savaičių iki įstabiausių lėktuvų bei sutiktų atstovų – tokiais įspūdžiais apie neseniai pirmą kartą Lietuvoje vykusį NATO suvažiavimą dalinasi antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės darbuotojai, rašoma pranešime spaudai. Jų teigimu, nors nemažai delegacijų stebėjosi, kad Lietuvoje labai maži oro uostai ir gali talpinti ribotą orlaivių skaičių, tačiau skrydžiai ir visi procesai pavyko labai sklandžiai.

Užsienio reikalų ministro ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona praėjusiais metais turėjo daugiausia turto už visus kitus politikus, valdininkus pareigūnus ar jų sutuoktinius, kuriems privalu deklaruoti savo turtą ir pajamas. Tai matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį paskelbtų pajamų deklaracijų išrašų. Praėjusių metų pabaigoje A. Landsbergienės privalomas registruoti turtas – butai, namai, pinigai, vertybiniai popieriai ir kt.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją ji galėtų veikti Seimo kontrolieriaus tarnyboje, sako Seimo Ekonomikos komitete pirmininkas. Pasak konservatoriaus Kazio Starkevičius, tokiu atveju nereikėtų papildomų etatų.   „Nesakyčiau, kad mus reikia didinti etatus. Tai biurokratijos didinimas.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 156,8 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 70,3 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos siekė 262 mln. eurų  – dukart didesnės nei prieš metus, kai jos buvo 127,9 mln. eurų, pranešė SEB. Banko turtas birželio pabaigoje buvo 12,5 mlrd. eurų (prieš metus – 11,4 mlrd. eurų). Nuosavas kapitalas siekė 1,1 mlrd. eurų (prieš metus – 900 mln.

Apie 2 tūkst. Lietuvos gyventojų vis dar nepateikė 2022 metų turto deklaracijų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   „Remiantis naujausiais duomenimis, dėl užimamų pareigų už 2022 metus turto deklaracijas turėjo pateikti apie 102 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 90 proc. tai padarė laiku. Apie 2 tūkst. gyventojų vis dar nepateikė turto deklaracijų ir turėtų tai padaryti nedelsiant“, – pranešime teigia VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį pusmetį prie perdavimo tinklo prijungė septynis vėjo parkus, kurių bendra leistina galia siekia 347 megavatus (MW). Iš viso šiuo metu tinkle veikia 968 MW galios vėjo parkų, o iki metų pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1180 MW, pranešė „Litgrid“. „Šiuo metu esame prijungę 968 MW galios vėjo parkų projektų, iš kurių 450 MW yra bandomojoje eksploatacijoje, o 518 MW – pastovioje gamyboje.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį pusmetį uždirbo 195 mln. eurų grynojo pelno – 4,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (45 mln. eurų).  Bendrosios banko Lietuvoje pajamos per šešis mėnesius siekė 353 mln. eurų – 2,8 karto daugiau nei 2022-ųjų pirmą pusmetį, kai gauta 127 mln. eurų pajamų, pranešė „Swedbank“. Grynosios komisinių pajamos siekė 61 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 277 mln. eurų.

Nuo liepos apmokestinus mažiausius polietileno maišelius prekybos vietose jau keičiasi pirkėjų elgsena – juos žmonės keičia daugiakartiniais maišeliais, sako prekybininkai.  Prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai per pirmas dvi savaites jų sunaudojo penkis kartus mažiau, „Maximos“ – 3,7 karto, o „Rimi“ – trečdaliu. „Lidl“ stebi apie 40 proc. mažėjimą, kaip ir kitose tinklo veiklos šalyse.

Antradienį Klaipėdos uoste bus išbandomas jungtinės mokslininkų komandos sukurtas povandeninio drono, galinčio tirti vandens telkinių dugną, prototipas. Įrenginys kainavo beveik 9 mln. eurų.  Elektra ir vandeniliu varomas dronas bei jo gabenimui skirtas bepilotis laivas gali dirbti iki 60 valandų – tai yra pagrindinis jo pranašumas prieš kitus dugno tyrimams skirtus įrenginius, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antradienį pristatys tyrimo duomenis, susijusius su neįgaliųjų įdarbinimu, ir socialinę kampanija „Noriu ir dirbu”.   Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš jų dirba 29 procentai. Naujausio „Spinter” tyrimo dėl požiūrio į darbą kartu su neįgaliaisiais duomenimis, 60 proc. dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar jų kolega turi negalią.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

Klaipėdos uosto kanalą šiemet išgilinus iki 15,5 metrų uosto krovos bendrovės kol kas neišnaudoja šio pranašumo – dėl galimo kaštų augimo investicijos į dugno gilinimą prie krantinių vertinamos labai atsargiai, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Balandį užbaigus uosto vidinio kanalo gilinimą maksimalus jo gylis šiuo metu siekia 15,5 metro, tuo metu prie daugelio bendrovių krantinių – iki 13,8 metro.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ didžiausia kreditorė – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojama įmonė „EDS Invest 3“.prašo leidimo pirkti kontrolinį įmonės akcijų paketą iš Kipro bendrovės „Sekenora Holdings“.  Konkurencijos taryba pranešė gavusi „EDS Invest 3“ prašymą įgyti 91,1 proc. restruktūrizuojamos „Snaigės“ akcijų ir vienvaldę jos kontrolę.

Klaipėdos terminalo grupės krovos bendrovė Malkų įlankos terminalas 2022 metais gerokai augino pelną ir pajamas, tačiau dėl karo Ukrainoje šiemet jo pajamos gali mažėti.  „Bendrovės vadovybės vertinimu, pajamos 2023 metais gali mažėti, nes tranzitinių krovinių apimties kritimas gali būti nepilnai kompensuotas kitų krovinių apimties augimu“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigia įmonė.

Paprastai daugelis žino, už ką gauna pinigų į banko sąskaitą. Tačiau kartais praturtėti galima ir visai netikėtai. Turbūt keisčiausia, kai neaišku, už ką pinigų perveda valstybinės institucijos – pavyzdžiui, „Sodra“. Visiškai netikėtai tokią „dovaną“ neseniai gavo ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Nemenką sumą jai pervedusi „Sodra“ paaiškino, kokiais atvejais gali būti, kad žmogus už tą patį dalyką pinigų gauna du kartus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šią savaitę lankosi Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų (JT) aukšto lygio politiniame forume apie darnų vystymąsi.  JT būstinėje vyks bendras Aplinkos ministerijos, Lietuvos nuolatinės misijos JT bei Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos renginys. S. Gentvilas forume pristatys Lietuvos ataskaitą.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį šių metų pusmetį prie tinklo prijungė virš 17 tūkst. saulės energiją gaminančių vartotojų, kai pernai iš viso jų buvo beveik 19 tūkst., pranešė ESO. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršijo 50 tūkstančių.  ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis sako, kad iki liepos pabaigos bus prijungta daugiau vartotojų nei per visus 2022 metus.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ žada keisti strategiją ir apsvarstyti pirminį viešą banko akcijų siūlymą (IPO) arba kitus strateginius sandorius, įskaitant susijungimus ir įsigijimus.  „Pastaraisiais metais „Citadele“ bankas sėkmingai išaugo į modernų Baltijos regiono banką, vykdydamas strategiją, orientuotą į geriausius skaitmeninius sprendimus ir aukščiausios klasės klientų aptarnavimą.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus vidurio ir vakarų Lietuvos regione, planuojama paskirstyti 35 mln. eurų finansavimą.  Inovatoriai užsiims moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP), turės galimybę sukurtus produktus patentuoti bei parengti juos rinkai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vasaros metu atostogaujantys lietuviai dažnai apsilanko kaimyninėse šalyse. Daugeliui įprasta, kad Lenkijoje maisto prekės daug mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad bent kai kurios prekės jau daug pigesnės ir Latvijoje. Tokiu pastebėjimu „Facebook“ paskyroje pasidalijo vilnietis Mantas, neseniai apsilankęs kaimyninėje šalyje. „Ta pati „Baltija“ prie Baltijos. Ir jokios magijos dėl „Magijos“. Tik piečiau „Baltija“ brangesnė 47 procentais, „Magija“ – 31 procentu.

Nepaisant stringančių derybų su Latvija ir Estija dėl ankstesnio pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir spartesnio susijungimo su kontinentine Europa, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė kitų metų vasarį nėra atmetama. „Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Alytuje, Kėdainiuose ir Kauno rajone išduodant bei panaikinant statybos leidimus yra spragų, kurios sudaro galimybes statytojams piktnaudžiauti, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT neigiamai įvertino statinių klasifikacijų atribojimą, kuris leidžia statytojams piktnaudžiauti renkantis jiems tinkamesnę statinio klasifikaciją, pavyzdžiui, projektuoti ir statyti gyvenimui ir poilsiui skirtus pastatus, nors leidimas išduotas administracinio ar pagalbinio ūkio pastato statybai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Naršydami interneto svetainėse, pavyzdžiui, socialinio tinklo ar elektroninės parduotuvės, vartotojai sutinka, kad būtų renkami jų duomenys. Pagal juos vartotojams rodomos tam tikros reklamos. Tačiau kartais jos gali tikrai šokiruoti. Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) savaitgalį tinkle „Facebook“ pasibaisėjo išvydusi vieną reklamą ir klausė, ar normalu tokias reklamas publikuoti, kai jas gali pamatyti ir vaikai.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie tai, kad stringa „Swedbank“ ir kitų didžiųjų bankų veikla. Tačiau problemos, panašu, kai kam tęsiasi ir pirmadienį. „Šiuo metu galimi trikdžiai jungiantis prie interneto banko. Aiškinamės priežastis ir dedame pastangas kuo greičiau pašalinti nesklandumus.

Pirmasis Bulgarijos finansinių technologijų „vienaragis“, išlaidų valdymo rinkos lyderis „Payhawk Financial Services“ gavo teisę veikti Lietuvoje ir atidaro biurą Vilniuje.  Pasak „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Elijaus Čivilio, „Payhawk“ puikiai įsilies į šalies „fintech“ ekosistemą.  „Džiugu, kad Vilnius ne tik kuria, bet ir pritraukia vienaragius.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ antrinė orlaivių nuomos įmonė „AviaAM Leasing Service Centre“ ir jos vadovas Tadas Goberis privalo solidariai atlyginti daugiau nei 4,7 mln. eurų žalą Nigerijos oro bendrovei „Hak Air Limited“ dėl neįvykusio orlaivio pardavimo sandorio.  Vilniaus apygardos teismas liepos 10 dieną tenkino Nigerijos įmonės ieškinį ir priteisė jos naudai daugiau nei 4,7 mln. eurų žalos atlyginimo bei 6 proc.

Gegužę Lietuvoje atlikta statybos darbų už 489,8 mln. eurų to meto kainomis – palyginti su tuo pačiu metu pernai, jų padaugėjo 14,7 procento. Per mėnesį statybos darbų buvo 1,4 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 101,5 mln. eurų – 0,4 proc. mažiau nei prieš metus. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 163,6 mln. eurų – 6,7 proc. daugiau. Inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 224,7 mln. eurų – 29,5 proc. daugiau.

Paraiškoms verslui kurti liko dar dvi savaitės, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime. Tarnyba primena, kad PVK paraiškos priimamos nuo birželio 29 d. 00 val. iki liepos 28 d. 24.00 val. imtinai tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Paraiška, pateikta kitu būdu, nebus nagrinėjama.  Nuo paramos verslui kurti atrankos paskelbimo dienos birželio pabaigoje jau gautos 47 paraiškos.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Statybų bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) ir Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VGTU) nesutarimus dėl maždaug 1,8 mln. eurų išaugusios laboratorijų statybų kainos pirmos instancijos teismas nagrinės iš naujo. Taip liepos 13-ąją nusprendė Apeliacinis teismas - anot jo, įmonė turi teisę reikalauti sutarties pakeitimo, nes ji negalėjo numatyti kainos didėjimo dėl karo Ukrainoje.

Lietuvoje siūloma sekti Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeną. Smulkusis verslas sako, kad apie tokią instituciją buvo svarstoma nuo 2008 metų.  „Gali pasiskųsti smulkios ir vidutinės įmonės, jeigu mano, kad yra ribojama jų veikla ar konkurencija, ribojimai yra pertekliniai ir varžo tą verslą ar yra bloginama veiklos aplinka, kitiems verslams sudarant išskirtines sąlygas“, – BNS teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.

Draudimo bendrovės savo klientų pinigus investuoja įvairiuose fonduose. Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, lietuvių pinigai buvo investuojami ir į rusiškus fondus. Dabar jiems taikomos sankcijos, todėl žmonės pinigų atgauti negali. Bendrovės tikina, kad niekuo padėti negali, todėl pataria laukti. O Lietuvos bankas įspėja, kad pinigų žmonės gali ir nebeatgauti. Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.

Išaugusios kainos gyventojus verčia ne tik taupyti, bet ir ieškoti papildomo uždarbio. Darbo rinkos atstovai skaičiuoja, kad padidėjo ir papildomo darbo pasiūlymų skaičius, ir tokio darbo ieškančių žmonių. Anot jų, dirbant papildomai bent pusdienį per savaitę galima uždirbti 200 eurų, o per mėnesį 800 eurų ant popieriaus. Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.

Situacija Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu yra vangi. Pirkėjai ilgai renkasi, neskuba pirkti būstų. NT specialistai skaičiuoja, kad senos statybos būstai ima pigti. Naujos statybos butų vystytojai irgi sako, kad nuolaidų galima rasti.  Įmonės „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis skaičiavo, kad birželio mėnesį ryškiau pastebimas butų kainų kritimas antrinėje rinkoje.

Šeimininkai savo augintiniams skiria vis daugiau dėmesio ir pinigų. Tą pastebintys prekybininkai siūlo įsigyti ne tik būtinų prekių keturkojams, bet ir neįprastų. Pavyzdžiui, prekiauja išmaniais augintinių guoliais ar džinsiniais švarkeliais šunims. O restoranai ir kepyklos siūlo atskirus meniu šunims su vynu, alumi ar tortais. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pastebėjo, kad pirkėjai vis dažniau renkasi neįprastas prekes, skirtas šunims.

Norintieji gauti paramą įsigyti priemones, kurios padėtų apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų, kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paramos paraiškas nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 22 d. Šiam paraiškų teikimo etapui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ skirta 638 613 Eur paramos lėšų.

„Paskutinės minutės“ pasiūlymais vadinamos tos kelionės, į kurias išvykti reikia per artimiausias dienas ar savaites, nes organizatoriams liko arba atsirado laisvų vietų. Lietuvoje tokios kelionės paprastai parduodamos iki 20 proc. pigiau nei įprasta kaina. Vis tik sutaupyti galima kur kas daugiau į tokias keliones vykstant iš Lenkijos. Be to, čia ir pasiūlymų pasiūlymų yra šimtai.

Vasarą gyventojams namų kiemų priežiūrai, tenka skirti daugiau ir laiko, ir pinigų. O nesuspėję jų susitvarkyti ir nušienauti privalo mokėti baudas. Savivaldybės tikina, kad vieniems gyventojams užtenka įspėjimų, o kitiems tenka skirti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Štai vilnietė Aurelija viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad gavo 240 eurų baudą už nenušienautą kiemą. „Gyvenu Vilniuje, tačiau turiu sodybą Panevėžio rajone.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje sostinės viešbučiai sako, kad renginys pateisino lūkesčius, o daugiausiai naudos iš to bus dėl išaugusio Lietuvos žinomumo. Tuo metu kai kurie prekybininkai sako nusivylę, nes klientų tomis dienomis buvo kur kas mažiau. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad renginys pateisino lūkesčius, tai užtikrino Lietuvos žinomumą daugeliui metų į priekį.

Iki liepos pabaigos dar galima kreiptis dėl paramos trumposioms tiekimo grandinėms – projektams, kuriuos įgyvendinus maisto produktai iš lauko patenka ant vartotojų stalo. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) antrą kartą šiais metais bus renkamos paraiškos dėl paramos kurti ir vystyti trumpąsias tiekimo grandines. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 4,87 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų, praneša agentūra.

Šernų afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet jau nustatytas 202-ose Lietuvos vietose, liga palietė ir tris kiaulių laikymo vietas Marijampolės apskrityje. Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šiemet maras plinta intensyviau nei pernai. „Lyginant situaciją su praeitais metais pastebima, jog šiais metais virusas plinta intensyviau. Pernai per visus metus utilizuota buvo 670 sumedžiotų ar rastų gaišusių šernų.

Lietuvoje jau kurį laiką draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvėse jie kainuoja 1 ct, tačiau sumoka ne visi. Vieni paprasčiausiai pamiršta, kiti neranda, kaip tą padaryti. Vis tik už netinkamą priminimą prekybos tinklai kol kas nebaudžiami, o pirkėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų.

Kasmet Lietuvoje sudaroma apie 16 tūkst. santuokų. Vadinasi, bent 32 tūkst. gyventojų, jeigu tik jie dirba, šia proga gali gauti laisvo laiko. Be to, laisvų dienų darbdavys privalo suteikti ir kitomis progomis. Darbo kodekso (DK) 137 str. numato atvejus, kada darbuotojui turi būti suteikiamos nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisykles, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Toks pat raginimas išsiųstas ir Kroatijai, Italijai, Latvijai bei Slovakijai.