Lietuvos verslas

Bankas „Swedbank“ paskolino 4,8 mln. eurų „Eften Capital“ valdomos nekilnojamojo turto bendrovės išvystytam butų nuomos projektui Kaune.   „Eften“ daugiabučių statybos Žeimenos gatvėje baigtos pavasarį. Juose nuomai pasiūlyti 96 būstai, pranešė bankas. „Nuo balandžio esame išnuomoję du trečdalius būstų ir matome, kad rudens pradžioje būsime pilnai užsipildę nuomininkais.

Vilnius pradeda ruoštis žiemos renginiams ir kviečia dalyvauti Katedros aikštės kalėdinio papuošimo idėjos ir šios idėjos įgyvendinimo paslaugos konkurse. Kaip ketvirtadienį paskelbė Vilniaus savivaldybė, projekto idėjos ir jos įgyvendinimo kaina turi būti ne didesnė nei 90 tūkst. eurų su visais mokesčiais.   „Siekiame atvirumo ir skaidrumo rengdamiesi vienam laukiamiausių laikotarpių sostinėje.

Vyriausybei kviečiant į šalį ateiti naujiems užsienio bankams taip sukuriant didesnę konkurenciją Lietuvos banko (LB) atstovas sako, jog tik laiko klausimas, kada jie čia įsikurs. LB finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis teigia, kad tai ilgas procesas, tačiau jis neabejoja, kad naujų žaidėjų rinkoje bus.  „Tai ilgas procesas, daug dedamųjų jame, daug ir sėkmės tame. Į klausimą atsakant, kada bus, – nežinau, tik galiu pasakyti, kad tikrai bus.

Lietuvai ruošiantis griežtinti kibernetinio saugumo reikalavimus informacinių technologijų (IT) verslo atstovai sutinka, kad tai daryti būtina. Tačiau ekspertai teigia, kad daliai įmonių tai taps rimtu iššūkiu ne tik dėl papildomų investicijų, bet ir specialistų stokos. Papildoma apsauga ir reikalavimų nepaisymas joms gali kainuoti milijonus – tiek, skaičiuojama, reikės įdiegti naujų priemonių ar sumokėti galimų baudų.

Į Rusiją toliau vežami aukštos klasės automobiliai, patenkantys tarp draudžiamų prabangos prekių, sankcijų apėjimui naudojama ir Lietuva, ketvirtadienį pranešė LRT naujienų portalas. Anot jo, aukštos klasės transportas iš Lietuvos į Rusiją gali patekti per aplinkines šalis, lyderė tarp jų – Baltarusija, į kurią eksportuotų automobilių vertė pernai siekė 584 mln. eurų arba 3,5 karto daugiau nei 2021 metais (169 mln. eurų). Pirmąjį šių metų ketvirtį šis eksportas viršija 200 mln. eurų.

Žemės ūkio rūmų taryba ketvirtadienį Baisogaloje ketina kreiptis į Seimą ir Žemės ūkio ministeriją dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strategijos peržiūros.     „Kalbėsime apie visą sistemą: pasėlių deklaravimą ir jau matomas jo pasekmes, pavyzdžiui, susitraukė ekologiniai ūkiai, sausrą, kitų metų strategiją iki 2027 metų“, – BNS sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Ne paslaptis, kad cukrus yra viena didžiausių priklausomybių, kuri lemia antsvorio, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atvejų augimą. Europos Sąjungoje (ES) cukraus yra suvartojama daugiau, nei rekomenduoja specialistai. Kovodamos su pertekliniu cukraus vartojimu kai kurios šalys įvedė cukraus mokestį. Jo neturinčioje Lietuvoje kai kurie gėrimai turi kelis kartus daugiau cukraus nei tokie patys gėrimai kitose šalyse.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje birželį sumažėjo, rodo Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 34,6 euro už 100 kilogramų – 3,4 proc. mažiau nei gegužę ir 33,4 proc. mažiau nei pernai birželį. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina birželį vidutiniškai siekė 44,9 euro – 2,5 proc. mažiau nei gegužę ir 9,2 proc. mažiau nei prieš metus.  Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 34 eurus – 1,2 proc.

Stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovė „Panevėžio stiklas“ turi sumokėti papildomai 96 tūkst. eurų už aplinkos taršą, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 19-ąją atmetė bendrovės skundą – įmonė siekė panaikinti jai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – teismas 2020-ųjų gegužę „Panevėžio stiklo“ skundą atmetė.

Latvijos ir Estijos abejonės dėl bendro su Lietuva pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties yra nacionalinių interesų iškėlimas aukščiau regioninių projektų, sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.  „Matome, kad nacionaliniai interesai gerokai viršija regioninius interesus ir, mano vertinimu, sinchronizacijos projekte yra lygiai tas pats“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sekmokas.

Lietuvos elektroninėse parduotuvėse nenustatyta akivaizdžių konkurencijos pažeidimų, bet kai kurie veiksmai gali kelti jos ribojimo riziką, sako specialią stebėseną atlikusios Konkurencijos tarybos (KT) atstovė.  Pasak KT pirmininko pavaduotojos Irmos Urmonaitės, e. prekybos platformos turėtų įvertinti, ar jos nesilpnina konkurentų galimybių varžytis, dėl to galėtų sumažėti vartotojų pasirinkimas, didėti kainos, prastėti prekių kokybė.

Siekiant didinti antrinių žaliavų naudojimą ir mažinti statybų atliekas, Vyriausybė įpareigojo visuomeninius pastatus statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Aplinkos ministerija siūlymu, skelbiant tokių pastatų projektavimo ir rangos pirkimus, kai jie finansuojami valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, turėtų būti naudojama bent 50 proc. tokių medžiagų.

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai „Baltija“ Latvijoje kainuoja 1,5 euro, o štai Lietuvoje beveik 1 euru brangiau. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę Londone susitinka su Jungtinės Karalystės energetikos pareigūnais – trečiadienį jis susitinka su JK branduolinės energetikos ir energijos tinklų ministru. D. Kreivys taip pat lankysis pažangiųjų technologijų centre Koventryje ir dalyvaus apkrito stalo diskusijoje energetinio saugumo Europoje ir Baltijos šalyse tema, pranešė ministerija.

Vilniaus rajono autobusų parkas sieks įsigyti bent 15 elektrinių autobusų – Vilniaus rajono savivaldybės taryba po pateikimo pritarė, kad įmonė teiktų paraišką paramai. Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigė, kad bendra projekto vertė siektų apie 5 mln. eurų. „Vilniaus rajone turime plėtoti investicijas į atsinaujinančią energetiką, žmonių aplinkai draugišką infrastruktūrą, transporto priemones, kitus objektus“, – pranešime sakė R. Duchnevičius.

Dažnai panašių ar net tokių pačių prekių kaina skirtinguose prekybos tinkluose labai varijuoja. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žemesnę kainą dažnai lemia prekybos tinklo taikomos akcijos, iš tiesų kainų skirtumus sukeliančių priežasčių yra žymiai daugiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuviai labiau nei bendrai Europos Sąjungos (ES) gyventojai remia Rusijai įvestas sankcijas dėl karo Ukrainai ir palaiko ginkluotės jai tiekimą, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Anot jų, 84 proc. Lietuvos gyventojų palaiko ekonomines sankcijas, taikomas Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims. Bendras palaikymas ES šiuo klausimu siekia 72 procentus. Didžiausi sankcijų Rusijai entuziastai yra portugalai, tam palaikymą išreiškė 94 proc. šios šalies gyventojų, dalyvavusių apklausoje.

Infliacija Lietuvoje ir toliau kelia didelį gyventojų susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc.

Gyventojus papiktino naujoji „Pols“ ledų reklama su laidų vedėjų Rolandu Mackevičiumi. Lietuvos žmogaus teisių centras teigia gaunantis nusiskundimų, kad reklama skatina seksizmą ir seksualinį priekabiavimą. Į šią situaciją sureagavo ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Bendrovė komentuoja, kad reklama yra aliuzija į posakį, esą už ledus mainais žmogus ir paskutines kelnes atiduotų.

Lietuvos pasas užima aštuntą vietą pagal tai, kiek daugiausia šalių be jokios vizos gali aplankyti jo turėtojai. Naujausiame reitinge Lietuva ne tik lenkia Latviją ar Estiją, bet ir susilygino su JAV. Rusijos ir Baltarusijos pasai daug laisvės keliauti nesuteikia. Naujausiame „Henley“ pasų reitinge, kuris reguliariai atnaujinamas, Singapūras aplenkė Japoniją ir gali pasigirti galingiausiu pasaulyje pasu. Tai reiškia, kad Singapūro pasas leidžia be vizų atvykti į 192 iš 227 pasaulio šalių.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad dviejų šeimų nariai, kartu vykdę prekybą „Facebook“ platformoje, nedeklaravo daugiau nei pusės milijono eurų pajamų. „Veiklai internete VMI skiria išskirtinį dėmesį ir nuolat atlieka stebėseną socialiniuose tinkluose, platformose ir e. parduotuvėse.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos. „Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar tai ką nors pakeistų.  „Klausimas, ar tokių pareigų įsteigimas pakeistų kažką, ombudsmenų turime daug įvairių, tai svarbios, garbingos pareigos. (...) Gana rezervuotai žiūriu į naujų pareigų steigimą kai ne visiškai aišku, ar toks efektas būtų iš tokių pareigų, kaip norisi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pradėti geltonųjų paviljonų sostinės Šeškinės mikrorajone esančiame privačioje turgavietėje demontavimo darbai, trečiadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Sklypą valdanti bendrovė „Rivona“, priklausanti „Norfos“ grupei, ateityje planuoja, kad šioje vietoje galėtų įsikurti multifunkcis prekybos ir gyvenamosios paskirties kompleksas. „Norėjome šalia gyventojų daugiabučių namų kadaise veikusios turgavietės teritoriją išvalyti nuo nebenaudojamų paviljonų jau anksčiau.

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, naujausią apklausą skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad antros pakopos pensijų kaupimas turėtų būti lankstesnis, o šis klausimas Seime bus sprendžiamas rudens sesijoje. „Akivaizdu, kad poreikis turėti lankstesnę sistemą yra ir reikia, šiaip buvo parengti pasiūlymai iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos, tą sistemą būtina koreguoti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo pirmininkė. „Manau, kad kitoje rudens seimo sesijoje grįšime prie to klausimo“, – pridūrė ji.

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia jau dabar pateikti prašymus. Nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo, nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams.

Kauno gatves dar trejus metus tvarkys tos pačios įmonės, kaip ir iki šiol, – Vilniaus „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ – jos laimėjo savivaldybės skelbus konkursus dėl dalies miesto gatvių tvarkymo. Bendra su jomis birželio pabaigoje pasirašytų sutarčių vertė – apie 226 mln. eurų, tačiau realiai bus išleista gerokai mažiau, sako savivaldybės atstovė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar Lietuvos prabavimo rūmams perduoti buvusias jų patalpas Druskininkuose.  Finansų ministerija siūlo, kad Turto banko valdomos patalpos M. K. Čiurlionio gatvėje, kurių vertė siekia 91 tūkst. eurų, būtų investuojamos didinant Prabavimo rūmų savininko kapitalą. Šiuo metu įstaigai priklauso dalis patalpų tame pat pastate, tačiau rūmai ministerijai nurodė, kad jos veikla reikia daugiau patalpų.

Naujieji greičio matuokliai Vilniuje nuo trečiadienio pradeda fiksuoti pažeidimus. Iki šiol jie veikė bandomosios eksploatacijos režimu ir už fiksuotą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolai nebuvo rašomi. Naujai veikti pradedančių greičio matuoklių iš viso bus 16-lika: Savanorių pr. ties Vaduvos g., Antakalnio g. ties Tverečiaus g., Olandų g. ties Filaretų g., T. Narbuto g. ties Sėlių g., Ukmergės g. ties Paribio g., Molėtų pl. ties Skersinės g., Nemenčinės pl.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą, Vyriausybė trečiadienį  leido Susisiekimo ministerijai išpirkti reikalingus žemės sklypus ruožui nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios.  Ministerija dar iki specialiojo plano patvirtinimo įsigis žemės sklypus ir jų dalis, reikalingas 14 objektų – tiltų, tunelių, viadukų – statybai.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės. Atitinkamas įstatymų pataisas oficialiai registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 164,3 mln. eurų pajamų – 4,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją (EBITDA) siekė 67 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei pernai, pranešė bendrovė.   Pusmečio rezultatus lėmė toliau didėjantis privačių ir verslo klientų skaičius, augantis duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienio šalyse, sako „Tele2“ vadovas Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.

Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą Latvijoje valdančios bendrovės „Kesko Senukai Latvia“ apyvarta 2022-aisiais buvo 29,1 proc. solidesnė nei ankstesniais metais – 192,258 mln. eurų. Pelnas išaugo 2,1 karto iki 8,069 mln. eurų, pranešė bendrovė Latvijos įmonių registrui. Didmeninės prekybos mediena, statybinėmis medžiagomis ir santechnikos įranga apyvarta pernai siekė 84,934 mln. eurų, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse – 63,75 mln.

Ąžuolą Vilniaus centre nupjovusi įmonė vis dar nesumokėjo paskirtos baudos – 141 tūkst. eurų, nors tam skirtas terminas praėjo, antradienį skelbia LRT naujienų portalas. Tą padaryti medį nupjovusi bendrovė „Rinktinės NT“ turėjo iki birželio 25 dienos.

Kauno taryba antradienį skyrė papildomus 273 tūkst. eurų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, žinomos kaip soboras, rekonstrukcijai. Lėšos skiriamos vykdant vienos žinomiausių Kauno bažnyčių Laisvės alėjoje fasadų, langų, durų ir lauko laiptų restauravimo bei neįgaliųjų keltuvo įrengimo darbus. Bendra rangos sutarties vertė siekia 2,3 tūkst. eurų, apie 1 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos. Savivaldybė projektui 2020-2022 metais jau yra skyrusi 958 tūkst. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvoje didėja pensijos ir kitos išmokos. Tačiau maisto prekių kainos, panašu, auga dar sparčiau. Dėl to kas dešimtas lietuvis ar kas ketvirtas skurdo riziką patiriantis gyventojas neturi už ką nusipirkti tinkamo maisto. Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau įdiegė daugiau nei 500 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – beveik pusę suplanuotų įdiegti iki 2026 metų, pranešė ESO. ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė-Orvydė teigė, kad šiemet planuojama įrengti dar 210 tūkst. skaitiklių. „Išmaniųjų skaitiklių diegimo darbai visoje Lietuvoje vyksta sklandžiai ir pagal numatytą grafiką.

Startuolių kūrimuisi vidurio ir vakarų Lietuvoje skirta 8,5 mln. eurų paramos, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė teigė, kad didžioji dalis startuolių šiuo metu įsikūrę Vilniuje, todėl būtina skatinti jų kūrimąsi ir regionuose. „Šiuo metui apie 70 proc.

Mobilią rentgeno kontrolės sistemą Vilniaus muitinės kelio postuose už 3,2 mln. eurų (su PVM) įrengs informacinių technologijų sprendimų grupės „Atea Baltic“ bendrovė „Atea“. Muitinės departamentas su konkursą laimėjusia bendrove liepos 3-ąją pasirašė sutartį, skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Turtingiausi tarp Europos Parlamento narių pernai – buvęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos ir valstiečių sąjungos atstovas Bronis Ropė, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį paskelbti naujausi turto deklaracijų duomenys.  Turtingiausių europarlamentarų trejetukas nesikeitė ir pernai, ir užpernai.  Viktoras Uspaskichas. Jo turto vertė siekia 7 mln. eurų. 3,2 mln.

Rusijai nutarus trauktis iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto, sako jo vadovas Algis Latakas. Pasak jo, šią problemą išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.  „Uostas yra pasiruošęs, visa problema yra šito krovinio atvežimas į Klaipėdą.

Šiemet Lietuvoje gerokai padaugėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų. Pirminiais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje eismo įvykiuose žuvo 72 žmonės. Tai yra 41 proc. daugiau negu pernai ir 4 proc. daugiau negu 2019 m., kai eismas nebuvo nė kiek ribojamas dėl pandemijos. Pirmojo pusmečio eismo įvykių rezultatus pristačiusi Kelių policijos tarnyba informuoja apie naujas saugumo priemones ir reidus.

Lietuvos transporto sektoriaus padėtis šiemet pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų, gerėja įmonių prognozės šiems metams, rodo naujausias „Coface“ tyrimas.  „Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas sako, kad nuo vasario šių įmonių prognozės tapo stabilesnės – iki tol kelis mėnesius jos tik blogėjo.

Klaipėdos uoste išbandžius autonominį povandeninį droną uosto vadovai sako, kad jis praverstų krantinių tyrimams ir kitiems darbams. Vienas projekto autorių teigia, jog priimti užsakymus jau pasiruošta, toks įrenginys kainuotų iki 1,3 mln. eurų. Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad ateityje įmonė norėtų turėti tokį įrenginį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pertvarkant žmonių su negalia užimtumo sistemą viceministrė teigia, kad per metus tokių ilgalaikių bedarbių dalis Lietuvoje sumažėjo 13 procentinių punktų. Pramonininkų atstovas sako, jog didžioji dalis įmonių pasiruošusios įdarbinti neįgaliuosius. Vis dėl to Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė teigia, kad žmonių, nenorinčių dirbti kartu su neįgaliaisiais, skaičius Lietuvoje vis dar yra per didelis.

„Lietuvos geležinkelių“ Grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ didžiausius keleivių srautus pritraukiančiose šalies geležinkelio stotyse diegs modernius bilietų pardavimo automatus (bilietomatus). Pagal „LTG Link“ užsakymą bilietomatus pagamins jungtiniu veiklos pagrindu veikiančios Lenkijos bendrovės „Mera Systemy“ ir „Mera-Serwis“. Viešąjį pirkimą laimėjusios tiekėjos už beveik  1,7 mln.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 131 mln. eurų pelno – 84 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palūkanų pajamos patrigubėjo iki 163,9 mln. eurų, išlaidos sumenko 16 proc. iki 12 mln. eurų, komisinių – padidėjo atitinkamai 9 proc. iki 55,4 mln. eurų ir 8 proc. iki 10,7 mln. eurų. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 2 mln. eurų. Bankų įmonių grupės turtas per pusmetį didėjo 3,1 proc. iki 8,777 mlrd. eurų.