Pasak KT pirmininko pavaduotojos Irmos Urmonaitės, e. prekybos platformos turėtų įvertinti, ar jos nesilpnina konkurentų galimybių varžytis, dėl to galėtų sumažėti vartotojų pasirinkimas, didėti kainos, prastėti prekių kokybė.
„Primename verslui apie pareigą įsivertinti savo veiksmus ir prireikus keisti taikomą verslo praktiką, kad nekiltų rizikos pažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatas“, – pranešime sakė I. Urmonaitė.
Tarybos apklausa taip pat parodė, jog e. prekiautojams svarbiausiu pardavimų kanalu išlieka jų fizinės parduotuvės.
„Nors e. prekyvietės populiarėja, svarbiausiu pardavimų kanalu prekiautojams išlieka jų pačių fizinės parduotuvės: beveik trečdaliui respondentų pardavimai per savo fizines parduotuves generuoja daugiau nei 80 proc. pajamų ir tik 6 proc. apklaustųjų iš pardavimų per e. prekyvietes gauna daugiau nei 80 proc. pajamų“, – rašoma pranešime.
Be to, rinkoje išlieka ryškus atotrūkis tarp didžiųjų ir mažesnių žaidėjų: didžiausios e. prekyvietės net 10 kartų lenkia mažąsias pagal prekiautojų skaičių.
Kai kurie prekiautojai nurodė negalintys pakeisti didžiųjų prekyviečių, nes jos išsiskiria populiarumu, žinomumu, profesionalumu.
Be to, iš 16 apklaustų prekyviečių penkios yra hibridinės platformos, konkuruojančios su savo prekiautojais, nes veikia ir kaip prekių pardavėjai, ir kaip tarpininkai.
Visos šios aplinkybės, KT vertinimu, rodo, kad ateityje konkurencijos taisyklių aktualumas prekyviečių veikloje tik didės.
Pernai tarybos ekspertams apklausus 16 vartojimo prekių, maisto užsakymo ir pristatymo, dovanų ir grožio paslaugų rezervavimo e. prekyviečių, gauti atsakymai iš 90 jose veikiančių prekiautojų.
