Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.
Kiek gyventojų skursta Lietuvoje
Praėjusiais metais 8,3 proc. visų ES gyventojų negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško patiekalo. Tarp ES gyventojų, kurie patiria skurdo riziką, dalis negalinčių įsigyti tinkamo maisto pernai siekė 19,7 proc.
Didžiausia skurdo rizikos grupės asmenų, negalinčių sau leisti tinkamai pavalgyti, dalis užfiksuota Bulgarijoje (44,6 proc.), Rumunijoje (43,0 proc.) ir Slovakijoje (40,5 proc.). Mažiausiai tokių gyventojų buvo Airijoje (5,0 proc.), Liuksemburge (5,1 proc.) ir Kipre (5,6 proc.).
Pernai iš visų Lietuvos gyventojų 10,4 proc. negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško patiekalo. Tarp patiriančių skurdo riziką tokių gyventojų dalis siekė net 26,1 proc.
Šiuo metu Lietuvos parduotuvėse kilogramas galvijienos kumpio be kaulo kainuoja 9,99 euro (beveik 1 euru daugiau nei prieš metus), kiaulienos kumpio be kaulo – 5,47 euro (0,13 euro daugiau), vištienos ketvirčių – 2,55 euro (0,03 euro daugiau), virtų dešrelių – 8,69 (0,87 euro daugiau), jūrinės lydekos – 5,96 euro (0,81 euro daugiau), menkės filė – 8,57 euro (1,64 euro daugiau), skelbiama portale produktukainos.lt.
Patiriantys skurdo riziką laikomi tie gyventojai, kurių pajamos nesiekia 60 proc. vienam gyventojui tenkančių vidutinių pajamų.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad skurdo rizikos riba 2022 m. buvo 510 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1071 euras – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Pernai didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2022 m. jis sudarė 39,5 proc. Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis sudarė 17,8 proc.
Apklausa nerodo tikros padėties?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį, kad „Eurostat“ skelbiamus rodiklius dėl galimybės įsigyti maisto suskaičiavo Valstybės duomenų agentūra gegužės mėnesį, gyventojų apklausos būdu.
„Taigi, skelbiami duomenys yra gyventojų apklausos rezultatas, ne pajamų, išlaidų ar kitokių duomenų analizės rezultatas“, – apklausos duomenų nesureikšmino ministerija.
Pasak jos komentaro, pastaraisiais metais Lietuvoje imtasi svarbių priemonių skurdui mažinti: padidėjo nedarbo išmokos, valstybės remiamos pajamos (VRP), patobulinti teisės aktai dėl socialinės paramos išmokų, įvesta universali išmoka vaikui ir papildoma išmoka, mokama žmonėms su negalia, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams, įvesta pensijų indeksavimo formulė, pradėtos mokėti priemokos prie mažiausių pensijų, sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, sunkiau besiverčiantys gyventojai galėjo pasinaudoti šia parama, nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.
„Piniginė socialinė parama – vienas kertinių socialinės apsaugos instrumentų, kuriuo siekiama užtikrinti minimalias pajamas, orų pragyvenimo lygį ir apsaugą nuo skurdo“, – nurodė ministerija.
Esą šiuo metu vertinamos 2022 m. parengtoje Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, sistemiškai peržiūrimos išmokos, šalpos pensijos, kurios užtikrina gyventojų minimalias pajamas.
2023 m. IV ketv. planuojama pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, taip pat ir dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinio reguliavimo tobulinimo.
Siekiant padėti nepasiturintiems žmonėms, taip pat teikiama parama maisto produktais.
Reikalavimai gauti paramą maisto produktais tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Sąlyga viena – vidutinės mėnesinės asmens pajamos negali viršyti 1,5 VRP dydžio per mėnesį (2023 m. – 235,50 euro).
Jei vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 1,5 VRP dydžio (išimties atvejai), pvz., pensinio amžiaus asmeniui, žmogui su negalia, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką, netekus maitintojo, gaisro ir kitais atvejais, savivaldybės turi teisę skirti paramą šiems asmenims savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. Savivaldybės aktyviai taiko paramos skyrimą išimties atvejais.
Į paramą maisto produktais gali pretenduoti ir nuo Rusijos karo bėgantys asmenys iš Ukrainos. Tokių asmenų yra daugiau kaip 16 tūkst. Tai viena iš priežasčių, lėmusių paramos prašytojų skaičiaus augimą.
