„Bendrą kainų lygį šalyje lemia ekonominė aplinka, tam tikrų žaliavų stygius ar perteklius, tačiau tokių pačių ar panašių prekių kainų skirtumai tarp prekybos tinklų atsiranda ir dėl smulkesnių veiksnių.
Kainos dydį parduotuvėje gali lemti skirtingi susitarimai su tiekėjais bei gamintojais, vidiniai prekybos tinklų procesai bei pasirinkta asortimento strategija“, – pranešime cituojamas „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas Lukas Gudas.
Svarbu užsakymų dydis
Pirmiausia prekės kainai parduotuvėje daro įtaką tai, kokia didmenine kaina prekybos tinklas ją įsigijo iš gamintojų ar tiekėjų.
Didmeninė kaina priklauso nuo prekybos tinklo užsakymų masto.
Kuo prekybos tinklas užsako daugiau prekių, tuo tiekėjas gali pasiūlyti patrauklesnę kainą, o prekybos tinklas savo ruožtu – mažesnę kainą savo pirkėjams.
„Kadangi Lietuvos rinka yra sąlyginai nedidelė, įprastai geresnę kainą gali garantuoti tie prekybos tinklai, kurie veikia ir užsienio rinkose bei gali daryti kartu bendrus didelius užsakymus parduotuvėms keliose šalyse ir gauti produktus už mažesnę didmeninę kainą“, – pažymi L. Gudas.
Didesnis gamintojas – geresnė kaina
Kainų skirtumus lemia ir tai, iš kokio dydžio gamintojo prekybos tinklas užsako prekes, priduria ekspertas.
Kuo gamykla gamina didesnį produkto kiekį, tuo jai pagaminti vieną produktą kainuoja mažiau, tuo ji gali pigiau jį pasiūlyti prekybos tinklams, o šie – pirkėjams.
„Paprastai tariant, didesnės gamyklos gali pasiūlyti pigesnius produktus. Šiuo atveju lietuvišką produkciją bus galima pigiau įsigyti iš tų Lietuvos gamintojų, kurie gamina ne tik sąlyginai nedidelei Lietuvos rinkai, bet ir vykdo gamybą platesniu mastu užsienio rinkoms.
Ypač jeigu eksporto rinkoms gamykla gamina vienodą produktą su ta pačia receptūra“, – sako prekybos tinklo komercijos vadovas.
Privatūs prekių ženklai pigesni, bet nenusileidžia kokybe
Kainos prekybos centruose gali skirtis ir priklausomai nuo to, kokią dalį jų asortimente sudaro privatūs prekės ženklai, teigia bendrovės atstovas. Jis prideda, kad Lietuvoje vis dar dalis gyventojų gali manyti, kad privatūs prekybos tinklų prekių ženklai yra pigesni, nes jų kokybė yra prastesnė, tačiau tai nėra tiesa.
„Beveik visais atvejais privačių prekės ženklų maisto produktai yra gaminami pas kruopščiai atrinktus gamintojus, kurie gamina ir kitus rinkoje plačiai žinomus prekės ženklus. Skirtumas tas, kad pirkdamas gerai žinomo prekės ženklo produktą pirkėjas sumoka tiesiog už žinomą vardą.
Panašiai kaip ir drabužių pramonėje – jeigu rūbą puošia itin žinomas prekės ženklas, to drabužio kaina iš karto išauga, nors kokybė gali būti panaši“, – sako L. Gudas.
Jis teigia, kad žinomų prekės ženklų antkainio dydžiu galima įsitikinti stebint akcijas. Dažnai žinomų prekės ženklų produktams prekybos tinkluose yra taikomos net 70 proc. nuolaidos, tačiau net ir su tokia didele nuolaida produktas gali kainuoti vis tiek brangiau nei privataus prekės ženklo atitikmuo.
„Kainos skirtumas susidaro todėl, kad kai prekybos tinklas užsako privataus prekės ženklo gamybą, jis moka tik už patį produktą, į jo kainą nebūna įtraukiamos, pavyzdžiui, reklamos ar kitos išlaidos. Dėl to privačius prekių ženklus prekybos tinklai gali pasiūlyti už patrauklesnę kainą“, – sako specialistas.
Kainą lemia ir tinklo kaštai
Produkto kaina priklauso ir nuo to, kaip prekybos tinklas yra susitvarkęs savo veiklos procesus. Tai yra, ar jis veiklą vykdo efektyviai, taiko energijos ir kitų kaštų taupymo priemones.
„Parduodama prekė turi padėti padengti ir prekybos tinklo veiklos išlaidas. Kuo šios išlaidos mažesnės, tuo prekybos tinklas gali prekes parduoti pigiau. Kaštus prekybos tinklas gali mažinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, diegdamas įvairius energijos taupymo sprendimus, pasitelkdamas atsinaujinančius energijos šaltinius, peržiūrėdamas perteklinius veiklos procesus“, – sako L. Gudas.
Be to, prideda jis, kaštus lemia ir pasirinkta strategija – jeigu prekybos tinklas stengiasi pasiūlyti savo asortimente kuo daugiau skirtingų to paties produkto prekės ženklų, tuo kaštai bus didesni.
„Kiekvieno produkto pateikimas į parduotuvių lentynas turi savo kaštus – dėl kiekvieno jų reikia susiderėti su tiekėju, pasirūpinti jo logistika, kainodara bei rinkodara. Visa tai lemia didesnes prekybos tinklo išlaidas ir didesnes prekių kainas.
Tad tikėtina, jog, pavyzdžiui, tik vieno prekės ženklo rapsų aliejų siūlantis prekybos tinklas galės pasiūlyti jį pigiau, nei trijų gamintojų tokio tipo aliejų siūlanti parduotuvė“, – aiškina ekspertas.
Man taip ir liko neaisku, kas neleidzia "LIDL" gauti prekes is centriniu Vokietijos "LIDL" sandeliu uz vokiska savikaina ) plius transportavimas - 24 tonu "furos" frachtas tekainuoja is Vokietijos 1700 euru, is Ispnijos - 2400 euru, kas tesudaro maksimum 0,10 euro/kilogramas prekiu. Tokiu atveju, mes galetume tiketis Lietuvoje pirkti "LIDL" parduotuvese (pridedesiu prie kiekvienos prekes transportavima pagal jos svori) -
rukyta kiaulienos kumpi (2 kg) - po 5,46 euro, vytinta ispaniska jautienos kumpi (7-8 kg) - po 38.80 euro uz vnt, ispaniskas sviezias midijas - po 3,09 euro uz 1 kg. ir taip toliau...
Tik kazkodel importuojami maisto produktai Lietuvoje parduodami su 400-500% antkainiais ir niekas nieko net nebando keisti...
Tyletu geriau tas "Lidl" ruporas suglaudes savo uzpakalio bulkas, nes kad ir kaip izuliai bemeluotu - niekaip nepateisins to atviro plesikavimo, vcykstancio tiek "Lidl", tiek ir - kituose Lietuvos prekybos tinkluose.
Galetu pagaliau konkurencijos tarnyba imtis issiaiskinti, irodyti - neabejotinai egzistuojancius VISU prekybos tinklu oligopolinius - antikonkurencinius susitarimus, po to - kai irodys - skirti milijonines baudas, siekiancias apie 25% ju metines apyvartos - tam kad ateityje jokie "gudruciai" nedristu to pakartoti.
O jei, baudos neisgalejes sumoketi, kuris nors prekybos tinklas ir subankrutuotu - irgi ne beda - jo vieta rinkoje labai greitai atsiras kas uzims, o islikusieji - bijos net minciu apie galimus naujus kartelinius susitarimus...