Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų. Pavyzdžiui, vienur pirkėjams automatiškai primenama įvesti maišelių kiekį, o kitur prisiminti ir įvesti maišelius reikia patiems.
Aplinkos ministerijos teigimu, draudimas – naujas, tad keletą mėnesių esą tęsis bandomasis laikotarpis, kurio metu nebus tikrinama, ar parduotuvės draudimo laikosi, ir nebus baudžiamos.
Prekybininkai įspėja, kad dar liepos mėnesį būdai sumokėti už maišelį kai kur keisis – vietoje maišelių reikės skanuoti žetonus.
Už maišelius nesumokėję pirkėjai bus baudžiami kaip už smulkią vagystę. O draudimo nesilaikantiems pardavėjams grės baudos iki 5 tūkst. eurų.
Sumokėti tiesiog pamiršo, o darbuotojai nestabdė
Vilnietė Jurgita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigia, kad kone kasdien užsuka į „Maximą“, įsikūrusią Vilniaus Naugarduko gatvėje. Pasak merginos, ji apie maišelių apmokestinimą žinojo, tačiau pamiršo, kad jis jau įsigaliojo.
Jurgita nurodė, kad pirmąją savaitę apsipirkinėjo bent keturis kartus, iš kurių bent tris prireikė maišelio. Mergina pasakoja du kartus pamiršusi apie naują tvarką, todėl savitarnos kasoje paimtų maišelių neįmušė ir suprato, kad teko „apsivogti“.
„Paskutinį kartą apsipirkinėjau prieš važiuodama t pas mamą, tad prekes daugiausia sudarė lauktuvės: vaisiai, riešutai, daržovės. Produktai, kurių kaimo parduotuvėse sunkiau rasti. Iš pradžių nė nepastebėjau kainos, nes labai skubėjau. Viską sumušusi į savitarnos kasą pamačiau, kad pamiršau nektarinus, tad palikusi prekes nubėgau jų prigriebti.
Atėjusi maišelio pamačiau pakabintą kainą, tuo metu ir suvokiau, kad šią savaitę buvau „apsivogusi“. Grįžusi prie kasos įmušiau visus maišelius, kiek pavyko suskaičiuoti. Pakeliui pas mamą kilo mintis – kodėl tuomet apsauga ar pardavėjos manęs nestabdė? Galbūt yra parduotuvės vadovybės nurodymas nesureikšminti tokių maišelių „vagysčių“?“ – svarsto Jurgita.
Neranda, kaip atsiskaityti už maišelius
Jurgita taip pat prisimena, kad savitarnos kasoje buvo labai sudėtinga rasti, kaip atsiskaityti už maišelį, ir svarsto, kad būtų patogu apie panaudotų maišelių skaičių savitarnos lange paklausti dar prieš pradedant skenuoti prekes.
Vilnietė Raminta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo, kad įsigaliojus naujai tvarkai „Maximoje“ dar nesilankė – iki šiol apsipirkinėjo kitose parduotuvėse.
Vilnietės teigimu, ten pamiršti susimokėti tiesiog negali, nes savitarnos kasos automatiškai išmeta langą su maišelių kiekio pasirinkimais, be kurio apsipirkimo tęsti neišeina.
„Pakeliui teko skubiai užsukti į paimti bananų. Sudėjau juos į maišelį, įvedžiau kiekį savitarnos kasoje ir vis laukiau lango, kuriame galėsiu įvesti maišelį. Pamaniau, kad jį išmes tada, kai paspausiu „mokėti“, kaip tai būna kitur. Taip nenutiko.
Dairiausi darbuotojų, galvojau, ką čia dabar daryti, kaip už tą maišelį sumokėti. Galiausiai sumokėjau už bananus ir išėjau – skubėjau ir nenorėjau vėluoti dėl 1 cento. Taip ir nesupratau, kaip už tuos maišelius ten sumokėti“, – dėstė Raminta.
Tikisi, kad pirkėjai šį įprotį išsiugdys
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pripažįsta, kad kai kuriems lankytojams dar tenka priminti, kad nuo liepos vienkartiniai plastikiniai maišeliai yra parduodami kaip įprasta prekė ir kainuoja 1 centą.
„Tačiau pirkėjai į tai reaguoja geranoriškai ir, jei maišelio vis tiek pageidauja, jį įsigyja. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savitarnos kasose pirkėjai pamiršta įvesti iš prekybos salės pasiimtų maišelių kiekį.
Tačiau tikime savo pirkėjų sąmoningumu ir viliamės, kad ilgainiui lankytojai šį įprotį išsiugdys, o vienkartinių maišelių suvartojimas mūsų parduotuvėse reikšmingai sumažės“, – kalbėjo atstovė.
Ji nurodė, kad tinkle jau stebimas šių maišelių vartojimo mažėjimas: palyginti su pirmosiomis liepos dienomis, per pastarąją savaitę maišelių įsigyta penktadaliu mažiau. Pirkėjai daržovių ir vaisių į maišelius stengiasi nebedėti ir sveria juos be maišelio, dažniau naudoja iš namų atsineštus maišelius ar tinklelius.
Atsiras naujovių – reikės skenuoti žetonus
I. Trakimaitė-Šeškuvienė primena, kad pirkėjui prie kasos atsinešus prekių vienkartiniuose maišeliuose darbuotojai pasitikslins, ar maišelius pirkėjas atsinešė su savimi iš namų, ar pasiėmė prekybos salėje.
Reguliarioje kasoje darbuotojas paprašys pirkėjo įvardyti, kiek vienkartinių maišelių pasiėmė prekybos salėje, ir įmuš juos į kasą.
O savitarnos kasoje pirkėjas kol kas pats turi įvesti maišelių kiekį. Pašnekovės aiškinimu, tai paprasta padaryti pradiniame kasos ekrane paspaudus ikoną „Maišeliai“ arba prekių katalogo paieškoje suvedus žodį „maišelis“.
„Maximos“ atstovės teigimu, prekybos tinklas supranta, kad pakeisti tam tikrus įpročius užtrunka ir kartais prireikia papildomų pastangų: „Siekdami padėti savo pirkėjams įsigyti vienkartinius maišelius dar patogiau ir paprasčiau, jau netrukus įgyvendinsime naujų sprendimų.
Liepos pabaigoje pirkėjai mūsų parduotuvių savitarnos kasose galės rasti žetoną, kurį nuskaičius kaip ir kitas prekes, vienkartinių plastikinių kiekis atsiras bendroje pirkinių krepšelio sumoje. Jei vienkartinių plastikinių maišelių yra daugiau negu vienas, pirkėjas žetoną turi skenuoti tiek kartų, kiek maišelių nori įsigyti, arba laukelyje „kiekis“ ranka įvesti turimą maišelių skaičių.“
Nesumokėjus 1 ct už maišelį – administracinė atsakomybė?
Aplinkos ministerijos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, šis draudimas yra naujas, todėl natūralu, kad nuostatas taikantiems prekybos tinklams, kaip ir pirkėjams, gali kilti klausimų.
„Gali būti, kad kai kurie pardavėjai ir platintojai dar netaiko pakankamų pirkėjų informavimo priemonių. Tačiau neišvengiamai ne tik pardavėjai ir platintojai, bet ir pirkėjai turės prisitaikyti prie šio pokyčio ir bendromis pastangomis pasiekti tikslus“, – komentavo viceministrė.
Vis tik kyla klausimas – jei pirkėjas nuoširdžiai pamiršta arba neranda, kaip susimokėti už maišelį, ir išeina nesumokėjęs, ar atsakomybė krenta ant parduotuvės, ar vis tik ant pirkėjo pečių?
R. Radavičienė nurodė, kad už šio draudimo įgyvendinimo užtikrinimą atsakingi yra pardavėjai ir platintojai, kurie turi tinkamai apie tai informuoti klientus.
„Dauguma prekybininkų viešoje erdvėje pateikia informaciją, kad labai lengvi maišeliai yra apmokestinti 1 ct. Atsižvelgiant į tai, kad maišelis yra prekė, nesumokėjus to 1 ct, pirkėjas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už smulkią vagystę“, – atkreipė dėmesį Aplinkos ministerijos atstovė.
Sutarė, kad keletą mėnesių prekybininkams atsakomybės netaikys
Ministerijos atstovės teigimu, teiseną pradėti, tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų kodekso protokolus surašyti pardavėjams ir platintojams gali aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
Vis tik R. Radavičienė pabrėžė, kad draudimas įsigaliojo vos prieš kelias savaites: „Praktinio reikalavimų įgyvendinimo klausimų kyla, gauname įvairių paklausimų, kuriuos stengiamės pradžioje aiškintis ir spręsti be kontrolės ir atsakomybės taikymo.
Esame sutarę, kad po kelių mėnesių susitiksime su prekybininkų atstovais ir aptarsime praktiką, kylančius sunkumus, reguliavimo tikslinimo poreikį ir kita.“
Pašnekovė nurodė, kad patikrinimai kol kas nevyksta – Aplinkos apsaugos departamentas šiuo metu daugiau orientuojasi į šviečiamojo ir aiškinamojo pobūdžio veiklas.
R. Radavičienė įvardijo, kad praėjusiais metais departamentas šalies mastu vykdė akciją, kurios metu buvo patikrinta 317 ūkio subjektų ir 105 fiziniai asmenys, rasti 3 pažeidimai. Ji nurodė, kad dėl naujojo draudimo panašios akcijos numatytos vykdyti ateityje.
Baudos – iki 5 tūkst. eurų
Aplinkos ministerijos viceministrė nurodė, kad neatlygintinas plastikinių maišelių dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.
Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Fiziniams asmenims (pakuočių pardavėjams ir (ar) platintojams) tokių maišelių neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 60 eurų.
O pakuočių pardavėjų ir (ar) platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 100 iki 200 eurų.
