Balandį užbaigus uosto vidinio kanalo gilinimą maksimalus jo gylis šiuo metu siekia 15,5 metro, tuo metu prie daugelio bendrovių krantinių – iki 13,8 metro. Jas gilina uosto direkcija, tačiau išlaidas per žemės mokestį padengia teritorijų nuomininkai – verslas svarsto, ar šiuo metu verta prisiimti tokius įsipareigojimus.
„Gylis yra gerai, bet jeigu anksčiau buvo gilinama be didesnių įsipareigojimų iš uosto naudotojų pusės, tai šiandien daugelis turėtų pagalvoti, ar ta investicija atsipirks – šiuo atveju neturime tiek daug laivų, kuriems tas gylis būtų reikalingas“, – žurnalistams Klaipėdoje praėjusią savaitę sakė V. Šileika.
„Žemės nuomos mokestis su gilinimo investicijomis, investicijomis į konkrečią infrastruktūrą gali išaugti tikriausiai kartais. Todėl šiuo metu visos kompanijos kalbant apie gilinimą yra gana atsargios“, – aiškino asociacijos prezidentas.
Ano jo, kol kas išgilintas uostas aktualus tik pasaulinės konteinerių gabenimo bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) kontroliuojamai „Klaipėdos Smeltei“, kur gylis prie krantinių siekia 14 metrų ir dėl to ji gali priimti didesnius laivus, o kitos įmonės iš to rezultato negauna.
„Tikriausiai šiuo metu tai aktualu yra vienai kompanijai – tai yra „Klaipėdos Smeltei“, kitoms ne. Supraskite, kad pagilinimas kanalo, jeigu nėra gylio prie krantinės, jis praktiškai neveikia, nėra rezultato“, – kalbėjo V. Šileika.
Išorinis uosto kanalas išgilintas iki 16 metrų, vidinis – iki 15,5 metro. Į gilinimą direkcijai investavus 94 mln. eurų tikimasi, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis bus patrauklesnis pasaulinėms laivybos linijoms, jis galės konkuruoti su kitais regiono uostais.
Šiuo metu svarstoma galimybė iki 2026 metų uosto kanalą išgilinti iki 17 metrų.
