Lietuvos verslas

Norint lengviau pritraukti kompetentingų vadovų į valstybės valdomas įmones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti jų atlyginimų apskaičiavimą ir taip didinti algas.  Ministerijos teigimu, šiuo metų vadovų atlyginimai yra žemesni nei rinkos vidurkis, nekonkurencingi, sunku pritraukti profesionalių vadovų. Mažą atlyginimo pastoviąją dalį dažnai siekiama kompensuoti didesne kintamąja dalimi nustatant lengvai pasiekiamus tikslus.

Vis daugiau žmonių net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia neišeiti iš darbo. Dirba netgi 90 metų ribą peržengę gyventojai. Vis tik specialistai nesutaria, kodėl žmonės toliau dirba – pensininkams trūksta pinigų ar veiklos? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.

Smulkios loterijose laimėtos pinigų sumos didelės įtakos neturi, milijonai – pakeičia žmogaus gyvenimą. O ką daryti su vidutiniais – keleto ar keliasdešimties tūkstančių – laimėjimais? Specialistai pataria nepamiršti deklaravimo ir mokesčių, nes jei už įprastų loterijų laimėjimus mokesčių mokėti nereikia, tai už įvairius kitus prizus gali tekti susimokėti. Vienas lietuvis, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle pasidalino, kad netikėtai loterijoje laimėjo 65 tūkst. eurų.

Gyventojai skundžiasi, kad ne tik aukštos palūkanos trukdo įsigyti nuosavą būstą. Anot jų, sunkiau gauti paskolas vienam žmogui ar dirbančiam savarankiškai. Tuo metu bankai tikina, kad paskola neturi būti našta, todėl įtariau žiūri dirbančius savarankiškai, o šeimoms dažnai duoda didesnes paskolas nei vienam žmogui. Portalo tv3.lt skaitytojas Gediminas pasakojo, kad ketina pirkti būstą. „Dirbu IT srityje, uždirbu pakankamai, jau turiu sukaupęs ir pradinį įnašą, todėl ketinu įsigyti būstą.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Šilumos tiekėjai jau ragina gyventojus ruoštis šildymo sezonui, sandarinti langus, duris. O jeigu namas yra senos statybos, pagalvoti ir apie renovaciją. Langų meistrai sutinka, kad pasirūpinus langų sandarumu galima tikėtis ir mažesnės sąskaitos už šildymą. Šilumos tinklų atstovai tikino, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tik nuo galutinės vartotojams tenkančios šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.

Dirbti startuoliuose vilioja didelės galimybės, o stabdo rizika, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas. Ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų dirbti startuolyje rekomenduotų dėl potencialo, naujų ir didelių galimybių, tačiau net 1 iš 10-ies baiminasi nestabilumo bei nepastovumo. Skelbiama, kad maždaug 7 iš 10 apklaustųjų startuolius apibūdina kaip įmonę, turinčią originalią ar drąsią verslo idėją ir potencialą greitai augti užsienio rinkose.

Ne paslaptis, kad pradėti savo gyvenimą atsiskyrus nuo tėvų ir namų yra nelengva tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Kai kuriose užsienio šalyse jaunuoliams, o ypač studentams, įvairiomis lengvatomis, išmokomis ar pigesnėmis paskolomis padeda valstybė. Vis tik pagalba Lietuvoje – kiek kitokia. Emigrantės iš Danijos ir Vokietijos papasakojo, kad studentai svetur gauna išmoką, didesnę nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Jiems taikomos lengvatos tiek būsto, tiek kitoms paskoloms.

Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl mokesčių reformos turinio, mokestiniai pakeitimai planuojami įgyvendinti ir kitose Baltijos šalyse. Nors Latvijoje šiuo metu kalbos apie mokesčių reformą yra nutilusios, tačiau Estijoje jau nuo naujųjų metų numatomi konkretūs pokyčiai. Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc.

Lietuvos gyventojų noras pradėti verslą, palyginti su metų pradžia, lieka nepakitęs. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, pradėti nuosavą verslą artimiausiu laikotarpiu planuoja maždaug kas penktas šalies gyventojas. Tačiau periodiškai atliekamos apklausos duomenimis, vis dar kas antras tyrimo dalyvis nurodė artimiausiu metu nenorintis tapti verslininku.

Pastaruoju metu gyventojai nebeskuba įsigyti nuosavo būsto, šiuos planus jie atideda neribotam laikui, kuomet kainos ir palūkanos bus mažesnės. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad vis dažniau vietoje būsto pirkimo žmonės renkasi nuomą. O spartesnis būstų įsigijimas prognozuojamas tik nukritus paskolų palūkanoms. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad prasidėjus rudeniui NT rinkoje nuoma laimi prieš būsto įsigijimą.

Šeštadienį mažėja vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, pranešė Neringos savivaldybė. Lengviesiems automobiliams rinkliavos dydis mažės tris kartus –  nuo 30 iki 10 eurų už įvažiavimą, o kemperiams ir automobiliams, tempiantiems gyvenamuosius namelius, mažės trečdaliu – nuo 30 iki 20 eurų.

Artėjant šildymo sezonui Lietuvoje ekspertai prognozuoja, kad šiluma šiemet gali atpigti. Biokurą naudojantys didmiesčiai šiemet jį pirks dar pigiau nei pernai. O sunkiau besiverčiantys gyventojai ir toliau galės pasinaudoti valstybės kompensacija.

Nuo rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paramos priemonės, susijusios su miškais, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.

Reikalavimas įgyvendinant kai kuriuos statybos projektus pildyti ne popierinį, o elektroninį statybos darbų žurnalą, neriboja konkurencijos, skelbia Konkurencijos taryba. Į ją kreipėsi Seimo narys Andrius Mazuronis, kuris prašė įvertinti, ar nuo šių metų gegužės įsigaliojęs daugeliu atvejų privalomas reikalavimas statytojams naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą neriboja konkurencijos, jeigu rinkoje šias paslaugas teikia tik vienas tiekėjas.

Vieną didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintojų „Auga Group“ netiesiogiai kontroliuojantis Kęstutis Jusčius nuo lapkričio 6 dienos ketina pasitraukti iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų.  Sprendimas priimtas penktadienį „Auga Group“ valdybai nusprendus jį bei nepriklausomą jos narį Andrejų Cybą siūlyti į lapkričio 7 dieną akcininkų susirinkime planuojamą išrinkti naują bendrovės valdybą, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Dauguma žmonių privačių detektyvų darbą yra matę tik filmuose, nes Lietuvoje ši paslauga sureguliuota gana neseniai. Tačiau atsiranda tokių, kuriems detektyvo prireikia – ar neištikimybei išaiškinti, ar dingusiam žmogui rasti, ar vagystės kaltininkui atpažinti. Vis tik istorijų šias paslaugas teikiantys asmenys turi prikaupę nemažai: slėpimasis tėvų namuose dėl žmonos dėmesio, santaupų leidimas sekso paslaugas teikiančiam vyrui ar vaikų sekimas dėl jų pačių gerovės.

Ginčas dėl prieš aštuonerius metus sudaryto „MG grupės“ valdomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu group“ ir valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) sklypo Vilniuje, Viršuliškėse, pirkimo-pardavimo sandorio tęsiasi – šalims nepavykus pasiekti taikaus susitarimo, bylą iš naujo turės nagrinėti Apeliacinis teismas.

Daugumai gyventojų nekyla klausimų, dėl to, kas jie yra – moterys ar vyrai. Tačiau vis daugiau lietuvių atsisako turėtos savo lyties ir pasirenka kitą. Kaip žinoma, kai kurias išmokas gali gauti tik moterys arba tik vyrai. Be to, skiriasi ir jų pensinis amžius.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus Ispanijoje susitiko su vieno didžiausių Europoje komercinio banko atstovais ir pakvietė juos teikti paslaugas Lietuvoje. „Lietuvos bankų sektorius yra koncentruotas, dėl to svarbu skatinti konkurenciją ir pritraukti į mūsų šalį tarptautinio lygio finansų rinkos dalyvių. Šiuo klausimu mes nuosekliai ir intensyviai dirbame, aktyviai ieškodami galimybių“, – centrinio banko pranešime sakė G. Šimkus.

Baigus kelerius metus trukusį laivybos Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo projektą, penktadienį oficialiai paskelbtas krovininės laivybos startas – kitą savaitę kroviniai bus  pradėti gabenti nuolat.  „Šiandien yra istorinė diena. Užsibrėžėme prie kelerius metus tikslą sutvarkyti Nemuno žemupį ir šiandieną yra simbolinė diena, kai mes pasakome, kad Nemuno žemupys sutvarkytas“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta, kad Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį priimtas sprendimas dešimtą kartą padidinti bazines palūkanų normas daliai gyventojų gali būti skausmingas, tačiau, pasak jo, infliacija veikia visus, todėl toks sprendimas yra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją. „Palūkanų normų augimas yra neskanūs, kartūs, bet vaisiai prieš pagrindinį priešą – prieš infliaciją. Deja, bet infliacija Lietuvoje viršijo 22 proc.

Vieno didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ pajamos šiemet sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, augo 8,2 proc. iki 139,6 mln. eurų, o vien rugpjūtį – 5 proc. iki 18,9 mln. eurų  (18 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“.  „Novaturo“ grupės vadovas Vitalijus Rakovskis sako, kad bendrovė šiuo metu stebi susidomėjimo išankstinėmis žiemos kelionėmis augimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad peržiūrint Europos Sąjungos (ES) fiskalines taisykles ir fiskalinį deficitą apribojant ties 3 proc., investicijos į gynybos pajėgumus galėtų būti vertinamos lanksčiau.  „Peržiūrint ES fiskalines taisykles matome poreikį ir galimybę įvesti protingą ribotos apimties lankstumą investicijoms į gynybinius pajėgumus. Pavyzdžiui, manome, kad tokios investicijos, ypač nesukuriančios tęstinių įsipareigojimų, galėtų būti lanksčiau vertinamos 3 proc.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos komercinis bankas „Citadele“ paskolino 4,45 mln. eurų  kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ pastatą Vilniuje įsigijusiai investicijų bendrovei „Reverest Fund Management“. Paskola skirta refinansuoti pastato įsigijimą – pirmąją bendrovės investiciją į nekilnojamąjį turtą (NT), penktadienį pranešė „Citadele“.   Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmonė „Reverest Fund Management“  valdo „Reverest B...

Finansų ministerijos parengtame mokestinių pasiūlymų pakete numatytas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis ateityje, be abejonių, būtų didinamas, sako profesorius Romas Lazutka. „Teisūs yra tie, kurie sako, kad čia yra tam tikra mankšta. Būtų sukurta sistema, o po to – aišku, kad kitos politinės jėgos tuos mokesčius didintų. Argumentai „už“ tai yra labai stiprūs. Tai yra komunalinis mokestis už aplinką, kurią kuria mokesčių mokėtojai“, – interviu Eltai sakė jis.

Suomijos oro bendrovė „Finnair“ nuo spalio pabaigos dažniau skraidins tarp Vilniaus ir Helsinkio.  Pernai žiemos sezono metu oro bendrovė vykdė iki 21 savaitinių skrydžių, o šiemet planuojama iki 28 savaitinių skrydžių arba 4 kartus per dieną, pranešė Lietuvos oro uostai. Anot „Finnair“ direktoriaus Europos regionui Arūno Skujos, sprendimas didinti veiklos apimtis žiemos sezono metu buvo priimtas dėl gerų maršruto rezultatų ir populiarumo tarp keleivių.

Pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų įmonių grupių Baltijos šalyse „Civinity“ pasirašė sutartį su Šiaulių banku dėl naujos viešos obligacijų emisijos platinimo, kuris, planuojama, prasidės šių metų rugsėjo pabaigoje, penktadienį pranešė įmonė.  „Civinity“ akcininko ir valdybos pirmininko Deivido Jackos teigimu, ir toliau bus koncentruojamasi  į plėtrą, paslaugų spektro plėtimą bei kokybės gerinimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tvirtina suprantanti Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą vėl padidinti palūkanų normas, nes, jos manymu, nėra kitų svertų, kaip suvaldyti aukštą infliaciją.

Verslininkas Danas Tvarijonavičius pardavė savo 20,9 proc. kviečių biorafinavimo AB „Roquette Amilina“ akcijų paketą Prancūzijos bendrovei „Roquette Freres“, praneša „Verslo žinios“. „Akcijų pardavimas – natūrali proceso eiga. Nuo pat atėjimo pradžios 2011 m. korporacija norėjo valdyti visą bendrovę ir nuosekliai – 2011 m., 2014 m., 2017 m. – didino savo akcijų dalį. Dabar įvyko paskutinis etapas, vyksta strateginė grupės konsolidacija. Šiuo atveju abiejų pusių interesai sutapo“, – vz.

Nuo rugpjūčio pradžioje praūžusios stiprios audros bei krušos nukentėjusiems ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms siūloma kompensuoti dalį palūkanų už paskolas sugadintam turtui atstatyti. Kompensacijoms žadama skirti 463,4 tūkst. eurų.   Kompensacijos siūlomos Panevėžio, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio ir Širvintų rajonų žemdirbiams – juose buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.   Kaip numato žemės ūkio ministro įsakymo projektas, ketinama padengti 80 proc.

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas. Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Dauguma dirbančių žmonių papildomą pensiją kaupia II pakopos pensijų fonduose, į kuriuos kiekvieną mėnesį pervedama dalis jų atlyginimo. Sulaukus pensijos, tokiems gyventojams reikia pasirinkti, ką daryti su sukauptu turtu. Tačiau nežinant kaupimo subtilybių ir nepasigilinus, ką siūlo pensijų fondai, galima pasirinkti ir nebūtinai finansiškai palankiausią sprendimą. Nuo jo priklausys, būtent kokias išmokas gausite sulaukę pensijos, ar jos didės, ar mažės.

Mažosioms alaus darykloms nuo kitų metų siūloma nebetaikyti 50 proc. mažesnio akcizo. Dėl to valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 3 mln. eurų pajamų.   Tokią Akcizų įstatymo pataisą Seime registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.  Jeigu Seimas pritartų, smulkiems aludariams būtų taikomas standartinis alaus akcizo tarifas – 8,6 euro už hektolitrą.

Šiemet sausį įgriuvusio tilto per Nevėžį Kėdainiuose rekonstrukcijos konkursą Kelių direkcija planuoja paskelbti iki metų pabaigos.     „Pagal dabartinį planą iki metų galo paskelbsime konkursą įgriuvusio tilto rekonstrukcijai“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius.

Prancūzijos reguliuotojo atliekamas „iPhone 12“ mobiliojo telefono elektromagnetinės spinduliuotės tyrimas dar nėra baigtas, todėl nurodymo stabdyti jo pardavimus Europos Sąjungoje (ES) nėra, sako vienas  Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos vadovų.  „Šiandien tokio nurodymo nėra (sustabdyti „iPhone 12“ pardavimus – BNS), nes vyksta tyrimas ir pati tyrimo procedūra nėra baigta.

Penktadienį ir šeštadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Ispanijoje dalyvaus neformaliuose Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) susitikimuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominėms perspektyvoms, fiskalinės ir pinigų politikos sąveikai bei siekiui stiprinti ES strateginę autonomiją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lietuvoje vidutinė benzino kaina dabar siekia 1,61 Eur/l. Nors Lietuvoje degalų kainos yra 0,12–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais. Lenkijoje degalai dabar yra 0,20–0,22 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Bet kuriuo metu suvedus bet kokį tikrą miesto ar kaimo adresą, internete galima pamatyti, kaip iš išorės atrodo juo esantis pastatas, sodyba ar jos kiemas, kokie automobiliai prie jo stovi. Taip galima pažiūrėti ir prezidentų Gitano Nausėdos ar Dalios Grybauskaitės namus, kurie matomi pagrindinėje straipsnio nuotraukoje.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad norint didinti finansavimą keliams ateityje reikia tvarių šaltinių, daugiau lėšų jiems skirti raginantis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog nepaisant finansavimo, 2024 metais prioritetas bus teikiamas tiltų ir viadukų remontui.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ ketina įsigyti bent 17 elektrinių lokomotyvų, kurie turėtų riedėti jau 2027 metais, sako grupės vadovas Egidijus Lazauskas.  „Yra suplanuota įsigyti 17 lokomotyvų su galimybe galbūt jų nusipirkti ir daugiau“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė E. Lazauskas.  „Norime, kad jie Lietuvos tinkle jau važiuotų 2027 metais.

Valstybinius kelius prižiūrinčios bendrovės „Kelių priežiūra“ vadovo atranka bus skelbiama artimiausiu metu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „ Artimiausiu metu valdyba skelbs atranką“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pranešė ministras.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė iki 2027 metų ketina investuoti 5,1 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis – 3,6 mlrd. eurų – bus skirta europinės vėžės „Rail Baltica“ bei su ja susijusiems projektams.  „Iki 2027 metų mes turėsime virš 5 mlrd. (eurų – BNS) programą, kurios didžiausią dalį – 3,6 mlrd.

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovas Egidijus Lazauskas sako, kad šiemet vagonų gabenti grūdus nepritrūko. Vis dėlto grupė neatmeta galimybės ateityje įsigyti papildomų tam skirtų vagonų.  „Kadangi sezonas baiginėjasi, mes matome, kad tų vagonų nepritrūko.

Nuo kitų metų gegužės vidaus laivyboje siūloma naudoti ir elektroninius, ir popierinius važtaraščius, o vėliau pastarųjų iš viso atsisakyti.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas dėl pagrindinio krovinių vežimo sutartį patvirtinančio dokumento elektroninio varianto įteisinimo. Už pataisų svarstymą balsavo 102 Seimo nariai.   Pradėti naudoti elektroninius važtaraščius reikalauja Briuselio direktyvos.

Šiemet sausį-rugpjūtį Užimtumo tarnyba gavo 41 pranešimą apie numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų, kai prieš metus gauti 53 pranešimai apie 4,5 tūkst. darbuotojų. Vien rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie grupinius atleidimus ir numatomus atleisti 235 dirbančiuosius. Rugpjūtį pranešimų apie grupinius atleidimus gauta vienu daugiau nei liepą, bet trimis mažiau nei prieš metus.

Vakarų sankcijos Rusijai apribojo lėktuvų dalių patekimą į šalį, tačiau rastas būdas, kaip apeiti sankcijas, o prie to prisidėjo ir Lietuva, rašo tyrimą atlikęs rusiškas tiriamasis leidinys „Svarbios istorijos“, kurį cituoja LRT.    Išanalizavęs muitinės duomenis leidinys nustatė, kad nuo 2022 metų kovo iki šių metų kovo į Rusiją buvo importuota originalių „Boeing“ ir „Airbus“ atsarginių dalių už mažiausiai 18 mlrd. rublių.

Šiais metais Vilniaus miesto gatvės vėl bus skenuojamos siekiant įvertinti asfalto dangos nusidėvėjimą. Remiantis gautais duomenimis bus sudėlioti gatvių remonto prioritetai – tai leidžia ir kasmet sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skiriamų lėšų.  2023 m. bus nuskenuota 2150 km Vilniaus miesto gatvių dangų – visos asfaltuotos eismo juostos. Darbai prasidėjo rugpjūčio pradžioje ir turėtų būti užbaigti iki lapkričio vidurio.

Statybos ir kelių tiesimo bendrovė „YIT Lietuva“ už beveik 2,4 mln. eurų suremontuos daugiau kaip trijų kilometrų magistralės Vilnius–Klaipėda ruožą nuo 113-ojo kilometro, pranešė įmonė. Pasak „YIT Lietuvos“, darbus bendrovė planuoja atlikti per tris mėnesius – jie bus pradėti jau netrukus ir baigti iki žiemos pradžios.  Remontuojamo ruožo būklė vietomis provėžuota, turi skersinius ir išilginius įtrūkimus.