„Vakar Europos Centrinis Bankas dar kartą pakėlė palūkanas, netgi, kiek rinkau informaciją, tai kai kurie finansų analitikai sakė, kad nebebus priimtas toks sprendimas, bet Centrinio Banko pirmininkė pasakė, kad nepakankamai yra valdoma infliacija, ji per didelė euro zonoje ir ES valstybėse“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Kitokio kelio, matyt, nemato, jie gerai išdiskutavę ir pakankamai ilgai vyko diskusijos. Kadangi infliacija yra per didelė, o kadangi yra siekiama, kad būtų ne didesnė kaip 2 proc., o dabar ji vidutinė metinė gali būti apie 5,7 proc., tai matyt nėra kitų svertų, kad suvaldyti iškilusią infliaciją, kylančias kainas“, – aiškino ji.
Politikė mano, kad šis sprendimas ypač gali atsiliepti tiems žmonėms, kurie yra paėmę paskolas ir nesitikėjo, jog už jas reikės „tiek daug mokėti“.
„Kai man sako, kad Lietuvoje infliacija slūgsta, mažėja – su kuo mes lyginame. Jeigu lyginame su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, tai kiek dar pašoko kainos. Matomai nėra kitų instrumentų infliacijai suvaldyti, kaip tik kelti paskolų palūkanas“, – sakė europarlamentarė.
„Tai ypač atsilieps tiems žmonėms, kurie paėmę paskolas ir tas laikotarpis tikrai bus nelengvas. (...) Reikia būti pasiruošus, kad dalis žmonių nesugebės grąžinti palūkanų, ypač šeimos, auginančios vaikus, paėmę paskolas ir nesitikėję, kad reikės tiek daug mokėti. Problemų bus ir sprendimo būdų reikės ieškoti“, – akcentavo ji.
ECB valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc ir bus taikomos nuo 2023 m. rugsėjo 20 d.
Centrinio banko pranešime dėstoma, kad infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai.
Rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.
Atsižvelgdami į stiprėjantį ECB vykdomo politikos griežtinimo poveikį vidaus paklausai ir į tarptautinės prekybos silpnėjimą, ECB ekspertai gerokai sumažino ekonomikos augimo prognozes. Dabar jie numato, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs 0,7 proc., 2024 m. – 1 proc., o 2025 m. – 1,5 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
