Už šildymą mokėsite mažiau: šiuos langų meistrų ir šilumos tiekėjų patarimus įsidėmėkite dabar

Šilumos tinklų atstovai tikino, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tik nuo galutinės vartotojams tenkančios šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.

Dėl šios priežasties gyventojams, norintiems sutaupyti, rekomenduoja atlikti kompleksinę arba mažąją daugiabučio renovaciją, mat daugiausiai šilumos netenkama per pastato nesandarumus – langus, duris, plyšius sienose.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Svarbi žinia vilniečiams: aiškėja, kiek teks mokėti už šildymą

SADM siūlys, kad norint gauti kompensacijas už šildymą, reikėtų pateikti kuro čekius

Artėjant šildymo sezonui planuojami kompensacijų pokyčiai: apie trečdalis gyventojų šios pagalbos nebegaus

Būtina susitvarkyti ir prižiūrėti langus

Languremontas.pro langų meistras Albertas iš Klaipėdos sakė, kad beveik 90 proc. žmonių net nežino, kad langus reikia paruošti šildymo sezonui.

„Didžioji dalis žmonių prieš 15–20 metų keitė langus. Tuomet langų montuotojai nepapasakojo, kaip juo reikia prižiūrėti. Todėl gyventojai net nežino, kad juos apskritai reikia kažkaip prižiūrėti. Gyventojai nesupranta, kad langus reikia reguliuoti, gumas sutepti kas pusmetį ar metus“, – pasakojo Albertas.

Anot jo nuo langų montuotojo priklauso ir langų kokybė.

„Kartais langų montuotojai sugeba sugadinti langus juos montuodami. Todėl vos pasikeitęs langus žmogus jau turi kviesti langų meistrą, kuris juos turi taisyti.

Tačiau ne tik montuotojai kalti. Kartais žmonės net patys nežinodami gadina langus. Pavyzdžiui, išvyksta atostogauti, o langus palieka pravirus, kad vėdintųsi namai. Taip negalima daryti, nes saulė kaitina, o lango guma išbringsta, todėl langas nebeužsidaro. Tokiu atveju tenka keisti gumą arba lango prispaudimo elementus“, – pastebėjo langų meistras.

Pasak jo, langus reikėtų susitvarkyti, kol dar šilti orai, pavyzdžiui, rugsėjį.

„Patys gyventojai gali rūpintis langais, juos plaudami, valydami, prižiūrėdami jų gumas. Kiekviena langų detalė prisispaudžia ir sukasi, tačiau geriau patiems nesiimti remonto darbų, nes galima langus tik dar labiau sugadinti. Netgi meistrus patartina pasirinkti patikimus, kad jie irgi nesugadintų langų.

Kažkada nuvykau pas vyresnę moterį, kuri verkė, kad langas beveik nebeužsidaro, o atvykę meistrai tikino, kad remontas atsieis 600 eurų. Tačiau užteko tik sutvarkyti keletą detalių ir tas remontas moteriai kainavo keliasdešimt eurų“, – pasakojo langų meistras

Alberto teigimu, lango keitimas gali kainuoti iki 600 eurų.

„O paruošimas žiemai atsieina nuo 8 eurų iki 15 eurų. Tiek mokėti tektų už vieną langą“, – skaičiavo langų meistras.

Siūlo sandarinti būstą

„Vilniaus šilumos tinklų“ klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas patarė pasirūpinti būsto sandarumu.

„Tai daliai gyventojų, kurie gyvena senos statybos būstuose, mes, kaip ir visuomet, rekomenduojame domėtis, kaip jų namo administratoriaus samdomo šilumos punkto prižiūrėtojas paruošia vidaus šildymo sistemą, t.y. kaip sureguliuoja, įdiegia tam tikrus balansinius sprendimus.

Gyventojai turbūt irgi turėtų patys turėtų atkreipti dėmesį į savo būsto langų sandarumą, apšildinimą, taip pat rekomenduojama patikrinti ir lauko durų, rūsių sandarumą“, – teigė pašnekovas.

„Klaipėdos energija“ generalinis direktorius taip pat antrino, kad sienų, stogo, rūsio patalpų apšiltinimas izoliacinėmis priemonėmis, kompleksinė namo renovacija – geriausia šilumos taupymo priemonė.

„Pakankamai efektyvu yra ir šiuolaikiškai sutvarkyti šildymo sistemas: įsirengti automatinį šilumos punktą, pastate subalansuoti šildymo sistemą, butuose ant radiatorių sustatyti šilumos reguliatorius. O paprasčiausios priemonės, ką kiekvienas klaipėdietis gali padaryti savo bute ar biure, tai prieš šildymo sezoną patikrinti ir sutvarkyti langų tarpines, jei langai seni – užsandarinti juos papildomai.

Patartina neužstatyti radiatorių baldais, už radiatorių užkišti folijos ekranus, kad šiluma būtų nukreipiama į patalpų vidų, o ne šildytų laukinę sieną. Šildymo sezono metu labai svarbu, kad rūsio, laiptinių langai ir durys būtų uždarytos, nes šiluma iš pastatų išgaruoja per nesandarias bendro naudojimo patalpas – laiptines, rūsius, pastoges“, – kalbėjo R. Baltuonis.

Šiluma išeina pro langus

„Panevėžio energijos“ atstovai savo ruožtu primena, kad šilumos srautą per langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų ar iš kambario pusės.

„Keisdami radiatorius, juos rinkitės ne tik pagal projektinį galingumą, bet stenkitės, kad jų išmatavimai būtų tokie, jog liktų bent po 10 cm tarpai nuo grindų ir nuo palangės; jei įmanoma, rinkitės mažesnio tūrio (plieninį) ir plokštesnį, bet ilgesnį radiatorių, nes tai užtikrins greitesnį reguliavimą ir efektyvesnį šilumos atidavimą patalpai“, – teigė D. Paulauskienė.

Anot jo, papildomu barjeru, neleidžiančiu šilumai sklisti į lauką, taps ir naktį nuleistos žaliuzės bei užtrauktos užuolaidos, o dienos metu atvirkščiai – atitrauktos užuolaidos leis saulei prišildyti butą.

„Rekomenduotina neužstatyti radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis, o patalpas geriau vėdinti kelis kartus per dieną intensyviai, iki galo atidarant langus, bet trumpai. Svarbu, kad būtų taupoma šiluma bendro naudojimo patalpose – uždarytos laiptinių durys ir langai, rūsiuose, jei nebūtina, papildomai uždengti langeliai“, – patarė specialistas.