Vis tik istorijų šias paslaugas teikiantys asmenys turi prikaupę nemažai: slėpimasis tėvų namuose dėl žmonos dėmesio, santaupų leidimas sekso paslaugas teikiančiam vyrui ar vaikų sekimas dėl jų pačių gerovės.
Įdomu ir tai, kad žmogaus veiksmus detektyvai sako galintys nuspėti vien iš balso, nuotraukos ar atsakymų. O jų paslaugos gali atsieiti ir kelis šimtus, ir kelis tūkstančius eurų.
Neištikimybė pasitvirtina kas trečiam klientui
Privatus detektyvas Rolandas Kudijanovas, paklaustas, kokias problemas dažniausiai tenka spręsti, nurodė jas eilės tvarka.
Anot jo, dažniausiai tai – neištikimybė, t. y. informacijos rinkimas civiliniam procesui dėl skyrybų.
Antras pagal dažnumą – duomenų rinkimas civiliniams ginčams ar baudžiamajam procesui.
Trečias – patikimumo (nesąžiningumo) nustatymas. Taip pat – asmens paieška. Ir galiausiai – nepilnamečių saugumo, gerovės užtikrinimas, duomenų rinkimas dėl jų galimos neigiamos aplinkos ir t. t.
Detektyvo teigimu, į jį kreipiasi įvairūs žmonės, tačiau dėl neištikimybės santykinai dažniau kreipiasi moterys.
„Gal daugiau kreipiasi žmonės, kurie būna nusivylę kitų institucijų darbu ir tikisi pagalbos iš mūsų. Aišku, yra dalis besikreipiančių su ypač keistomis bėdomis, fobijomis, fantazijomis ir t. t.“ – pridūrė pašnekovas.
Pasak jo, aiškinantis, pavyzdžiui, neištikimybę, atliekami visi teisėti veiksmai, kuriuos leidžia atlikti Privačios detektyvinės veiklos įstatymas.
O surinkti ir užfiksuoti duomenys perduodami klientui. T. y. vaizdo, foto, garso įrašai, asmenų parodymai ir kita teisėtai surinkta medžiaga.
R. Kudijanovas nurodė, kad maždaug kas trečio kliento įtarimai dėl neištikimybės pasitvirtina ir juos pavyksta sėkmingai užfiksuoti. Kitais atvejais pasirodo, kad tai tebuvo nepagrįsti įtarimai ar vaizduotės padarinys.
Kaip imitavo neištikimybę ir slapta mokėjo už sekso paslaugas
R. Kudijanovas neslėpė, kad dirbant tokį darbą tenka susidurti su įdomiais, neįprastais atvejais.
Pavyzdžiui, kaip vyras imitavo neištikimybę, teigdamas, kad jam trūko sutuoktinės dėmesio. Todėl norėjo, kad ji į tai sureaguotų, o pats tuo metu važiuodavo ir slėpdavosi pas savo tėvus.
Detektyvas prisimena, kaip kartu su kolega privačiu detektyvu Romualdu Zaleckiu, pasitelkiant melo detekcijos (angl. profiling) nustatymo priemones, prisidėjo prie vagystės išaiškinimo įmonėje. Anot jo, tada paaiškėjo, kad prie vagystės prisidėjo įmonės darbuotojas.
Taip pat jam teko rinkti duomenis apie garbaus amžiaus (apie 65 metų) vyrą. Tyrimo metu jo sugyventinė nutraukė ryšius, nes išaiškėjo nepadorūs jo praeities poelgiai, slapti ir nederami dabartiniai veiksmai, neištikimybė ir netgi siekis iš sugyventinės pasipelnyti.
„Dar kreipėsi klientas, teigdamas, kad jau ne vieni metai kaip iš jo pagyvenusių tėvų nemažomis sumomis dingsta pinigai.
Padirbėjus pavyko nustatyti, kad pinigus pats kliento tėvas, senjoras, ne vienus metus slapta leisdavo mokėdamas už seksualines paslaugas 30 metų jaunesniam vyrui“, – pasakojo R. Kudijanovas.
Kaltus atpažįsta iš nuotraukų
R. Zaleckis papasakojo, kad specializuojasi kiek kitokioje srityje – melo atpažinimo ir charakterologijos.
Jo teigimu, tai padeda tokiais atvejais, kai nėra jokių įrodymų, nėra, ką sekti ar su kuo kalbėtis. Pavyzdžiui, jei įmonėje kažkas tyčia sugadino stakles, tačiau yra 100 darbuotojų ir nėra kaip kitaip išsiaiškinti, kas tą padarė.
„Nekalbėsi juk su 100 žmonių. Charakterologija leidžia pagal nuotrauką ar kitus žmogaus aprašymus, požymius pasakyti, ar jis galėjo tą padaryti. Tam tikrų bruožų žmonės gali tą padaryti, kiti – ne.
Taip atsijojami, tarkime, 10 žmonių, siaurinama paieška. Tada su kiekvienu iš jų kalbamasi. Žmogus pokalbio metu išduoda informaciją, nes pats tiksliai žino, ar prisidėjo prie to, ar ne. Pagal tai konstruoja savo elgesį, gestus, žodžius“, – pasakojo detektyvas.
Jis įvardijo ir kitą būdą – sukviesti darbuotojus ir pasakyti, kad yra tokia situacija. Anot R. Zaleckio, momentinė reakcija paprastai iškart išduoda tą žmogų, kuris greičiausiai ir yra prie to įvykio prisidėjęs.
Specialistas pažymėjo, kad bendravimas vyksta geranoriškoje aplinkoje – žmogus galimai net nesupranta, kad čia vyksta tyrimas, kad jis yra įtariamas ir pan.
Pašnekovo aiškinimu, jei yra apkaltinamas ir spaudžiamas nekaltas žmogus, jis galiausiai pratrūks, pyks ir įsižeis. Kaltas žmogus nebus piktas, kartos, kad to nepadarė, bet jau kitą minutę, pavyzdžiui, rašys pareiškimą išeiti iš darbo.
Detektyvas pasidalino atveju, kuomet vadovas keletą metų gaudavo grasinančias žinutes. Sukvietus darbuotojus vienas asmuo iškart išsidavė, bet vadovas jo atsikratyti galiausiai tiesiog nepanoro, tad ką daryti toliau?
Darbuotojui buvo pasakyta, kad tyrimą galima tęsti ir eiti giliau arba viską galima užbaigti paprastu susitarimu, kad jis liausis grasinti. Įtariamasis kartojo, kad tai ne jo darbas, bet netrukus žinutės baigėsi ir taip pasitvirtino buvę įtarimai.
Kaina gali siekti ir 6 tūkst. eurų
R. Zaleckio teigimu, detektyvų paslaugos nėra įprastos Lietuvoje, nes nukentėję žmonės nenori mokėti dar, vildamiesi, kad tą nemokamai daro policija. Kreipiasi tada, kai apsisprendžia investuoti į savo aplinkos saugumą, kad surastų kaltininką ar įsitikintų žmogaus patikimumu dėl jo praeities ar dabarties ketinimų.
Jis atskleidė, kad užsakymų per metus būna maždaug 4, asmens nustatymo kaina – 150 eurų, o pats darbas dažnai neužtrunka 10–15 min.
Detektyvas R. Kudijanovas atskleidė, kad vienos sutarties su klientu (kuri, be to, yra privaloma) kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų (400–900) iki kelių tūkstančių (1000–6000) eurų.
Pasak jo, kiekvienas toks užsakymas yra išskirtinai unikalus ir individualus. Tad jo kaina priklauso nuo trukmės, intensyvumo, technikos naudojimo, papildomų išlaidų, pajėgumų, privačių detektyvų skaičiaus, profesinės rizikos galimybių ir pan.
Kas gali tapti privačiu detektyvu?
Lietuvos privačių detektyvų asociacijos prezidentas Mindaugas Bilius nurodė, kad privačią detektyvinę veiklą reglamentuoja Privačios detektyvinės veiklos įstatymas.
Remiantis juo pašnekovas įvardijo, kad asmuo, siekiantis tapti privačiu detektyvu, privalo:
- turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį teisės studijų krypties išsilavinimą;
- turėti privačių detektyvų mokymo programos baigimo pažymėjimą arba dvejų metų veiklos teisėsaugos, teisėtvarkos ar žvalgybos institucijose profesinę patirtį;
- išlaikyti privataus detektyvo kvalifikacinį egzaminą;
- būti nepriekaištingos reputacijos.
Policijos departamento duomenimis, privataus detektyvo veiklos pažymėjimus turi 21 asmuo.
M. Biliaus nuomone, be licencijos dirbančių detektyvų nėra: „Lietuva per maža šalis, todėl informacija apie nelicencijuojamų paslaugų teikimą greitai paaiškėtų.“
