Jeigu nenorite, kad vagys, svetimi ar pažįstami žmonės telefone arba kompiuteryje pamatytų, kaip iš išorės atrodo jūsų namai ar verslas, turėtumėte suklusti ir imtis papildomų veiksmų savo nuosavybei paslėpti.
Neklausę nufotografavo viską, kas matosi
Dar pavasarį skelbta, kad pasaulinė kompanija „Google“ Lietuvoje vėl nufotografuos ir viešai publikuos viską, kas matoma plika akimi esant gatvėje.
Dėl to per vasarą įvairiuose Lietuvos keliuose ir gatvėse vėl buvo galima pamatyti tam skirtus specialius „Google“ automobilius su kameromis.
„Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google Maps“ žemėlapių platformoje“, – skelbė bendrovė.
Esą vietiniai vaizdai reguliariai atnaujinami, kad žemėlapių platformoje matomas vaizdas būtų kuo artimesnis tikrovei. „Google“ taip pat fiksuoja ne tik Lietuvos gatves ir kelius, bet ir pėsčiųjų zonas bei kitas vietas, į kurias negalima patekti automobiliu.
Pasibaigus vasarai dabar jau galima pažiūrėti, kaip naujai atrodo jūsų pačių ar kitų žmonių namai ir kiemai.
Nuo pirmadienio „Google“ atstovai neatsakė į tv3.lt užklausą apie tai, kas pasikeitė nuo pavasario, ar sistemoje buvo įdiegta naujų saugumo priemonių, kiek lietuvių nusprendė paslėpti savo namus nuo svetimų akių internete.
Tik pasirodžius publikacijai, jie atsiuntė komentarą, kuriame teigė periodiškai atnaujinantys „Street View“ vaizdus, kad žemėlapių platformoje matomas vaizdas būtų kuo artimesnis tikrovei, o nauji vaizdai žmonėms padėtų dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse.
„Virtualiu keliavimo įrankiu besinaudojantys žmonės jau gali išvysti šiemet atnaujintus šalies vaizdinius“, – komentavo „Google“ atstovai.
Pasak jų, bendrovė imasi daugybės veiksmų, kad apsaugotų žmonių privatumą.
Esą „Street View“ platformoje pateikiami tik viešų ir privačių teritorijų, kurių savininkai suteikė leidimą fotografuoti, vaizdai. Taip pat visuose vaizduose automatiškai suliejami veidai ir transporto priemonių valstybiniai numeriai.
Be to, norintys pasinaudoti papildomo vaizdo suliejimo (pvz., asmenų, automobilių, namų) funkcija, gali pateikti užklausą spaudžiant mygtuką „Pranešti apie problemą“, visada matomą nuotraukos apatiniame dešiniajame kampe. Pažymėta vieta bus paslėpta ir senesniuose vietovės vaizduose.
„Dirbame, kad sureaguotume į kiekvieną gautą užklausą“, – tikino bendrovė.
Portalas tv3.lt pavasarį klausė „Google“ atstovų, ar jie prašė kokios nors Lietuvos institucijos leidimo fotografuoti žmonių nuosavybę. Tačiau į šį klausimą bendrovė neatsakė.
„Privatumas mums yra labai svarbus klausimas, tad „Street View“ vaizdų rinkimas Lietuvoje atitinka visus šalies įstatymus ir reikalavimus“, – tuomet kartojo bendrovės atstovai.
„Google“ neatskleidžia, kiek tiksliai mokesčių sumoka vykdydama veiklą ir gaudama pajamas Lietuvoje. Kompanija tik patikina, kad mokesčius moka:
„Galime patvirtinti, kad, kaip tarptautinė įmonė, didžiąją dalį mokesčių mokame savo šalyje, o, vadovaudamiesi galiojančiais tarptautiniais įstatymais – taip pat ir visus Lietuvoje mokėtinus mokesčius.“
Leidimų fotografuoti neišduoda
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė prieš kurį laiką informavo, kad įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui inspekcija neatlieka išankstinio duomenų valdytojų atliekamo asmens duomenų tvarkymo atitikties minėtam ir kitiems teisės aktams ir neišduoda leidimų.
„Taigi, inspekcijai pateikti prašymų gauti leidimą dėl planuojamo vykdyti asmens duomenų tvarkymo nereikia“, – komentavo patarėja.
Pasak jos, bet kokiu atveju asmens duomenis tvarkantis duomenų valdytojas, šiuo atveju bendrovė „Google“, turi laikytis visų taikytinų reglamento reikalavimų.
T. y. taikyti tinkamas technines ir organizacines priemones, užtikrinant tvarkomų asmens duomenų saugumą, įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų tvarkomi tik tie duomenys, kurie yra būtini konkrečiam duomenų tvarkymo tikslui pasiekti.
„Visas technines ir organizacines priemones duomenų valdytojas turi pasirinkti pagal konkrečią asmens duomenų tvarkymo veiklą ir įvertinęs galinčias kilti rizikas.
Pavyzdžiui, tokiomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis yra laikytinos „Google“ pranešime minimos priemonės, kurios paslepia žmonių veidus ir automobilių registracijos numerius, papildomas vaizdo suliejimas“, – paaiškino R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
