Lietuvos verslas

Seimas antradienį po antro bandymo pirmą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau opozicija vėl turėjo priekaištų Vyriausybei dėl procedūrų laikymosi. Visgi šįkart, skirtingai nei prieš savaitę, ji neprašė išbraukti dokumento iš darbotvarkės  „Darbietis“ Andrius Mazuronis pasigedo Vyriausybės išvados dėl Europos Komisijos (EK) pastabų kitų metų biudžeto projektui.

Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos.

Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.   Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų. Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Pirmadienį baigėsi ketvirtosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 26,2 mln. eurų, sudaryta 1781 sandoris. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, ketvirtosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti lapkričio 6–20 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet lapkričio 21 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Seimas antradienį mažiau nei planavo pabrangino leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Už tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas balsavo 74 , prieš buvo 37, o 19 susilaikė. Prieš balsavimą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo, pasigedo kontrolės. Jie taip pat aiškino, kad metinis bilietas galios konkrečiuose ežeruose ar upėse, o ne visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 24, o 35 susilaikė.  Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad „progresas didinant PSFD biudžetą yra didžiulis“.  „(Biudžeto – BNS) augimas sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje“, – Seimo posėdyje teigė jis.   Jis pripažino, kad planuojamas PSDF rezervas yra per didelis.

Seimas antradienį patvirtino 2024 metų „Sodros“ biudžetą.  Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija.   „Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Valstybės socialinių fondų („Sodros“) biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Žadama, kad dėl to pensijos didės esą greičiau nei kainos.  Seimas patvirtino beveik 7,639 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 7,062 mlrd. eurų išlaidas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, „Sodros“ biudžeto pajamos bus 579,5 mln. eurų arba 8,2 proc.

Vilniuje veikiantis prekybos centras „Ozas“ tampa pirmuoju šalyje, kuriančiu draugišką aplinką nematomą negalią turintiems žmonėms. Numatytu laiku bus prigesinama šviesa ir išjungiama muzika, autistiškiems žmonėms atsigauti skirta atskira erdvė su specialiomis, nusiraminti padedančiomis priemonėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB). „Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.

Antradienį Seime pradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partija jo nepalaikys, sako frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė. „Mes tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino požiūrio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Budbergytė. Anot jos, socialdemokratų netenkina, jų vertinimu, nepakankamas švietimo finansavimas, jie negavo atsakymus į daug kitų klausimų.

Antradienį Seime įregistruota Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisa, kurią priėmus neapmokestinamos būtų pajamos, už kurias būtų perkami ginklai, šaudmenys ir kario saugos priemonės. Atitinkamą įstatymo projektą registravo daugelio Seimo narių grupė tiek iš valdančiųjų koalicijos, tiek iš opozicijos. Dėl to visai tikėtina, kad pataisai galutinai priimti parlamentarų balsų gali užtekti.

Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 212,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (184,9 mln. eurų). Tuo metu grupės koreguotas grynasis pelnas siekė 193 mln. eurų – 4,6 proc. mažiau (202,4 mln. eurų), antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 345,3 mln. eurų – 3,3 proc. mažiau (357,2 mln.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 63,6 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 12,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (56,5 mln. eurų). Įmonė šiemet uždirbo 5,5 mln. eurų grynojo pelno (pernai – 29 mln. eurų nuostolio), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė „Klaipėdos nafta“. Koreguotas grynasis pelnas sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažėjo 1,6 proc. iki 6,2 mln.

Pirmadienį valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje pateikti pasiūlymai dėl papildomo finansavimo keliams ir kitoms reikmėms suteikia galimybę toliau svarstyti kitų metų biudžetą, sako koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą – prieš savaitę „darbiečių“ siūlymu, kuriam pritarė ne tik opozicija, bet ir du valdantieji iš Laisvės frakcijos, Seimas dokumento svarstymą buvo atidėjęs.  Parlamentarams antradienį bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakys Seimo nariai.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuota apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol jie nepriimti, tūkstančiams gyventojų teks sumokėti mokestį pagal dabar galiojančią tvarką.  Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst.

Prekybos tinklas „Iki“ lapkričio 15 dieną tapo Šeimos kortelės partneriu ir šių kortelių turėtojams „Iki“ bei „IKI Express“ parduotuvėse suteiks 5 proc. nuolaidą pirkinių krepšeliui. Iš viso ši kortelė gausioms ir negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms leidžia naudotis per beveik 300  Kortelės partnerių teikiamomis nuolaidomis prekėms ir paslaugoms bei kitomis privilegijomis. „Labai gerai suprantame, kad tokiems tėvams kasdienių rūpesčių netrūksta.

Dabartinė Seimo valdančioji dauguma dar turi teorinę galimybę įvykdyti mokesčių reformą, o ar ji šią galimybę išnaudos, priklausys nuo jos profesionalumo, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tikrai prezidentas sakė, kad langas reformai užsidarinėja ir įspėjo ne kartą. Aišku, politinės valios klausimas. Rinkimai, be abejonės, komplikuoja šitą klausimą, bet teorinių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė galėtų įvertinti tai, kad jos numatytas deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų papildomas išlaidų galimybes, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis.

Teismui anksčiau atsisakius nagrinėti nekilnojamojo turto (NT) nuomos bendrovės Kirtimų logistikos centras ieškinį dėl 19 metų netvarkomų 120 tonų cheminių pavojingų atliekų Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą turės nagrinėti iš naujo.

Seimui antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, jo korekcijoms daug laisvės nėra, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, pasiūlymus varžo numatomas biudžeto deficitas, pasiekęs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Kauno taryba antradienį posėdyje svarstys, ar įdiegti naujo tipo viešojo transporto bilieto rūšį – renginių bilietą.   Kaip skelbiama sprendimo projekte, mieste atsirastų specialus Kauno miesto renginių transporto bilietas. Jis būtų integruotas į Kaune vyksiančio renginio bilietą, skirtą per tris valandas iki renginio pradžios nuvykti į renginį ir per tiek pat laiko po oficialiai nurodytos pabaigos grįžti iš renginio.

Seimas antradienį balsuos dėl tikslinamo 2023-iųjų biudžeto projekto, numatant papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Finansų ministerija pasiskolintas lėšas skirtų savivaldybėms, mokančioms kompensacijas už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.

Seimas antradienį ketina imtis pirmojo 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą. Prieš savaitę „darbiečiams“ pareiškus, kad  Biudžeto ir finansų komitetas, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, Seimas dokumento svarstymą atidėjo ir komitetas iš naujo parengė išvadą.

Vienai iš profsąjungų trečiadienį ketinant vėl pradėti streiką, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys 2024 metų švietimo biudžeto projektą. Kaip pranešė ministerija, ministras pristatys ir tai, kas daroma gerinant pedagogų darbo sąlygas, kaip sprendžiamos mokytojų keliamos problemos. Į renginį kviečiami mokytojai, mokyklų vadovai, visi besidomintieji švietimu.

Pernai ilgus mėnesius šildymo kompensacijų laukę gyventojai šiemet prašymus dėl jų pateikė anksčiau. Savivaldybės skaičiuoja, kad dauguma prašymų jau išnagrinėti. Tačiau kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtinta, atsižvelgiama į gyventojų nekilnojamo turto (NT) vertę, todėl daliai žmonių kompensacijos nebuvo skirtos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ilona skundėsi, kad pernai gavo kompensaciją, o šiemet jos prašymas buvo atmestas.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ paslaugos verslui nuo kitų metų brangsta 5–62 procentais.

JAV technologijų milžinė „Intel“ patvirtino šių metų viduryje skelbtus planus į lustų gamyklą Lenkijoje investuoti iki 4,6 mlrd. JAV dolerių (4,2 mlrd. eurų), sukuriant apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, pirmadienį skelbia Lenkijos radijas. Naujoji „Intel“ gamykla netoli Vroclavo, pietvakarių Lenkijoje, turėtų pradėti veikti 2027 metais, patvirtino korporacija.

Pasibaigus karantinui ir atsisakius galimybių paso koronaviruso atvejų liko, bet jų skaičius niekad nebepasiekė pandemijos bumo lygio. Vis tik neseniai Lietuvos ugdymo įstaigose netikėtai buvo pradėti nemokamai dalinti greitieji COVID–19 testai. Esą juos išdalinti  reikėjo dėl to, kad neva padaugėjo atvejų. Už šią testų dalinimo „akciją“ atsakingi asmenys neslėpė, kad naujų testų niekas nepirko – dalinami seniau įgyti, laboratorijose gulėję testai.

Patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų biudžeto deficitas padidės iki 3 proc., antradienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Viso pokyčių biudžete, tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų. Ir tai reiškia, kad ateinančių metų biudžeto deficitas padidės maždaug 0,1 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus ne planuojami 2,9 proc., o 3 proc.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Vežėjai teigia, kad metinis 21,6 tūkst. kvotų limitas, skirtas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, išseko, todėl prašoma didinti limitą.  Vežėjų teigimu, Migracijos departamento duomenų bazėje kvotų neliko lapkričio 17 dieną. Institucijų prašoma kuo skubiau didinti metinį kvotų limitą, kad logistikos sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, kvotų limitai įmonėms kasmet atneša milijoninių nuostolių.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) naujos būstinės konkurse pateiktos devynios architektūrinės idėjos. Kaip pirmadienį pranešė LRT, lapkričio 20 diena buvo paskutinė darbų pateikimo diena. Konkurso laimėtoją paskelbti žadama šiais metais. Komisija pateiktus darbus svarstys ir balsuos dėl geriausios architektūrinės idėjos gruodį vyksiančiame posėdyje.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo įteisinti papildomą žmogaus tapatybės patvirtinimą vaizdo priemonėmis, pirmadienį pranešė RRT.  RRT skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė sako, kad šiuo metu technologijos leistų patikimai patvirtinti asmens tapatybę nuotoliu, tačiau tam reikia pakeisti teisės aktus.

Lietuvos oro uostai praneša, kad nuo 2024 metų sausio pradžios bus pradedama dalies parkavimo aikštelių ir eismo schemos pertvarka priešais Vilniaus oro uostą, todėl visi atvykstantys automobiliais bus nukreipiami į kitas trumpalaikiam sustojimui arba ilgalaikiam parkavimui skirtas vietas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ieško rangovo, kuris rekonstruotų daugiau nei 12 kilometrų ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpą šalia Lietuvos-Lenkijos sienos. Tai paskutinis „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos projekto etapas. Planuojama, kad po viešųjų pirkimų procedūrų kelio atnaujinimo darbus bus galima pradėti kitų metų pirmoje pusėje, pranešė direkcija.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 3,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 0,8 proc.  Lapkričio 13–19 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 104,3 euro, kai prieš savaitę jų kaina buvo 100,6 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba, vėstantys orai ir padidėjęs elektros energijos vartojima...

Prekybininkai stengiasi visokiais būdais pritraukti pirkėjus. Vienas jų – savitarnos parduotuvė be darbuotojų, kurioje pirkėjai patys išsirenka prekes ir už jas susimoka. Tačiau prieš pusmetį tokio tipo gėlių parduotuvę atidariusi įmonė susidūrė ir su nesąžiningu pirkėju, kuris pasiėmė gėlių puokštę, tačiau už ją taip ir nesumokėjo. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Emilija stebėjosi, kad prekybos centre „Helios city“ gėlių parduotuvė „Vanilės žiedas“ neturi pardavėjo.

Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) skyrus Lietuvos paštui beveik 185 tūkst. eurų baudą už pernelyg ilgą pirmenybinių laiškų ir kitų smulkių siuntų į Europos Sąjungos (ES) šalis siuntimą, įmonė teigia, kad norint jas nusiųsti per tris dienas, kaip reikalaujama, paslaugos kaina galėtų didėti iki 10-ies kartų. „Šios paslaugos, korespondencijos siutimo per tris dienas Europos Sąjungoje, neužtikrina nė vienas Europoje veikiantis paštas.

Šiemet spalį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 13 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 1,9 proc. mažiau nei 2022 metų spalį.  Iš jų asmeninių automobilių buvo 12,2 tūkst., o lengvųjų komercinių – 763, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Spalį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“(1,9 tūkst.), BMW (1,6 tūkst.) ir „Audi“ (1,2 tūkst.) markių automobilių.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė, jog elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebūtų taikomi dvigubi tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčiai. Už Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisyklių perkėlimą į šalies įstatymus įtvirtinančias Elektros energetikos įstatymo pataisas komisijos nariai balsavo bendru sutarimu.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir daugumoje kitų regiono šalių reikšmingai augo elektros suvartojimas, o dėl didėjančios paklausos visame regione augo elektros kainos, skelbia „Litgrid“. Lapkričio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 3 proc. iki 104 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. „Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas.

Kinijos liaudies (centrinis) bankas rekordiškai žemame 3,45 proc. lygyje paliko galioti bazinę vienerių metų skolinimosi palūkanų normą (LPR), kuri laikoma verslo ir namų ūkių skolinimosi orientyru, skelbia agentūra „Xinhua“. Penkerių metų skolinimosi palūkanų norma taip pat liko nepakeista – 4,2 procento. Tokio sprendimo buvo tikėtasi, praėjusią savaitę reguliuotojui nusprendus palikti galioti 2,5 proc.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“, laimėjusi pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo aukcioną, kartu su Nyderlandų giluminių tyrimų bendrove „Fugro“ atliks jam skirtus jūros dugno tyrimus.

Iki šiol nepavykus rasti tinkamo kandidato į Žemės ūkio duomenų centro vadovus konkursas į šias pareigas skelbiamas trečią kartą.  Pirmasis konkursas neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus vertinimo barjero. Kodėl neįvyko antrasis, Žemės ūkio ministerija BNS kol kas neatsakė.   Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, vadovo atlyginimas, priklausomai nuo užduočių įvykdymo, nuo 2024 metų sausio sieks nuo 4,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.