Gyventojai piktinasi pakeista tvarka: norint gauti šildymo kompensaciją – reikia tapti benamiais?

Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ilona skundėsi, kad pernai gavo kompensaciją, o šiemet jos prašymas buvo atmestas.

„Esame 4 asmenų šeima, abu su vyru kartu sudėjus į rankas gauname 1000 eurų. Tačiau turime paveldėję seną sodybą. Būtent dėl šio turto ir netekome galimybės gauti kompensaciją šildymui. Taip išeina, kad net gaudami labai mažas pajamas turime išgyventi iš NT. Na kaip nors teks suktis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

DIENOS PJŪVIS. Šildymo sąskaitos pasiekė vartotojus: ar gyventojai turės už ką susimokėt?

Vilnietis Remigijus gavo didesnę sąskaitą už šildymą, nors tikėjosi mažesnės: „Meluoja, absoliučiai meluoja“

Už šiltus namus – nuo 38 iki 124 eurų per mėnesį: skaičiuoja, kokios bus sąskaitos naują šildymo sezoną

Tačiau, ką daryti pensininkams? Kaimynė irgi negavo kompensacijos dėl NT, jo vertė per didelė, kad būtų skiriama kompensacija. Moteris skundėsi, kad norėdama sulaukti pagalbos turi tapti bename“, – pasakojo Ilona.

Savivaldybės patvirtino, kad Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams kompensacijas vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Todėl dalis gyventojų prarado teisę į šildymo kompensacijas.

Jau patvirtinta tūkstančiai prašymų

Vilniaus miesto savivaldybė skaičiavo, kad nuo rugsėjo 1 d., kuomet pradėti priimti prašymai dėl šildymo kompensacijų, iki šiol jų gauta per 30 tūkst., o išnagrinėta apie 17,5 tūkst.

„Už spalio mėnesį centralizuotai tiektą šilumą vidutiniškai paskaičiuota kompensacija vienam asmeniui siekė 14 eurų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad šildymo sezonas prasidėjo spalio 16 d., t. y. šildymas Vilniuje praėjusį mėnesį tiektas dvi savaites, be to – spalis nėra šalčiausias metų mėnuo.

Praėjusį šildymo sezoną vidutiniškai vienam kompensaciją gavusiam asmeniui kompensuota apie 171,5 euro už visą šildymo sezoną“, – komentavo savivaldybė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius vedėja Erika Kačiulienė sakė, kad iki lapkričio 15 d. priimta 11 tūkst. prašymų-paraiškų gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

„Iš jų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas turi 5049 asmenys, 1692 asmenys teisės į kompensacijas neturi. Likę prašymai dar neišnagrinėti“, – skaičiavo specialistė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitė skaičiavo, kad lapkričio mėnesio duomenimis kompensacijos buvo skirtos 3716 asmenų. Nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. savivaldybė gavo 4812 prašymų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriuje nuo iki lapkričio 15 d. būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms priimta 4852 prašymai, priimti 2685 sprendimai iš jų 560 nenustatyta teisė, o 2125 nustatyta teisė gauti būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensaciją.

Kaip apskaičiuoti kompensacijos sumą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui. 

Vadinasi, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 471 euras.

Ministerija pateikė ir pavyzdžių.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis pensininkas gauna 575 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 10,4 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 m2) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Jei, pavyzdžiui, dviejų pensininkų šeima bendrai gauna 1150 eurų senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 52,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50m2) bus kompensuojamos 100 proc.

O keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1266,4 euro į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) nemokėtų nieko. Būsto šildymo išlaidos kompensuojamos 100 proc.

Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2253,4 euro į rankas (2 vidutinius darbo užmokesčius), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 43,41 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 m2) bus kompensuojamos 100 proc.

Kainų vertinimo psichologija

Šiemet šildymo, taip pat kai kurių kitų paslaugų ar prekių kainos yra kiek mažesnės, nei buvo pernai. Tačiau tai pastebi toli gražu ne visi.

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, priežasčių, kodėl nepastebime kainų kritimo, yra ne viena, ir jos yra užprogramuotos mūsų psichologijoje.

„Viena priežasčių yra mūsų pesimistinė mąstymo schema: praeityje esame patyrę, kad kažkas vyko bloga linkme, todėl tokios įvykių eigos tikimės ir dabar. Pavyzdžiui, norėjome įsigyti butą, bet laukėme metus ir per tą laiką jis pabrango, todėl tipiškai esame pratę galvoti, kad negali būti viskas gerai: kainos turi kilti, sveikata blogėti.

Ir tokią mąstymo schemą turi daug žmonių, į daug ką žiūrime su nerimu, pesimizmu, nes esame patyrę blogų dalykų. Mūsų smegenys neigiamas patirtis akcentuoja daug labiau: jei keturis kartus pasiseka, o vieną – ne, tą vieną atsiminsime daug labiau nei keturis buvusius prieš tai. Tas pats yra ir su šildymo kainomis: daug labiau užfiksuojame jų kilimą nei kritimą“, – komentavo G. Petronienė.

Pasak psichologės, dar viena priežastis, kodėl kylančiomis šildymo kainomis piktinamės labiau nei džiaugiamės krentančiomis, yra susijusi su tam tikra projekcija.

„Dėl kainų daugiausiai piktinasi vyresni žmonės, o jaunesni, nors ir jas pastebi, nerimauja, vis dar tikisi, kad gyvenimas pasisuks geresne linkme. Vyresniems gyvenime blogėja daug kas: senstama, mažėja jėgų, savaime blogėja nuotaika, ir tuomet atrodo, kad visas kitas pasaulis turi ristis žemyn kartu.

Puikiai šitą situaciją iliustruoja ir mūsų turimas posakis „O kam dabar lengva?“: jis reiškia, kad jei man nelengva, reiškia, ir kitiems nelengva, jei man kažkas negerai, negerai ir viskas aplinkui“, – sakė psichologė.

Psichologės nuomone, pastebėti tik neigiamus dalykus, tokius kaip kainų kilimas, bet nematytų gerų – kainų mažėjimo, nėra sveika mūsų bendrai psichologinei būklei.

„Norint jaustis geriau, būtina mokėti džiaugtis mažais dalykais ir kreipti dėmesį į tai, kas įrodyta mokslo. Daugiausiai laimės mums teikia ne pinigai, o šilti santykiai su žmonėmis: juk jei turi draugų ir mylinčią šeimą, bet negali išvykti atostogų, esi daug laimingesnis nei tas, kurio niekas nemyli, bet jis turi daug pinigų. Tad būtina stengtis sukaupti kapitalą, kuris susijęs su santykiais, o ne pinigais ir kainomis“, – patarė G. Petronienė.