Lietuvos verslas

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Atšalus orams ir šią savaitę iškritus pirmajam sniegui prekybininkai stebi kelis kartus išaugusius žiemos prekių padavimus.  Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų atstovai sako, kad ypač aktyviai perkamos sniego valymo prekės, taip pat čiuožynės, ieškoma ir šiltesnių lauko drabužių. „Pirkėjai pradeda ruoštis žiemai bei ieško kastuvų sniego kasimui, jų asortimente pasiūlysime kitą savaitę.

Finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems žmonių gyvenimo aspektams, įskaitant ir psichinę sveikatą. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad nors didelė dalis gyventojų savo žinias apie sukčiavimą vertina gerai, bet išviliojamų lėšų skaičius kasmet viršija 10 milijonų eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik 70 proc.

Stringa „darbiečių“ iniciatyva padidinti vienkartinę išmoką tėvams gimus neišnešiotam  kūdikiui. Tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų per metus.   Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti.

Jaunoms šeimoms skiriama parama būstui įsigyti regionuose buvo sustabdyta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada griežtinti paramos teikimo taisykles. Anot jos specialistų, žmonės būstus pirko visai ne regionuose ir parama esą naudojosi šeimos, kurioms pinigų ir taip netrūksta. Tuo metu kai kurių šalies savivaldybių merai tikina, kad pačios savivaldybės irgi kuria gyventojų pritraukimo programas ir būsto įsigijimui skiria ir 60 tūkst. eurų.

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeštadienio vidurdienį vyks protestas – pilietinė akcija už įperkamą tvarumą, reikalaujant mažesnių produkcijos ir paslaugų kainų. Protestą organizuoja viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ ir klimato judėjimai „Fridays for Future Lietuva“ bei „Extinction Rebellion Lietuva“. Kaip pranešė organizatoriai, protesto metu bus reikalaujama mažesnių augalinės produkcijos ir viešojo transporto paslaugų kainų, subsidijų augalinei produkcijai ir viešajam transportui.

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje yra kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau kai kuriose įmonėse darbuotojams išmokama ir 30 kartų didesnė alga. Kaip rodo naujausi „Sodros“ duomenys, spalio mėnesį Lietuvoje veikė bent 25 bendrovės, kuriose darbuotojų vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tarp jų daugiausia buvo informacinių technologijų, transporto, biotechnologijų bendrovių.

Jeigu norite susikurti darbo vietą sau ar kitiems žmonėms, turėtumėte suklusti. Netrukus bus galima teikti paraiškas paramai darbo vietų kūrimui. Kiekvienas pareiškėjas galės gauti iki 26040 eurų, praneša Užimtumo tarnyba. Tai antras toks kvietimas šiais metais. Dabar norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys.

Lietuvoje veikiančiai Jungtinės Karalystės (JK) kapitalo finansinių paslaugų įmonei „Contis“ už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nesilaikymą bei kitus pažeidimus skirta 840 tūkst. eurų bauda, apribota plėtra, pranešė Lietuvos bankas (LB). Anot jo, po patikrinimo paaiškėjo, jog „Contis“ taip pat nesilaikė informacijos saugumo ir veiklos tęstinumo rizikos valdymo reikalavimų.

Iki didžiųjų žiemos švenčių liko mėnuo. Gyventojai jau ėmė joms ruoštis. Nemaža dalis žmonių apsipirkti šventėms vyksta į Lenkiją: jie perka maistą, kitas prekes ne tik sau, bet ir giminaičiams ir draugams. Žmonės skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia ir beveik 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad praėjusią savaitę vyko apsipirkti į Suvalkus. „Pirkome mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių. Taip pat nemažai buitinės chemijos.

Neseniai Seimo priimtomis Akcizų įstatymo pataisomis nuo 2024 m. numatoma panaikinti akcizo lengvatą naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Dėl to brangs dujų balionai ir maistas, kuris Lietuvoje ir taip kone brangiausias visoje Europoje. Nuo ateinančių metų šių energinių produktų akcizo tarifo dydis bus beveik 22 kartais didesnis nei buityje naudojamoms gamtinėms dujoms taikomo akcizo tarifo dydis.

Per pastarąją savaitę degalai Latvijoje atpigo, Lietuvoje ir Estijoje pabrango dyzelinas, benzino kainos nepasikeitė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Vilniuje po beveik metus trukusios rekonstrukcijos penktadienį lankytojams atveriama geležinkelio stotis. Netrukus joje įsikurs maitinimo įstaigos, įvairių paslaugų teikėjai. Atidarymo proga stotyje bus rengiamos ir nemokamos ekskursijos.

Norint įgyvendinti perspektyviausiu laikomą Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijų, dabartinėmis kainomis preliminariai reikėtų 71 mlrd. eurų investicijų, sako „Epso-G“ grupės atstovai. Pagal šį scenarijų šalis pasigamintų 74 teravatvalandes (TWh) elektros ir taptų jos eksportuotoja.   „71 mlrd. eurų investicijų (reikės – BNS) pasiekti pagal dabartines kainas, kurias matėme pastaruosius penkerius metus.

Politinės korupcijos byloje nuteista „MG Grupė“ sumokėjo Apeliacinio teismo nuosprendžiu jai skirtą 1,1 mln. eurų baudą. Tai BNS sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė. „Vakar buvo gautas advokato raštas ir banko išrašas apie sumokėtą baudą“, – BNS sakė teismo atstovė. Po Apeliacinio teismo verdikto trečiadienį nuosprendis politinės korupcijos byloje įsiteisėjo. Bauda koncernui skirta už papirkimą ir prekybą poveikiu.

Lietuvai pirmaujant Europos Sąjungoje (ES) pagal finansinių technologijų (fintech) įmonių skaičių, šis sektorius dar gali augti tiek pritraukiant naujų didelių bendrovių, tiek dabar veikiančioms įmonėms aktyvinant veiklą, teigia finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

„Made in Vilnius“ redakcija gavo skaitytojo nuotrauką, kurioje matyti, kaip kelininkai demontuoja greičio matuoklius. Kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri patvirtino, kad Vilniuje bus demontuojama dalis senų ir nebeveikiančių greičio matuoklių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Šioje, apie 11 ha ploto aikštelėje, numatytos atskiros zonos krovininiam ir lengvajam transportui, kemperiams.

Seime kelią skinasi pataisos, kuriomis siūloma nuo kitų metų sausio supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Seimo Ateities komitetas penktadienį pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, dėl jų vėliau balsuos Seimas.    Nauja tvarka būtų taikoma aukštosioms mokykloms ar mokslinių tyrimų institutams, perkantiems tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias prekes ar paslaugas.

Pirkėjų nuomone, pigiausiu tituluojamas prekybos tinklas „Lidl“ vėl pasiruošęs nustebinti savo klientus, kviesdamas į metuose vienintelį tokį – Juodojo penktadienio išpardavimą. Tęsis jis kelias dienas: nuo ketvirtadienio iki pat sekmadienio „Lidl“ pirkėjų lauks neįtikėtinai geros nuolaidos ne maisto prekėms.

Lietuvos oro uostų finansų vadovu nuo lapkričio 30 dienos tapo beveik tris dešimtmečius apskaitos ir finansų srityje dirbantis specialistas Petras Akstinas. „Nemažą karjeros dalį dirbau įvairiuose versluose Lietuvoje ir užsienyje, šiame karjeros etape norėčiau prisidėti prie Lietuvos pasiekiamumo oru plėtros ir pačios organizacijos veiklos vystymo“, – pranešime sakė P. Akstinas. „Esu pasiruošęs organizuoti efektyvų finansų funkcijos darbą, optimizuoti su tuo susijusius procesus.

Suskystinų gamtinių dujų (SGD) ir naftos produktų terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ nusprendė atidėti planuotą SGD terminalo pajėgumų plėtros projektą.

Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris vyks gruodžio 18 dieną. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad sklypo plotas viršija 2 hektarus.

Vokietija kartu su Lietuva, Latvija ir Estija bendradarbiaus inovacijų srityje – Vokietijos skaitmenizavimo ir transporto ministro Volkerio Wissingo iniciatyva įsteigtas Inovacijų klubas.  „Pasirašėme susitarimą, pirmąją šio Inovacijų klubo deklaraciją, ir kartu su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais norime aptarti jos turinį bei pateikti konkrečių rekomendacijų“, – po deklaracijos pasirašymo penktadienį spaudos konferencijoje Vokietijos mieste Maince sakė V. Wissingas.

Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų. „Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Dėl 2,3 mln. eurų skolos Vokietijos bendrovės „Lufthansa“ antrinei įmonei Lietuvoje areštuotas Nigerijos skrydžių bendrovės „Arik Air“ lėktuvas „Boeing 737“ aukcione parduodamas už pradinę 4,8 mln. eurų kainą. Kartu su orlaiviu parduodamas ir variklis, jo stovas, skelbia portalas e. varžytynės. Aukcionas vyks iki gruodžio 20-osios. Vykdant Vokietijos teismo sprendimą dėl beveik 2,3 mln.

Dėl ketvirtadienį vyravusio stipraus snygio ir vėjo nuverstų medžių ar nulaužtų šakų bei nutrauktų laidų elektros tiekimas yra sutrikęs dar maždaug 2 tūkst. vartotojų, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).   Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, daugiausia žmonių elektros neturi Klaipėdos bei Šiaulių regionuose.   „Situacija jau stabilizuojasi. Mažiau nei  2 tūkst. vartotojų neturi elektros“, – teigė ji.

Energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų būti išbandytas artimiausiu metu, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „(Gamybos – BNS) maksimumo išbandymui dar buvo per šilti orai, bet jiems šąlant turėtume per kelias dienas ar savaites išeiti į maksimumą“, – interviu BNS sakė D. Maikštėnas.

Ilgiau nei parą dėl didelio vėjo Klaipėdos uoste buvusi apribota laivyba penktadienio rytą atnaujinta.   Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS pranešė, kad laivų eismas atnaujintas penktadienį 8 valandą.  Anksčiau penktadienį ji BNS sakė, kad išplaukti iš uosto laukia keturi laivai, įplaukti – du. Laivyba uoste dėl stipraus vėjo buvo ribojama nuo vėlaus trečiadienio vakaro.

Vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Tai BNS patvirtino keturi šaltiniai. Pasak jų, dar laukiama galutinio banko sprendimo.  Pats bankas savo planų kol kas neviešina.  „Mes nekomentuojame“, – rašoma „Pekao“, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, atsakyme BNS.  Norėdamas įsteigti filialą Lietuvoje bankas turės kreiptis leidimo į Lietuvos centrinį banką.

Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas už korupciją nubaudė ne tik politikus, partijas ar verslininką Raimondą Kurlianskį. Daugiau kaip 1 mln. eurų bauda nubausta ir „MG grupė“, priklausanti vienam turtingiausių lietuvių laikomam Dariui Juozui Mockui. Anksčiau ji vadinta „MG Baltic“ koncernu, R. Kurliaskis buvo jo viceprezidentas, kartu ėjo įvairias pareigas grupės įmonėse.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad iki 2030 metų į tinklų infrastruktūrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų, o iki 2050-ųjų – daugiau nei 8 mlrd. eurų.  Jo teigimu, daugiausia investicijų bus skirta naujų linijų statybai, ypač šiaurės ir vakarų Lietuvos regionuose, taip pat planuojama stiprinti jungtis su Latvija.  „Mes esame numatę savo planuose investuoti virš 8 mlrd.

„Sodrai“ skolingų įmonių per metus sumažėjo 3 proc. – jos fondui šiuo metu skolingos 11 mln. eurų, skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Vidutinė vienos įmonės skola šiuo metu siekia 3 tūkst. eurų – tai žemiausias rodiklis per pastaruosius 12 mėnesių. „Scorify“ verslo sprendimų vadovų Jurga Tamašauskaitė sako, kad tai rodo verslo pastangas laikytis įsipareigojimų valstybei.

Gyventojai laukia išpardavimų ir akcijų, nes tikisi sutaupyti. Tačiau artėjant Juodojo penktadienio išpardavimams pirkėjai jau pastebėjo prekybininkų gudrybes. Prieš taikydama nuolaidas parduotuvė kainą padidino daugiau nei 30 proc. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad tokios apgavystės prekybininkams gali brangiai kainuoti. Nesąžiningiems pardavėjams gali būti skiriama 5 tūkst. eurų bauda.

Šiaulių bankas už 1,5 mln. eurų įsigijo 2,3 mln. vienetų savo akcijų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. „Akcijų įsigijimo tikslas - akcijų suteikimas banko ir banko patronuojamųjų įmonių darbuotojams“, – teigiama pranešime. Šiaulių banko valdyba antradienį pranešė nusprendusi supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.  Iki 2,3 mln.

Praėjo jau daugiau nei pusė termino, per kurį gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką. Aplinkos ministerija ragina gyventojus paskubėti, nes be jokių sankcijų tai padaryti suteikta galimybė tik iki 2025 metų balandžio 30 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šauliams, kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytus ginklus ir ekipuotę. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Už ją balsavo 34 parlamentarai, aštuoni buvo prieš, 19 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, paprašyta Vyriausybės pateikti savo išvadą.

Baltijos šalyse veikianti privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ dėl netinkamai tvarkytų finansų atleido jos valdomo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerį bei Nacionalinį stadioną statančios įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovą Šarūną Stepukonį. „BaltCap“ taip pat kreipėsi į teisėsaugą, fondo finansų direktoriams nustačius veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus.

Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams šalpos pensijas skirti ir mokėti nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Taip pat teisę į šalpos negalios pensiją įgis ir tie asmenys, kurie bus pripažinti netekusiais 45–55 proc. dalyvumo po 24 metų sukakties dienos. Be to, bus suvienodintas šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principas, todėl daliai asmenų augs šalpos pensijos.

Ketvirtadienį Seimas gautinai pritarė Maisto įstatymo pataisoms. Jomis numatoma nuo kitų metų pradžios prekybininkai galės pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, vartojimo terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 92 parlamentarų, 6 buvo prieš, o 14 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Tą padarius, jis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Ką leis ir ko neleis pardavinėti pasibaigus galiojimui Žyma „Geriausias iki.

Lietuvoje ketvirtadienį esant sudėtingoms oro sąlygoms nutrūkęs elektros tiekimas didelei daliai vartotojų jau atkurtas, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė BNS sakė, kad sutelktos didelės įmonės darbuotojų pajėgos. „Sutelkus dideles pajėgas Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regione pavyko atstatyti tiekimą nemažai daliai klientų. Prie šių komandų ryt ryte prisijungs dar papildomos pajėgos iš kitų šalies regionų“, – BNS nurodė R. Juodkienė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu svarstoma alternatyva jūriniam kabeliui „Harmony Link“ – jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sausumoje – gali kainuoti tiek pat, koks buvo pradinis projekto  biudžetas – apie 680 mln. eurų.  „Pasikeitimas turbūt yra toks, kad „Harmony Link“ kaina šiuo sprendimu nukrito 2,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų vartotojams nereikės papildomai prisimokėti ir turbūt Briuseliui nereikės prisimokėti, nes 85 proc. (72,5 proc.

Vandens tiekėjai nuo kitų metų sausio dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių negalės jungtis su kitų sektorių įmonėmis.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, keturi buvo prieš, o 11 susilaikė.

Dėl prastų oro sąlygų Lietuvos oro uostai ketvirtadienį dirba įprastai, tačiau vėlavo du skrydžiai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad ketvirtadienį vėlavo skrydis iš Rygos į Vilnių, o Palangoje nenusileido lėktuvas iš Kopenhagos. „Iš Rygos tiesiog neatskrido lėktuvas į Vilnių, bet dabar jau skrydis yra įvykęs. O po vidurnakčio Palangos oro uoste dėl vėjo nenusileido iš Kopenhagos orlaivis, bet jis pavėlintu laiku leisis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 6 mln. eurų paramos Lietuvos verslui, kuris naudodamas atvirus duomenis kuria inovatyvius sprendimus ir skaitmenines paslaugas, pranešė ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atviri duomenys yra strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie kuria didelę pridėtinę vertę įvairiuose sektoriuose.

2024 metų valstybės biudžetą Seimas ketina priimti gruodžio 5-ąją.  Už tai ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o 29 susilaikė.   Didinant finansavimą keliams ir kitoms reikmėms biudžeto išlaidos didėja 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų. Dėl to jo deficitas auga nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP – Mastrichto kriterijaus ribos.   Keliams, dėl kurių finansavimo labiausiai diskutuota, kitais metais numatoma skirti 872 mln. eurų – 165 mln.

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, reikia plataus politinio sutarimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė nepalaikanti siūlymo praplėsti politinių partijų ir komitetų finansavimo šaltinius kredito unijų paskolomis, pranešė STT.

Daugiau nei 130 veiklių visuomenės ir verslo atstovių, savo srities eksperčių, profesionalių bei vadovių Lietuvoje vienijanti asociacija „Lyderė“ skelbia antrąjį Mentorystės programos sezoną ir kviečia moteris vadoves semtis patirties ir paskatinimo iš asociacijos narių mentorių. Asociacijos „Lyderė“ Mentorystės projektas – tai savanoriška programa, skirta moterims norinčioms tobulėti ir siekti karjeros vadovaujančiose pozicijose bei įmonių valdybose.