Lietuvos verslas

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Apgyvendinimo įstaigose trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1,4 mln. turistų – 2,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Turistų iš užsienio apgyvendinta 473,3 tūkst., arba 14,3 proc. daugiau, šalies gyventojų – 963,6 tūkst., arba 2,9 proc. mažiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 814,2 tūkst. turistų – 3,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Turistų iš užsienio skaičius išaugo 14,7 proc. iki 401,7 tūkst.

Laiškininkų tinklą pertvarkanti ir iš viso apie 400 darbuotojų žadanti atleisti bendrovė Lietuvos paštas apie atleidimą įspėjo dar 72 darbuotojus.  Spalio pradžioje apie atleidimą jau įspėti 85 darbuotojai. Apie naują numatomą grupės žmonių atleidimą valstybės įmonė praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.

Nepaisant pusantrų metų galiojančio draudimo svarbiausioms šalies įstaigoms įsigyti kiniškų technologijų, bent penkios iš jų dar šiemet įsigijo beveik 200 šioje šalyje pagamintų mobiliųjų telefonų, ketvirtadienį skelbia LRT tyrimų skyrius. Be to, dalis įstaigų pernai savarankiškai pirko kiniškų dronų, kurie į draudžiamų technologijų sąrašą buvo įtraukti tik šiemet.

Vienai didžiausių Lietuvoje saugos bendrovių „Brink's Lithuania“ (buvusi „G4S Lietuva“) neturi būti taikomi minimalūs grynųjų pinigų tvarkymo standartai, todėl Lietuvos bankas (LB) nepagrįstai įmonei nurodė jų laikytis, galutinai nusprendė teismas.

Elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebus galima taikyti dvigubų tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčių, ketvirtadienį nutarė Seimas. Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo gruodžio 1-osios, balsavo 109 Seimo nariai, o susilaikė penki.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl daug maisto iššvaistoma.   Maisto įstatymo pataisos numato, kad produktai, kurie pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nurodytam žymoje „geriausias iki...“ , būtų saugūs ir tinkami vartoti, dar galėtų būti parduodami galutiniam vartotojui.

Seime ketvirtadienį vyks antrasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas – finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentarams pristatys, ką Vyriausybė pakeitė po pirmo jo svarstymo antradienį, balsuos dėl Seimo narių siūlymų ir paskirs priėmimo datą – tikėtina, gruodžio 5-ąją.        Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė trečiadienį pritarė patikslintam biudžeto projektui.   Jame didžiausia papildoma suma – 157 mln.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

Pavilnių regioniniame parke, Belmonto žirgyne, planuojama pastatyti naują daugiafunkcinį kompleksą su tarptautinius standartus atitinkančiu žirgynu, į kurį planuojama investuoti 60 mln. eurų, pranešė projektą vystanti bendrovė „Saulės agra“.    Komplekse turėtų įsikurti modernus žirgynas, tarptautinis hipodromas, sveikatinimo ir apgyvendinimo pastatai. 3,3 ha plote bus statomi nauji ir renovuojami dabartiniai statiniai, kurie užims 20 tūkst. kv. metrų.

Seime stringa pataisos, kuriomis siūloma taikyti lengvatinį akcizą buityje ir versle naudojamoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams. Joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu tokiam kurui taikoma išimtis ir jis nėra apmokestinamas.      Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstydamas tokius Akcizų įstatymo pakeitimus.

Europoje dyzelinas yra pagrindiniai lengvųjų automobilių ir sunkvežimių degalai, tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėjo, kad šią žiemą Europoje esą dyzelino gali pritrūkti. Tuo metu rinkos ekspertai pasidalijo savo vertinimu, ar iš tiesų degalinėse gali jo pritrūkti.  Dar spalio mėnesį TEA paskelbė prognozę, kurioje sakoma, kad šią žiemą Europoje gali pritrūkti dyzelino.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) Lietuvos mažo tankio polietileno granulių gamintojos „Ecso“ plėtrai paskolino 15 mln. eurų. Paskola padės užtikrinti efektyvesnį gamybos procesą, trečiadienį pranešė ERPB. „ERPB investicijos padės įgyvendinti įmonės kapitalo plėtros planus, kuriais siekiama įdiegti naujus sprendimus, pavyzdžiui, automatinį atliekų rūšiavimo centrą, patobulinti produktų filtravimo, kokybės kontrolės ir vandens filtravimo sistemas“, – skelbia bankas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijoje susitiko su automobilių komponentų pramonės milžinės „Continental“ vadovybe ir aptarė plėtros Lietuvoje planus. Susitikime aptartos įmonės galimybės investuoti į mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, taip pat naujų technologijų kūrimą transporto srityje, pranešė ministerija.

Skaičiuojama, kad sostinėje oficialiai gyvena 576 tūkst. gyventojų. Ne tik jiems, bet ir verslo įmonėms nuo kitų metų pradžios už šiukšlių išvežimą teks mokėti gerokai didesnes sumas. Vienam vidutiniam butui daugiabutyje atliekų išvežimas pabrangs apie 12 eurų. Trečiadienį Vilniaus miesto taryba po pateikimo priėmė tai numatantį sprendimą, už kurį dar galutinai balsuos kitame posėdyje. Sprendimu keičiama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

SEB bankas skolina 14 mln. eurų atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonei „Modus Asset Management“. Lėšos skirtos finansuoti 22 MW galios saulės jėgainių, vystomų Varėnos, Jonavos ir Radviliškio rajonuose, įsigijimą. Pasak „Modus Asset Management“ vadovo Povilo Pečiulio, numatoma, kad verslai ir toliau galės naudotis gaminančio vartotojo privalumais (angl. net metering) ir sudaryti 5–7 metų sutartis pirkti elektrą iš saulės parkų.

Vienai didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ užbaigiant susijungimo sandorį su Šiaulių banko grupe, INVL akcininkai trečiadienį pritarė akcijų opcionams maždaug 200 darbuotojų, kurie dirbs būsimoje banko grupėje. „Invaldos INVL“ valdybos pirmininkas Alvydas Banys sako, kad opcionai šiems darbuotojams bus suteikiami kaip kintama atlyginimo dalis už 2023 metus.

Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektą „Vilnius Connect“ kartu su miesto savivaldybe įgyvendinanti „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė vertins galimybes jį vystyti koncesijos būdu. Tam jau pradėta rengti „Vilnius Connect“ įgyvendinimo galimybių studija – ją už 18 tūkst. eurų rengia konkursą laimėjusi konsultacijų įmonė „Peritus sprendimai“. Ji pateiks vertinimą dėl koncesijos būdo bei pasiūlys geriausią alternatyvą, pranešė LTG.

Mirė buvęs vienos didžiausių šalyje statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) vadovas Egidijus Urbonas, skelbia Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), kurios tarybos nariu jis buvo. Anot LSA, 55-erių E. Urbonas mirė lapkričio 20 dieną po daugiau nei mėnesį trukusios kovos su liga. „Egidijus buvo puikus vadovas ir sumanus inžinierius. Labai atsidavęs darbui turėjo didelį atsakomybės jausmą.

Gruodis yra paskutinis mėnesis Pavilnonių gatvėje esančiame prekybos centre „Pašilaičiai PC“ įsikūrusiai prekybos tinklo „Ermitažas“ parduotuvei, praneša „Vilniaus prekyba“. Pasak pranešimo žiniasklaidai, iki galutinio parduotuvės uždarymo klientams galės įsigyti prekių remontui, namams ir pasiruošti artėjančioms šventėms itin žemomis kainomis. Esą prekių išpardavimas apims įvairių gamintojų apdailos, interjero ir įvairių namų reikmenų produkciją.

Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo – dar iki 2025 m. tik informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje veikiančios įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų, atskleidė daugiau nei 120-ies IRT sektoriaus darbdavių tyrimas.

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui suteikti teisę į valstybės paramą  ne tik Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienos ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet ir jų šeimų nariams. Tokia parama jiems būtų teikiama modernizuojant daugiabučius, kuriuose jie gyvena.

Nacionalinio stadiono komplekse Vilniuje išduotas leidimas statyti vaikų darželį, trečiadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad naujas vaikų darželis mieste reikalingas augant gyventojų skaičiui. „Gyventojų skaičius sostinėje sparčiai auga, todėl skiriame daug dėmesio patogaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo vilniečiams plėtrai“, – pranešime sakė V. Benkunskas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslinant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo išnaudotos visos galimybės didinti išlaidas.  Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą. „Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų.

Kitų metų valstybės biudžetas Seime turėtų sulaukti palaikymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manyčiau, kad daug tų pliusų galima surasti, dėl to tikiu, kad palaikymas biudžeto bus“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen. Vyriausybės siūlymą šalies keliams skirti papildomai 157 mln.

Teismui pripažinus, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų pernai vasarį pradėtas streikas laikomas pasibaigusiu, o naujai skelbiamas streikas yra neteisėtas, profesinė sąjunga siekia šį sprendimą panaikinti. Kauno apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti įmonės darbuotojų profsąjungos apeliacinį skundą, kuriuo ji siekia panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ akcininkai, planavę nuo spalio laikinai konservuoti gamyklą, siekia atnaujinti gamybą rašo portalas „Spglobal“. „Lifosa“ akcijas valdanti Šveicarijoje registruotos „Eurochem Group“ vykdomasis direktorius Samiras Brikho sako, kad sankcijos nei įmonei, nei trąšoms netaikomos, todėl vyksta derybos dėl gamybos atnaujinimo.

Dėl blokados Lenkijos ir Ukrainos pasienyje nusidriekus milžiniškoms vilkikų eilėms jose stringa nedaug Lietuvos vežėjų, nes su šia šalimi dirba mažai įmonių, teigia Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas. Tuo metu šio verslo atstovas sako, kad dėl blokados ima trūkti vilkikų, galinčių vežti krovinius į Ukrainą, Klaipėdos šaldytos produkcijos sandėliuose susikaupė itin daug prekių.

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2024 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai išlaikant dėmesį svarbiausios šiandienos aktualijoms.  „Teiksime Seimui patobulintą 2024 m. valstybės biudžeto projektą, pastiprinantį mūsų pirminį planą.

Trečiadienį Vievyje atidaryti senjorų globos namai „Gemma“. Į projektą investuota apie 10 mln. eurų. Projekto plėtotoja, „Baltcap“ fondo valdoma privataus kapitalo bendrovė „Care Investments“ skelbia, kad 5 tūkst. kv. metrų ploto komplekse su atskirtu demencijos centru galės apsigyventi 160 senyvo amžiaus žmonių, bus sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupė“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Prokurorai siekia pripažinti buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį kaltu dėl kelių politikų papirkimo ir prekybos poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo ir skirti jam pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vyriausybė trečiadienį svarstys patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia – 157 mln. eurų – papildomų lėšų numatoma keliams.  Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus 2024  metų biudžeto projektą ir numačius papildomų išlaidų biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc.

Dalis pirkėjų Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje, nėra patenkinti savitarnos kasomis. Juos pykdo tai, kad turi apsitarnauti save, ir ilgisi „žmogiško“ kontakto su darbuotojais. Dėl šios ir kitų priežasčių dalis prekybos tinklų užsienyje savitarnos atsisako, tačiau kokia situacija Lietuvoje? Mūsų prekybininkai kartoja, kad vis daugiau lietuvių naudojasi savitarnos kasomis, kai kur – net 70 proc. visų pirkėjų.

Prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad maisto produktai Lietuvoje ir toliau brangs. O didesnis kainų šuolis esą numatomas po Naujųjų metų, kuomet brangs beveik visas maistas, nuo mėsos iki pieno produktų. Tačiau kainų stebėjimo specialistas tikisi kainų burbulo sprogimo. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prognozavo, kad nuo kitų metų gali brangi daugelis maisto produktų. Esą tai yra susiję su didinamais akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.

Šiaulių banko valdyba nusprendė supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.  Iki 2,3 mln. akcijų bus suteiktos Šiaulių banko grupės darbuotojams kaip dalis atidėto kintamojo atlygio, iki 1,25 mln. bus supirktos siekiant sumažinti banko kapitalą, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.

Antradienį Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje susiformavo aukščiausia šiemet elektros kaina – elektra pabrango iki 0,288 Eur/kWh, dėl techninių problemų automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3 branduoliniam reaktoriui, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Pasak jos pranešimo, tai yra trumpalaikis brangimas. Bet vertinant lapkričio 1–21 d., vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,099 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 14 proc.

Seimas antradienį po antro bandymo pirmą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau opozicija vėl turėjo priekaištų Vyriausybei dėl procedūrų laikymosi. Visgi šįkart, skirtingai nei prieš savaitę, ji neprašė išbraukti dokumento iš darbotvarkės  „Darbietis“ Andrius Mazuronis pasigedo Vyriausybės išvados dėl Europos Komisijos (EK) pastabų kitų metų biudžeto projektui.

Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos.

Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.   Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų. Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Pirmadienį baigėsi ketvirtosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 26,2 mln. eurų, sudaryta 1781 sandoris. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, ketvirtosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti lapkričio 6–20 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet lapkričio 21 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Seimas antradienį mažiau nei planavo pabrangino leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Už tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas balsavo 74 , prieš buvo 37, o 19 susilaikė. Prieš balsavimą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo, pasigedo kontrolės. Jie taip pat aiškino, kad metinis bilietas galios konkrečiuose ežeruose ar upėse, o ne visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 24, o 35 susilaikė.  Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad „progresas didinant PSFD biudžetą yra didžiulis“.  „(Biudžeto – BNS) augimas sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje“, – Seimo posėdyje teigė jis.   Jis pripažino, kad planuojamas PSDF rezervas yra per didelis.

Seimas antradienį patvirtino 2024 metų „Sodros“ biudžetą.  Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija.   „Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Valstybės socialinių fondų („Sodros“) biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Žadama, kad dėl to pensijos didės esą greičiau nei kainos.  Seimas patvirtino beveik 7,639 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 7,062 mlrd. eurų išlaidas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, „Sodros“ biudžeto pajamos bus 579,5 mln. eurų arba 8,2 proc.

Vilniuje veikiantis prekybos centras „Ozas“ tampa pirmuoju šalyje, kuriančiu draugišką aplinką nematomą negalią turintiems žmonėms. Numatytu laiku bus prigesinama šviesa ir išjungiama muzika, autistiškiems žmonėms atsigauti skirta atskira erdvė su specialiomis, nusiraminti padedančiomis priemonėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB). „Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.

Antradienį Seime pradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partija jo nepalaikys, sako frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė. „Mes tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino požiūrio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Budbergytė. Anot jos, socialdemokratų netenkina, jų vertinimu, nepakankamas švietimo finansavimas, jie negavo atsakymus į daug kitų klausimų.