„Įvertinusi nedidelį susidomėjimą ilgalaikiais pajėgumais po 2033 metų bei galimą SGD tiekimo pasiūlos augimą regione ir kitas rizikas, „Klaipėdos nafta“ nutarė atidėti terminalo pajėgumų plėtros projektą ateičiai“, – penktadienį pranešė „Klaipėdos nafta“.
Iš 2033–2044 metams įmonės siūlytų septynių 4 teravatvalandžių (TWh) metinių pajėgumų paketų buvo įsigytas tik vienas. Pasak „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko, tai lėmė auganti naujų SGD terminalų statyba Europoje bei geopolitinis nestabilumas.
„Visos šios aplinkybės trumpina planavimo horizontą, dėl ko tik nedaugelis organizacijų – bent šiuo metu ‒ pasiryžusios įsipareigoti 20 metų į priekį“, ‒ pranešime teigė M. Navikas.
Laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumus pradžioje svarstyta išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų, tačiau rugpjūtį „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis pranešė, kad jie būtų plečiami mažiau – nuo 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. kubinių metrų.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai balandį paskelbė, jog Lietuva vertina finansines SGD terminalo plėtros galimybes, kurios priklausys nuo investicijų atsiperkamumo. Tuo metu Lietuva nutraukė rusiškų dujų importą vamzdynais, paliekant tik tranzitą į Kaliningradą.
„Klaipėdos nafta“ penktadienį paskelbė, kad 2025–2032 metų SGD terminalo papildomus metinius 3 TWh pajėgumų paketus ji paskirstė Jonavos trąšų gamyklai „Achema“, Estijos energetikos grupei „Elenger“ („Eesti Gaas“) bei Norvegijos energetikos milžinei „Equinor“.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) liepą pritarė „Klaipėdos naftos“ pasiūlytiems pakeitimams – pagal juos terminalo naudotojai 2025–2032 metais papildomai galėjo rezervuoti tris pajėgumų paketus po 3 TWh – iš viso 9 TWh per metus.
Tuo metu 2033–2044 metais jie galėjo rezervuoti septynis pajėgumų paketus po 4 TWh (iš viso 28 TWh) per metus.
