Tuo metu kai kurių šalies savivaldybių merai tikina, kad pačios savivaldybės irgi kuria gyventojų pritraukimo programas ir būsto įsigijimui skiria ir 60 tūkst. eurų.
Daugiausia parėmė perkančius prie didmiesčių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus Lietuvos banko nekilnojamo turto (NT) konferencijoje kalbėjo, kad gyventojams negalintiems patiems įsigyti būsto, valstybė padeda suteikdama socialinį būstą arba mokėdama būsto kompensaciją.
„Dar yra parama jaunoms šeimoms, įsigyjant būstą regionuose. Šios paramos tikslas buvo ne tik suteikti būstą, bet ir mažinti atskirti tarp regionų, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją“, – komentavo viceministras.
Jis priminė, kad dabartinis paramą nustatantis įstatymas įsigaliojo dar 2018 metais.
„Tačiau įvertinę visus turimus duomenis, matome, kad minėta parama nepadėjo pasiekti norimų tikslų. Šiuo metu planuojame įstatymo pakeitimus, kurie būtų tiksliau orientuoti į rezultatus“, – aiškino M. Šiurkus.
Anot jo, dabartinis įstatymas numatė, kad būstą galima įsigyti bet kur, išskyrus didžiuosius miestus ir kurortines savivaldybes.
„Taip pat nebuvo vertinamos šeimos pajamos. Per visą laikotarpį paramai buvo skirta 70 mln. eurų. Trečdalis visos paramos nukeliavo žiedinėms savivaldybėms aplink Klaipėda, Kauną ir Vilnių“, – komentavo viceministras.
Pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse nebeleis
Pasak M. Šiurkaus, įstatymą norima keisti, nebeįtraukiant žiedinių savivaldybių aplink didžiuosius miestus.
„Taip pat bus ribojama įsigyjamo būsto vertė, nes dabar pamatėme, kad buvo įsigyjamas gana brangus NT. Asmenys, įsigiję būstą su parama, turės savo gyvenamąją vietą jame deklaruoti“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, parama būtų fiksuota, apie 50 proc. nuo pradinio įnašo maksimalios kredito sumos, kuri siektų 87 tūkst. eurų. O savivaldybės irgi turėtų teisę taikyti tam tikrus kriterijus.
„Daugiau nei pusė savivaldybių taiko įvairias priemones pritraukti jaunimą, vieni stengiasi pritraukti gydytojus, kiti mokytojus ar policininkus. Abi šios žmonių pritraukimo priemonės puikiai gali derėti kartu“, – pastebėjo viceministras.
Regionuose žmonės nori gyventi moderniuose būstuose
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebėjo, kad buvo laikotarpis, kai Akmenėje būstai buvo dovanojami.
„Apskritai būsto kainą sudaro paklausos ir pasiūlos santykis.
Nemanau, kad gyventojams reikėtų kažką duoti dykai, taip pat ir socialinių būstų. Žmonės stengiasi nedirbti, neužsidirbti, kad nebūtų iškelti iš socialinio būsto. Reikėtų tokiems žmonėms sudaryti sąlygas įsigyti savo būstą“, – sakė Akmenės rajono meras.
Anot jo, žmogui nebereikia tiesiog būsto, tos sovietinės buto dėžutės.
„Užsienyje pagyvenęs jaunimas net ir regionuose nori kitokio pobūdžio būstų – kotedžų ar mažaaukštės statybos. Apskritai, ko gero, nė viename regione pastaruoju metu nebuvo pastatytas daugiabutis. Vadinasi, tokio būsto ten niekam nereikia“, – pastebėjo V. Mitrofanovas.
Jis pasakojo, kad Akmenėje žadama statyti kelis šimtus kotedžo tipo būstų.
„Kviečiame pas mus atvykti gyventi ir dirbti trečiųjų šalių gyventojus. Kai pas mus atvyko gyventi 700 ukrainiečių, galvojome, kad padidės nedarbo lygis. Tačiau turėjome priešingą situaciją. Žmonės labai greitai įsidarbino“, – sakė Akmenės rajono meras.
Pasak jo, regionų savivaldybių situacija yra visai kitokia nei Vilniuje.
„Ten nereikia gydytojų ar mokytojų pritraukimo programų. Pavyzdžiui, mes atvykusiam gydytojui būsto įsigijimui skyrėme 60 tūkst. eurų. Tačiau jis turi 5 metus atidirbti“, – istorija dalijosi meras.
Vystytojai tikisi valstybės pagalbos
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad pasiūlą formuoja privatus verslas.
„O jeigu nėra paklausos, dirbtinai formuoti pasiūlą nebūtų prasminga. Tačiau apskritai pasiūlą reikia didinti.
Reikėtų galvoti ne tik apie nuomos alternatyvą, bet ir valstybės nenaudojamo turto panaudojimą ir pateikimą rinkai. Tačiau Vyriausybė šio klausimo nesprendžia ir turbūt neturi laiko spręsti. Reikėtų atskiros būsto ministerijos, kuri galėtų vien tik šiuo klausimu rūpintis“, – komentavo vystytojų atstovas.
Anot jo, šiuo metu vystytojai negali greitai ir daug statyti ir dėl statybų leidimų, kurių tenka laukti kelis metus.
NT rinka – pasyvi
Spalio mėnuo nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje buvo kiek aktyvesnis už rugsėjį, tačiau bendros metinės tendencijos išlieka tokios pačios – nuo praėjusių metų rezultato atsiliekama 14 proc., skelbia Registrų centras.
„Pastarąjį mėnesį bendras įregistruotų NT sandorių skaičius, nors ir šiek tiek padidėjo, palyginti su rugsėju, tačiau ir vėl nesiekė 10 tūkstančių. Bendra butų ir žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimų tendencijos nesikeičia – atsilikimas nuo praėjusių metų siekia 14 procentų“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per dešimt šių metų mėnesių visoje Lietuvoje įregistruota 94,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-spalio mėnesiais, kai buvo įregistruota 109,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per spalį įregistruota 9,8 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 11,8 proc. mažiau nei pernai spalį (11,2 tūkst.), bet 5,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (9,3 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 25,6 tūkst. butų pardavimų – 12,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai per dešimt mėnesių buvo įregistruota 29,1 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų spalio mėnesį įregistruota 2,6 tūkst. butų sandorių, arba 13,3 proc. mažiau nei 2022 metų spalį, bet 4,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 8,8 tūkst. butų pardavimų, arba 10,7 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – 3,6 tūkst. (5,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – 2,9 tūkst. (8,2 proc. mažiau).
Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje taip pat įregistruota daugiau nei 9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 20,1 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 11,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų spalį įregistruota 992 namų pardavimai, arba 15,3 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 2,9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.
