Lietuvos verslas

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Kremliaus režimas agresiją prieš Ukrainą tęsiasi jau ne vienerius metus. Daugelis lietuvių visaip remia ukrainiečius, gyventojai ir įmonės atsisako pirkti rusišką produkciją, kad savo pinigais neremtų agresoriaus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems verslams sąsajos su Rusija – nė motais.

Susitikime dėl gynybos finansavimo dalyvavę parlamentarai teigia neišgirdę konkrečių siūlymų, kokiu būdu finansavimas turėtų augti. Vieni pabrėžia, kad mokesčiai galėtų būti didinami, tačiau tik tie, kurie nesusiję su būtinu vartojimu. Kiti politikai mano, kad biudžetas gynybai galėtų augti taikant skirtingas priemones – skolinantis, investuojant ar aukojant.

Pasibaigus keliadieniam ūkininkų protestui sostinės centre, žalos Gedimino prospekto trinkelėms ir kitai kelio dangai nenustatyta, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Pasibaigus protestui buvo atlikta dangų inventorizacija, žala nebuvo padaryta“, – pirmadienį Eltą informavo savivaldybės komunikacijos skyrius.

Vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto, o vėlesniais metais – 0,4 proc., sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Dezinformacijos apie Ukrainą ir skiepus sklaida pagarsėjusį portalą Minfo.lt valdanti viešoji įstaiga – ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) „Minfo“ savininkams siekia iškelti bankroto bylą dėl 29 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių. Pats „Minfo“ savininkas – „Šeimų marše“ ir kitose prieštaringai vertinamose iniciatyvose išgarsėjęs Marius Gabrilavičius – VMI veiksmus vadina „represijomis“ ir prašo paramos savo vadovaujamai įstaigai.

Praėjusiais metais elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart – iki 89 tūkst., o jų įrengtoji elektrinių galia priartėjo prie 1 GW, praneša bendrovė „Ignitis“. Pastebima, kad itin sparčiai pernai daugėjo nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų – jų visoje šalyje jau priskaičiuojama beveik 30 tūkst. Tiesa, šiais metais ekspertai tikisi nuosaikesnio, ankstesniems metams įprasto augimo. „Praėję metai buvo išskirtiniai ir sumušė visus rekordus.

Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“. Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp svarstomų variantų, kaip didinti gynybos finansavimą, kalbama ir apie galimybę skolintis. Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia, kad 2023 m. gauta beveik 6 600 pranešimų apie galimą korupciją, o tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Anoniminių pranešimų skaičius siekė tik 6 proc. Skelbiama, kad už suteikta naudingą informaciją, kuri padėjo atskleisti ar užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, 2023 m. buvo atlyginta 35 asmenims. Jiems išmokėta daugiau nei 36 tūkst. eurų. Didžiausia išmoka vienam asmeniui išaugo ir siekė 5 tūkst.

Jei kada pagalvojote, kad kasdienis apsipirkimas – nuobodi ir varginanti rutina, pagalvokite iš naujo, nes prekybos tinklas „Lidl“ kviečia tapti pirkinių čempionais! Jau nuo pirmadienio, sausio 29 d., apsiperkant bet kurioje „Lidl“ parduotuvėje Lietuvoje, dalyvaukite akcijoje „Kuponas–čempionas“ ir atrinktą savaitės prekę įsigykite vos už centą.

Praeitą savaitę Vilniuje protestavusių ūkininkų pasipiktinimą labiausiai lemia Lietuvoje prasidėję defliaciniai procesai, mano banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, be 6 iškeltų reikalavimų agrosektoriaus atstovai dar nepatenkinti, jog toliau krenta žemės ūkio produktų supirkimo kainos. „Pagrindinė priežastis yra vis dar toliau mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos.

Rytas ir bandelė – tobulas derinys. Kad diena eitųsi kaip per sviestą, verta ją pradėti nuo aromatingo ir užburiančiai gardaus sviestinio kruasano. Antradienį minint Tarptautinę kruasanų dieną, prekybos tinklas „Iki“ visą savaitę lepins ne tik šių lietuvių dievinamų kepinių įvairove, bet ir specialiomis kainomis. Tad patiems plušėti prie orkaitės neverta, kai nuo pat ryto „Iki“ pirkėjų nosis maloniai kutena šviežutėlių kruasanų kvapai.

Medicinos bankas keičia savo pavadinimą ir nuo vasario 1 dienos taps Urbo banku. Naujasis banko pavadinimas paskelbtas sausio 29 dieną po įvykusio neeilinio akcininkų susirinkimo, apie pokyčius oficialiai informuota „Nasdaq“ birža bei investuotojai. Banko administracijos vadovas Marius Arlauskas teigė, kad naujas pavadinimas yra neatsiejama augimo strategijos dalis. „Nuo pat veiklos pradžios buvome lietuviškas bankas, toks ir likome iki šių dienų.

Pernai vidutinė elektros kaina NPS Lietuvos kainų zonoje sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 94 Eur/MWh, pranešė Energetikos ministerija. „Po pasaulinės energetinės krizės šoko vidutinė 2023 m. elektros kaina Lietuvoje nukrito daugiau dvigubai ir beveik pasiekė 2021 metų kainų lygį, kai ji buvo apie 90 Eur/MWh. Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc.

Politikams ir visuomenei svarstant, iš kokių šaltinių finansuoti krašto gynybą, kai baigsis bankų solidarumo mokesčio galiojimas, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia palaikanti visuotinį gynybos mokestį, sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) balandžio arba gegužės mėnesį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, metų pabaigoje bazinės palūkanos turėtų sumažėti iki 2,5 proc. „Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą.  Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad už šią sumą bus galima renovuoti 1,5 tūkst. namų, praneša APVA.

Atranka į naują projektą – „Iki“ klientų valdybą – prasidėjo spurtu. Prekybos tinklas „Iki“, paskelbęs ieškantys savo nuomonę norinčių išsakyti pirkėjų, vos per pirmąsias savaites sulaukė arti tūkstančio paraiškų. Klientai siekia prisidėti prie naujovės, ir 10 atrinktų naujos klientų valdybos narių jau balandžio mėnesį imsis veiklos. Dar nevėlu tapti vienu jų – paraiškų laukiama iki vasario 15 d. „Kiekvieną dieną geriau gali būti tada, kai visi drauge drąsiai imamės veikti.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo. Susitikimas rengiamas ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Politikai ir institucijos ne kartą skelbė, kad nuo šių metų pradžios gyventojams didės senatvės ir kitos pensijos. Tačiau panašu, kad ne visiems vienodu metu. Išankstinės pensijos gavėjai padidintos pensijos dar negavo. „Sodra“ tikina, kad gyventojus didesnės pensijos pasieks vasarį. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas iš Rokiškio rajono skundėsi, kad jo pensija nuo sausio 1 d., nepadidėjo taip, kaip buvo žadėta.

Net ir itin prastą regėjimą turintys žmonės ne visada pasiryžta akių korekcijai, nes bijo galimų pasekmių. O, jei vis tik apsisprendžia operuotis, dažniausiai nebando gauti siuntimo, ieško geriausių privačių klinikų.

Narystė euro zonoje leido Lietuvai itin sušvelninti krizių poveikį šalies ekonomikai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, europinės valiutos nauda buvo matyti pastarųjų metų krizių metu – per pandemiją, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje. „Pagrindinis efektas, euro nauda, buvo matyti kriziniais metais.

Nuo šių metų nekilnojamo turto (NT) vystytojai galės pardavinėti tik 100 proc. užbaigtų projektų būstus. Jie tikina, kad naujasis reikalavimas ilgins statybų laiką ir brangins būstus. Tuo metu NT ekspertai nemato priežasčių būsto brangimui, jie tikina, kad priešingai – naujas reikalavimas apsaugos pirkėjus nuo nesąžiningų statytojų. Įmonės „Realdata“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pažymėjo, kad daugelis 100 proc. baigtumą klaidingai įsivaizduoja.

Būna atvejų, kuomet siuntos vėluoja arba pasimeta. O kartais nutinka ir taip, kad siuntai pasiekus Lietuvą apie tai niekas nepraneša ir palaikę sandėliuose tiesiog nusiunčia atgal į užsienį. Į tokią situaciją pakliuvęs skaitytojas piktinosi, kodėl Lietuvos paštas pasirenka neinformuoti apie gautą siuntą, nors kontaktus turi – esą ne kartą yra siuntęs pranešimus jo el. paštu. Įmonės atstovas įspėja apie privalomus sumokėti muitus ir pataria visad pasitikrinti pateiktus kontaktinius duomenis.

Politikams ieškant būdų didinti Lietuvos finansavimą gynybai, socialdemokratai siūlo didinti pelno mokestį iki 20 proc. Pasak partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, tai per metus į gynybos biudžetą leistų surinkti beveik pusę milijardo eurų. „Gynybos finansavimą didinti yra būtina ir mes čia esame nuoseklūs. (...) Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis. Latvijoje pelno mokestis yra 20 proc., pas kaimynus lenkus – 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad teigiama grynoji imigracija, kuri Lietuvoje jau yra daugiau nei penkerius metus, truks iki šio dešimtmečio pabaigos. „Prognozuojame, kad teigiama grynoji imigracija išliks visą šį dešimtmetį. Su praėjusių dviejų dešimtmečių neigiamos grynosios imigracijos tendencijos neturėtų pasikartoti“, – žurnalistams kalbėjo N. Mačiulis.

Jau ketverius metus keliones iš anksto planuojančių lietuvių skaičius išlieka stabilus. Šiuo metu 67 proc. žmonių keliones įsigyja likus 2 ir daugiau mėnesių iki išvykos, rodo „Tez Tour“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Keliautojai vėl drąsiai įsigyja keliones iš anksto: jie mėgsta susidėlioti metų planus, darbus, poilsio laiką, tad dažnai atostogomis pasirūpina iki kelionės likus ir 3–6 mėnesiams.

Kaip jaustumėtės, jei be jūsų sutikimo būtų pratęsiama terminuota sutartis ir jos neleistų nutraukti tol, kol nesumokėsite papildomai? Į tokią situaciją pakliuvęs Vilnietis piktinosi, kad taip esą apgaudinėjami klientai. Po dviejų metų vaikinas nusprendė nutraukti sutartį su sporto klubu „Gym+“, tačiau jis pavėlavo kreiptis aštuoniomis dienomis, mat sąskaita už kitą mėnesį formuojama beveik du mėnesius prieš.

Transporto priemonių istorijos patikros paslaugas teikiančios įmonės „carVertical“ tyrimas parodo, kad įsigydami automobilį su suklastota rida žmonės  rizikuoja permokėti net 25 proc. kainos. Anot bendrovės tyrimo, automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta net ketvirtadaliu, o tai reiškia, kad pigių automobilių pirkėjai gali prarasti tūkstantį, o itin brangių – net ir dešimtis tūkstančių eurų. Pasak „carVertical“ atlikto tyrimo, 100 tūkst.

Daugelis gyventojų nori apsipirkti kuo pigiau, būtent tokią galimybę ir siūlo, nauja kiniškomis prekėmis prekiaujanti, internetinė parduotuvė. Dalis žmonių, susigundę nuolaidomis, joje jau apsipirko. Tačiau specialistai užsienyje ir Lietuvoje įspėja neskubėti. Kitu atveju vietoje pirkinių galite sulaukti sukčių, kurie gali pasisavinti ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė gynybos finansavimui siūlo panaudoti visuotinį juridinių asmenų pelno mokestį. „Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis, nes dabar pasižiūrėkime: (...) ir lenkai, ir latviai moka 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc. Tai iš tikrųjų reikėtų tartis su verslo bendruomene.

Visi lietuviai privalo pasikeisti namuose naudojamus suskystintų dujų balionus. To nepadariusiems iki šių metų pabaigos bus skiriamos baudos ir išlaidas jau teks apmokėti patiems. Tačiau šiemet visi vis dar gali pasinaudoti parama tiek tinklų įrengimui ir pertvarkymui bendrose patalpose (laiptinėse), tiek butuose, tiek naujų ir modernių viryklių įsigijimui. Pasak Energetikos ministerijos, taip gyventojai savo aplinką gali paversti saugesne.

Atsinaujinančios energetikos įmonės „Modus Energy“ valdoma bendrovė „GG LTU S23“ ir  „Litgrid“ taikiai baigė ginčą dėl 19,8 mln. eurų kompensacijos.   Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį patvirtinus bendrovių taikos sutartį byla buvo nutraukta, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Ką numato taikos sutartis, įmonė nepranešė.

Prieš kurį laiką didmeninė elektros kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas, tačiau pastaruoju metu jos kiek sumažėjo. Ir jeigu kai kuriems galutiniams vartotojams elektros kaina dėl to mažinama, dalis gyventojų, pasirinkusių nepriklausomą elektros tiekėją, vis tiek turės mokėti daugiau. Penktadienį kai kurie bendrovės „Enefit“ klientai pradėjo dalytis pranešimu apie bendrovės keičiamą elektros tiekimo kainodarą. Pakeitimų esmė – numatoma gerokai didesnė tiekėjo marža.

Netrukus po to, kai 2023 m. gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybėje esančiame ūkyje buvo nustatytas itin patogeniško paukščių gripo (LPPG) židinys, importo ribojimus lietuviškai produkcijai pritaikė mažiausiai penkios šalys. Gerokai įsibėgėjusioms deryboms dėl kiaušinių ir paukštienos eksporto į Taivaną LPPG protrūkis taip pat buvo lemtingas. Atsakinga institucija informavo VMVT, kad išbraukė Lietuvą iš laisvų nuo LPPG šalių sąrašo.

Tyrimas dėl „Baltcap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos kontroliuojamas Europos Prokuratūros, patvirtino Generalinė prokuratūra. „Ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, turto pasisavinimo yra atliekamas, siekiant nustatyti tikslias galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai susitarė dėl vienodos kontrolės įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.  Susitarimu patvirtinta pernai gruodžio 20 dieną pasirašyta tai numatanti Baltijos šalių premjerių deklaracija, penktadienį pranešė Muitinės departamentas.

Degalai per pastarąją savaitę kiek pabrango Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje benzino ir dyzelino kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias degalai išliko Lietuvoje. Brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas – Latvijoje.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad nuostoliai Lietuvos pensijų fondams dėl „Baltcap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos „makro“ mastu „gali pasirodyti nereikšmingi“, bet yra principiniai. Pasak jo, LB imsis veiksmų tuomet, kai situacija bus aiški. „Nuostoliai galbūt makro mastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

Ikiteisminio tyrimo dėl privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto turto kontrolę perėmė Europos Prokuratūra, BNS patvirtino Generalinė prokuratūra.  „Tyrimo metu gavus duomenų, kad galimai nusikalstamais veiksmais galėjo būti padaryta žala Europos Sąjungos institucijoms, tyrimo kontrolė pavesta Europos Prokuratūrai“, – penktadienį BNS pranešė institucija.

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ valdo 3,3 tūkst. km ilgio vamzdyną, kuris atitinka atstumą nuo Vilniaus iki Madrido. Skaičiuojama, kad pasitelkus naujausias technologijas, vykdyti avarijų ir gedimų likvidavimo darbai praėjusiais metais vyko beveik 20 proc. greičiau. Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovo Martyno Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant ir lokalizuojant infrastruktūros gedimus, atsipirko.

Neseniai gyventojai piktinosi, kad apsilankyti Paryžiaus Luvro muziejuje yra pigiau nei Pakruojo dvare. Tačiau dabar šio dvaro atstovai džiaugiasi, kad jų bilietai neatrodys tokie brangūs. Tiesa jie netapo pigesni – tiesiog Luvro muziejus nusprendė savo bilietų kainą padidinti. Pakruojo dvaro atstovai sutiko, kad pernykštis bilietų kainų panašumas sukėlė atgarsių susilaukusią diskusiją.

Besibaigiant ūkininkų protestui traktoriai po truputį palieka Lietuvos sostinę. Kaip informavo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas, technika jau išvažiavo iš sostinės Gedimino prospekto, o iki Vilniaus miesto ribų transporto priemones lydi policija. „Ką tik grįžau iš Gedimino pr., iš ten jau išvažiavo technika. Važiavimas vyksta pakankamai sklandžiai, nedidelių susipratimų būta, bet viskas vyksta pakankamai sklandžiai, turime visą dieną iki vakaro išvažiuoti.

Lietuvos pensijų fondai, tikėtina, patyrė nuostolių dėl privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galbūt padarytos finansinės žalos fondui, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai yra ne investavimo veiklos nuostoliai.  „Jie galbūt makromastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai.

Lietuvai svarstant įsigyti Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų, su jos vadovu susitikęs susisiekimo ministras Marius Skuodis sako aptaręs didesnį Lietuvos įsitraukimą ir aktyvesnį bendradarbiavimą.  „Pokalbių įvairiomis temomis, susijusiomis su aktyvesniu bendradarbiavimu, didesniu Lietuvos įsitraukimu, tikrai buvo labai daug, bet tai darbiniai pokalbiai, kurių plačiau komentuoti nenorėčiau“, – BNS penktadienį Klaipėdoje sakė ministras.

Nuo šių metų pradžios pusšimčiui sostinėje veikiančių įstaigų suteikta teisė teikti akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas. Jas nuo šiol galės gauti daugiau nei 1 tūkst. vilniečių. Kartu didinamas ir vaikų dienos centrams skirtas finansavimas – tam šių metų savivaldybės biudžete suplanuota 1 mln. eurų.  „Šiemet prie didelio vaikų dienos centrų tinklo Vilniuje prisijungė net 14 naujų įstaigų.

Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad teismui neišnagrinėjus ir nepateikus papildomo išaiškinimo, ar turėtų būti naikinami leidimai kirsti mišką, gauti iki nutarimo apie privaloma poveikio aplinkai vertinimą, leidimai kirsti mišką nebus naikinami.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ planuoja 2024-aisiais pritraukti ne mažiau kaip 5 mln. keleivių, pareiškė bendrovės vadovas Martinas Gaussas. Pernai aviakompanija keleivių sulaukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln., o tai reiškia, jog šiemet jų turėtų padaugėti bent 10,2 procento. M. Gaussas pabrėžė, jog 2024-aisiais „Air Baltic“ turėtų viršyti ikipandeminių 2019-ųjų keleivių srauto lygį.