Lietuvos verslas

Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad teismui neišnagrinėjus ir nepateikus papildomo išaiškinimo, ar turėtų būti naikinami leidimai kirsti mišką, gauti iki nutarimo apie privaloma poveikio aplinkai vertinimą, leidimai kirsti mišką nebus naikinami.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ planuoja 2024-aisiais pritraukti ne mažiau kaip 5 mln. keleivių, pareiškė bendrovės vadovas Martinas Gaussas. Pernai aviakompanija keleivių sulaukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln., o tai reiškia, jog šiemet jų turėtų padaugėti bent 10,2 procento. M. Gaussas pabrėžė, jog 2024-aisiais „Air Baltic“ turėtų viršyti ikipandeminių 2019-ųjų keleivių srauto lygį.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) įsitikinusi, jog šiemet diskusijų tarp valdžios institucijų bei transporto sektoriaus atstovų svarba privalo būti didesnė. Konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio manymu, transporto sektoriui šiais metais kritiškai svarbi bus diskusija dėl darbo migracijos, dėl kurios ribojimų toliau aktyviai keliami klausimai.

Registrų centras praneša, kad 2023 m. mažėjo atvejų, kai dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo buvo areštuojamas skolininkų turtas. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais į Turto arešto aktų registrą iš viso buvo įrašyta 34 tūkst. naujų turto arešto faktų – 3 proc. mažiau nei 2022 m. Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų, 2022 metais – 44,4 tūkst. Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

Problema dėl daugiamečių pievų atkūrimo atsirado prieš kelerius metus, kai Lietuvos ūkininkai deklaravo ypač daug tokių pievų taip save „įvarydami į spąstus“, teigia Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, Europos Sąjungos daugiamečių pievų reglamentas nebus atšauktas, tačiau bus bandoma taisyti sistemines klaidas.

Viena dažniausiai naudojamų susirašinėjimo platformų „Facebook Messenger“ neseniai sulaukė gana svarbių atnaujinimų. Nuo šiol jos naudotojai galės išjungti funkciją, kuri parodo, ar gauta žinutė buvo perskaityta, taip pat redaguoti jau išsiųstas žinutes. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, ši naujovė suteiks naudotojams daugiau privatumo, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusių metų gruodį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais bei pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 3,4 procento. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumažėjo 1,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo gamybos produkcija – 23,4 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 18,4 proc.

Augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2027-aisiais – trejais metais anksčiau nei planuota iki šiol, teigia Energetikos ministerija. Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc.

Lietuvos žemdirbiams ketvirtadienį baigus dviejų dienų protesto akciją, penktadienį ryte iš Vilniaus išlydima pirmoji traktorių kolona.  „Dabar išlydima pirma kolona. (...) Bus lydima trejomis kryptimis: Trakų, Avižienių ir Molėtų. Bus išleidinėjama grupėmis traktorių. (...) Iki vakarinio kamščių piko traktorių mieste jau nebeliks“, – penktadienio rytą BNS sakė protesto organizatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas.

Penktadienį Vilniuje vykstančiame Lietuvos atsinaujinančios energetikos kongrese „Litres“ šalies energetikos institucijų, verslo atstovai bei ekspertai aptars Lietuvos energetikos aktualijas bei ateities perspektyvas.  Konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie projektų vystymą, finansavimą, plečiantis energijos kaupimo įrenginių sistemai bei siekiant užtikrinti tinklo stabilumą aktualų energetikos tinklų atnaujinimą.

Penktadienį Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą trijų pašto ženklų seriją „Baltų gentys. Aukštaičiai“. Pašto ženklų nominalai – 0,1, 0,35 ir 1,55 Eur, tiražas – po 100 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu pašto ženklų išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ esančiame pašto skyriuje, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49. Šie pašto ženklai – pirmieji, kuriuos Lietuvos paštas išleidžia 2024-aisiais.

Lietuvos žemdirbiams ketvirtadienį baigus dviejų dienų protesto akciją, penktadienį iš Vilniaus išvažiuos daugiau nei tūkstantis traktorių ir kitos sunkiosios technikos. Dalis jų išvažiavo jau ketvirtadienį.  Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas BNS išvakarėse teigė, kad  traktoriai iš sostinės pajudės penktadienį 9 val. ryto – jiems būtina policijos palyda.

Penktadienį Lietuvoje lankosi už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. Jis Klaipėdoje susitiks su miesto meru Arvydu Vaitkumi aptarti mėlynosios ekonomikos, vėjo jėgainių jūroje statybos ir grūdų tranzito klausimus, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  V. Sinkevičius taip pat dalyvaus konferencijoje „Vartai į jūrą: Lietuvos uostų proveržis“, kurioje skaitys pranešimą apie Baltijos regiono uostų vystymo tendencijas.

Ant daugiabučių namų stogų susiformavusios sniego sankaupos ar net varvekliai kelia grėsmę praeiviams. Tačiau retas susimąsto, kad pasirūpinti savo gyvenamuoju pastatu turi patys namų savininkai ar valdytojai. Jeigu nustatytų taisyklių nebus laikomasi, už tai gresia ir bauda. Tuo metu valymo paslaugas siūlantys verslai bei fiziniai asmenys vardija, kiek tokia paslauga gali kainuoti.

Privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Šarūno Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų, praneša vz.lt.

Kai kurie daugiabučių gyventojai mėgsta didesnius ar nereikalingus daiktus laikyti ne bute, balkone ar rūsyje, o tiesiog laiptinėje, prie durų. Specialistai įspėja, kad taip palikti daiktai gali būti negrąžinamai išgabenti, be to, skiriamos nemažos baudos. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja Ilona (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Ji piktinosi, kad prie pat jos buto durų gretimas kaimynas laiko prie radiatoriaus prirakinęs savo dviratį.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį patvirtino šių metų savivaldybės biudžetą, jo pajamos augs apie 18 proc. iki 183 mln. eurų, o išlaidos – apie 22 proc. iki 201 mln. eurų. Skolintos lėšos investiciniams projektams, Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos likutis ir laisvų biudžeto lėšų likutis siekia apie 17 mln. eurų, tad savivaldybė biudžetą laiko subalansuotu. Didžiąją dalį (60,8 proc.

Lietuvos žemdirbiai ketvirtadienį baigė dviejų dienų protesto akciją – antradienį į Vilniaus centrą suvežiavę daugiau nei tūkstančiu traktorių bei miškavežių, trečiadienį ir ketvirtadienį jie mitingavo prie Vyriausybės rūmų, susitiko su valdžios atstovais bei gavo pažadų spręsti jų problemas.

Panevėžio taryba ketvirtadienį patvirtino miesto biudžetą – jo pajamos šiemet augs 9,5 proc. iki 168,4 mln. eurų, išlaidos bus 9,1 proc. didesnės ir sieks beveik 186 mln. eurų.  Kaip pranešė savivaldybė, biudžetas parengtas atsižvelgiant į prioritetines sritis ir remiantis bendra miesto strategija, skiriant finansavimą strateginėms kryptims. Daugiausia lėšų numatyta švietimui – 79,4 mln. eurų, per 28 mln. eurų – investicijoms, taip pat miesto priežiūrai (18,7 mln.

Ketvirtadienio vakarą šalies rajoniniuose keliuose yra slidžių ruožų, įspėja Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Kelininkų teigimu, dėl buvusių ar besitęsiančių mišrių kritulių valstybinės reikšmės kelių dangos Lietuvoje šlapios, vietomis yra išlikusių drėgnų kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daugelyje šalies rajonų šlapios, slidžios, provėžotos, daug kur padengtos prispausto, pažliugusio sniego sluoksniu.

Siekdamas šalies vadovo posto Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta gerovės valstybė. Pasak antros kadencijos sieksiančio dabartinio prezidento pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius Lietuva jau lenkia Italiją ir Ispaniją.  Esą dabar yra laikas šias šalis aplenkti ir pagal darbuotojų atlyginimus. O jie yra dvigubai mažesni nei ES vidurkis ar Pietų šalyse. Viešėdamas Raseiniuose apie tai jis kalbėjo TV3 žinioms.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina esąs pasirengęs susitikti su protestuojančiais ūkininkais, tačiau jis aiškino norįs, kad tai būtų „platesnio masto diskusija“ apie perspektyvas žemės ūkyje.

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pensijų fondų dalyvių vienkartinių išmokų. Jie įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, parlamente svarstomos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos numato, kad pensijų fondų dalyviai galėtų gauti vienkartines išmokas iš pensijų fondų, tačiau pagal dabartinį reglamentavimą tokios išmokos būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Švedijos karališkieji rūmai šokolado gamintoją „Marabou“ išbraukė iš garbingo savo tiekėjų sąrašo, nes jo savininkė – kompanija „Mondelez“ – pateko į Ukrainos Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros juodąjį sąrašą dėl bendrovės veiklos Rusijoje.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius prašo Kelių direkcijos ir Policijos palydėti sunkiosios technikos koloną, jeigu ūkininkų protestas pasibaigs ketvirtadienį. Anot jo, atvykstant į Vilnių tokia pagalba nebuvo suteikta, tad lėtai judanti kolona negalėjo judėti automagistralėmis. „Tikimės, kad atvažiavusi minia priims, kad, iš to ką dabar girdime, vis tik yra prasmės skirstytis.

Pernai balandį iš pareigų atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius pralaimėjo ginčą teisme dėl kaltinimų žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui psichologiniu smurtu ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 24 dieną galutinai paskelbė, kad Žemės ūkio ministerijos ar ministro veiksmai nebuvo neteisėti, todėl nepagrįstus A. Muzikevičiaus reikalavimus atmetė, pranešė teismas.

Prezidentūrai raginant Vyriausybę ir Seimą  kai kuriuos žemdirbiams aktualius sprendimus priimti nelaukiant parlamento pavasario sesijos pradžios, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Akcizų įstatymo pataisos dėl žymėto žemdirbių dyzelino lengvatos ir akcizo suskystintoms naftoms dujoms (SND) Seimui galėtų būti pateiktos kovo 10-ąją prasidėjus Seimo sesijai arba anksčiau, jei būtų sušaukta neeilinė sesija.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo metams pratęsti šiuo metu iki gegužės galiojančius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pastariesiems tvarka būtų sugriežtinama, bet nebūtų visiškai prilyginama rusams. Tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Antrą dieną tęsiantis Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) organizuotam piketui, kuriame keliami 6 pagrindiniai reikalavimai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo pirmojo protesto sausio pradžioje ūkininkai buvo išgirsti. „Su kolegomis buvau susitikusi prieš 2,5 savaitės (sausio 8 d. vyko LŽŪT ir premjerės susitikimas – ELTA). Tie patys reikalavimai man buvo pristatyti, buvo proga juos aptarti, netgi dėl šiokių dalykų sutarti ir net šį bei tą padaryti.

Vilniuje protestuojantiems žemdirbiams vis dar tikintis susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda, šalies vadovas sako esantis atviras tokiam susitikimui, tačiau teigė norintis diskutuoti ne tik apie esamą situaciją žemės ūkyje, bet ir apie jo ateitį, strategiją.  „Aš visada atviras susitikti su žemdirbiais ir aš tą konstatavau keletą kartų pastaruoju metu kalbėdamas su mūsų žiniasklaida“, – žurnalistams Raseiniuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Airijos rinkodaros ir reklamos įmonės „VMware International Marketing“ Lietuvos filialas gruodį penkiems darbuotojams išmokėjo vidutiniškai po 114,2 tūkst. eurų atlyginimus (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Kaune įsikūrusi Bosnijos ir Hercegovinos kapitalo didmeninės prekybos elektros kabeliais bendrovė „TT Cables Nordic“ taip pat penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 37,7 tūkst.

Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad palyginus 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį su trečiuoju, mažiausios kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. Nežymiai atpigus elektrai, išlaidos elektrinės transporto priemonės baterijai įkrauti sumažėjo 3,6 proc. Vidutinė elektros kaina ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 0,244 Eur/kWh iki 0,235 Eur/kWh.

„Regitra“ skaičiuoja per 2023 metus suteikusi beveik milijoną transporto registracijos paslaugų, priėmusi daugiau kaip 123 tūkst. teorijos ir daugiau kaip 134 tūkst. praktikos egzaminų. Taip pat išduota beveik perpus daugiau vardinių numerių bei didžiausias vairuotojų pažymėjimų skaičius per penkerius metus. „Regitros“ duomenimis, per praėjusius metus išduoti 1035 vnt. vardinių numerio ženklų komplektai, t. y. net 49 proc. daugiau nei 2022 m., o pasirenkamų numerio ženklų išduota 40 tūkst.

Susitikimo su protestuojančių ūkininkų atstovais metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažadėjo panaikinti reikalavimą ūkininkams atkurti daugiametes pievas, teigia Žemės ūkio tarybos pirmininkas (ŽŪT) Ignas Hofmanas. Taip pat, anot jo, tolimesnės ketvirtadienio derybos su institucijomis nulems, ar ūkininkų protesto akcija tęsis. „Situacija be abejo keičiasi, išgirdome naujų pažadų ir įsipareigojimų. Akcizų projektai parengti, turės Seimas apsispręsti.

Galimybės pratęsti terminą išduotam leidimui ūkininkams protestuoti Vilniuje nėra, Eltą informavo miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas. „Vilniaus miesto savivaldybės administracija Lietuvos žemės ūkio tarybos prašymą pratęsti išduotą leidimą protestui neterminuotam laikui gavo trečiadienį.

Paprastai gruodžio mėnesį nemažai darbuotojų gauna įvairius priedus ir premijas už pasiektus rezultatus. Šie pinigai dažniausiai išmokami iki metų pabaigos. Panašu, kad šių metų pabaigoje kaip niekad daug darbuotojų pinigų gavo daugiau. Ketvirtadienį „Sodros“ paskelbti duomenys rodo, kad praėjusių metų gruodį 10 tūkst. eurų ar didesnį darbo užmokesčio vidurkį fiksavo 96 šalyje veikiančios įmonės. Tai yra kone 50 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad kiekvienas būsimas investicijų projektas Lietuvoje turi būti suderintas su vietos bendruomene.  „Kiekvienas projektas turi būti suderintas su visuomene, su bendruomene, tai ir apie tai kalbėjomės“, – ketvirtadienį po susitikimo su Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ vadovais BNS sakė A. Armonaitė.

Vyriausybė patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. „Kauno geležinkelio mazgas apjungs geležinkelių kelius, kurie Kauną apjuos iš pietinės ir šiaurinės pusių, apims Kauno geležinkelio stotį ir Kauno intermodalinio terminalo prieigas.

Dėl situacijos žemės ūkyje opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ketvirtadienį pranešė inicijuojanti neeilinę Seimo sesiją. Pasak šios partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, situacija beprecedentė – valdantieji per ilgai ignoruoja ne tik ūkininkų, bet ir visuomenės problemų sprendimą, o tuščias laikas tarp sesijų, anot jo, yra laiko švaistymas ir problemų gilinimas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų atstovai žada tenkinti kai kuriuos ūkininkų reikalavimus.

Susisiekimo ministerija rengiasi įgyvendinti naujus 2024–2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo projektus. Prioritetinės eilės sąrašas bus sudaromas atsižvelgiant į savivaldybių sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus. „2018–2024 metų žvyrkelių asfaltavimo prioritetinė eilė juda į pabaigą, per kelerius metus pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Sostinėje protestą tęsiantys ūkininkai ketvirtadienio vidudienį ketina susitikti su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai pranešė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, nurodydamas, kad tokį kvietimą iš Vyriausybės vadovės gavo prieš pat ketvirtadienio rytą numatytą susitikimą su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. „Esame gavę kvietimą atskiram susitikimui į Vyriausybę. Tik ką gautas kvietimas, prieš pat susitikimą. Mes dar net nespėjome apsitarti.

Puikiai atrodyti galima dėvint ir ne naujus drabužius – būtent tuo įsitikinusi kaunietė Augustė Barbora, socialiniuose tinkluose geriau žinoma „Kuistukų fėjos“ slapyvardžiu. Tvarų gyvenimo būdą propaguojanti jauna moteris kaip niekas kitas geba dėvėtų drabužių parduotuvėse atrasti įspūdingus, akį traukiančius ar net visame pasaulyje žinomų kūrėjų kurtus gaminius.

Siūloma atsisakyti įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams stabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius dėl taršos bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad su Vokietijos ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ atstovais vyksta intensyvūs ir detalūs pokalbiai dėl naujos gamyklos Lietuvoje statybos.   „Kalbamės toliau su „Rheinmetal“, bet jokių detalių negaliu komentuoti“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Armonaitė, motyvuodama informacijos jautrumu.

Per praėjusius metus finansų įstaigos fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022-aisiais, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys  Pernai sukčių išviliota suma ūgtelėjo 3,9 proc. iki 12,3 mln. eurų., finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, pranešė centras. Anot jo, labiausiai augo fišingo ir investicinio sukčiavimo mastai.

Pernai vidutiniškai 14 proc. grąžą uždirbusių Lietuvos pensijų fondų rezultatus šiemet labiausiai lems centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų, sako fondus valdančių įmonių atstovai.  „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažadėjo ūkininkams Seimo pavasario sesijoje skubos tvarka spręsti dalį jų keliamų reikalavimų, sako ūkininkų protestą organizuojančios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas. Pasak Igno Hofmano, dar parlamento vadovė neatmetė, jog galėtų būti sušaukta ir neeilinė Seimo sesija, jei tai inicijuotų opozicija.

Augant gyventojų pajamoms, mažėjant palūkanoms ir nekylant nekilnojamo turto (NT) kainoms šių metų pabaigoje būstą turėtų įpirkti daugelis vidutines pajamas gaunančių gyventojų, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.  „Prie labai tikėtino scenarijaus, kad ir toliau maždaug 8,5 proc.

Protestuojantys ūkininkai į susitikimą atvykusį šalies prezidento vyriausiąjį patarėją Jareką Niewierowiczių pasitiko švilpimu ir šūkiu „gėda“. Nepasitenkinimą žemdirbiai išreiškė J. Niewierowicziui pradėjus savo kalbą. „Respublikos prezidentas šiandien dirba Raseiniuose, vakar dirbo Radviliškyje, kur taip pat turėjo...“, – pradėjus kalbėti šalies vadovo patarėjui, šūkių ir švilpimo dėka jis buvo nutrauktas. „Prezidentas visada susitinka su tais, kurie nori kalbėti apie Lietuvos žemės ūkį.