Socialiniame tinkle kilo diskusija apie internetinę parduotuvę „Temu“. Gyventojai tikino, kad šios parduotuvės reklamos juos tiesiog atakuoja.
„Jos išlenda visur, tiek skaitant naujienas, tiek žiūrint įvairius vaizdo įrašus. O reklamuojami drabužiai ten tokie pigūs, kad net sunku patikėti. Pavyzdžiui, odinė rankinė kainuoja 11 eurų, džemperis 7 eurus, o plaukų priežiūros priemonių galima nusipirkti ir už 3 eurus.
Tokios žemos kainos tikrai vilioja ten apsipirkti. Gal kas nors jau apsipirkote šioje parduotuvėje? Ar ji patikima? Ir ar prekės kokybiškos už tokią kainą“, – klausė moteris.
Vieni komentatoriai dalijosi teigiama patirtimi.
„Mano mama pirko iš šios parduotuvės. Viskas gerai, jokių nusiskundimų neturime. Prekės taip pat kokybiškos“, – rašė komentatorė.
„Užsisakiau įvairių buities prietaisų, ko kas laukiu siuntinio. Tačiau manau, kad su juo viskas bus gerai. Kaip tik džiaugiuosi, kad pavyko apsipirkti pigiau“, – rašė kita komentatorė.
Tačiau kitiems gyventojams būtent nedidelė prekių kaina ir kelia įtarimus.
„Negi galvojate, kad už kelis eurus nuspirsite kokybiškus daiktus? Su šia parduotuve tikrai kažkas negerai, jos reklamos visur, tai irgi kelia įtarimus. Jeigu ji tokia gera, o prekės tokios pigios, juk klientų tikrai turėtų netrūkti.
Tačiau panašu, kad pirkėjų nėra tiek jau daug, todėl ir reikia tiek daug reklamuotis“, – rašė moteris.
Kita komentatorė tikino, kad parduotuve gali prisidengti ir sukčiai.
„Keista, kad ten taip pigu, gal tikrai ten ne parduotuvė, o paprasčiausi sukčiai. Taip pat jie gali rinkti ir mūsų asmeninius duomenis, o vėliau imti siuntinėti įvairias žinutes. Pavyzdžiui, apie įstrigusias ar vėluojančias siuntas.
Geriau pirkti iš patikimų internetinių parduotuvių, nes norint sutaupyti dažnai tenka ir permokėti“, – patarė moteris.
Naujas rinkos žaidėjas
Portalo Techcrunch.com duomenimis, „Temu“ yra internetinė prekyvietė, kurią valdo Kinijos elektroninės prekybos įmonė „PDD Holdings“.
Prekybvietė siūlo prekes su didelėmis nuolaidomis, kurios dažniausiai siunčiamos vartotojams tiesiai iš Kinijos.
Veiklą pradėjusi Kinijoje, 2023 metais bendrovė veiklą išplėtė į 40 naujų rinkų.
Į naujas rinkas „Temu“ atėjo su intriguojančiu šūkiu – „Apsipirkite kaip milijardierius“. Ir tokia agresyvi prekybvietės rinkodara atsipirko.
Pavyzdžiui, JAV „App Store“ ir „Google Play Store“, parduotuvėse „Temu“ pateko į populiariausių, apsipirkimo kategorijos, programėlių sąrašą, nurodė tyrimų įmonė data.ai.
Programėlės populiarumas netgi tapo grėsme prekybos senbuviui „Amazon“.
JAV įtariai vertina naują rinkos žaidėją. JAV ekonomikos ir saugumo peržiūros komisija kritiškai vertino programėlės siūlomų prekių gamybos procesus, tiekimo būdus. Buvo suabejota ir prekių saugumu, taip pat kilo įtarimų dėl priverstinio darbo naudojimo ir intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų.
JAV baiminasi, kad naujas Kinijos gigantas gali kelti grėsmę saugumui. Tačiau nepaisant abejonių „Temu“ toliau vilioja ir pritraukia naujus vartotojus mesdama didžiules išlaidas reklamai ir nuolaidoms.
Kibernetinio saugumo ekspertas, įmonės „ NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis irgi patvirtino, kad „Temu“ – prekybos gigantas.
„Tokiai didelei įmonei įeinant į naujas rinkas, paprastai daug pinigų skiriama reklamoms, taip pat ir nuolaidoms, nes norima atimti rinkos dalį iš kitų žaidėjų.
Ir tikriausiai jiems nėra prasmės elgtis taip, kad BDAR prieš juos turėtų pretenzijų. Todėl pagal dabartinius pagrindinius požymius neatrodo, kad jie kažką nelegalaus darytų, pavyzdžiui, nelegaliai rinktų klientų duomenis“, – komentavo kibernetinio saugumo ekspertas.
Apsipirkti „Temu“ – nerekomenduoja
„Swedbank“ Aktyviosios kibernetinės saugos ir atakų imitavimo tarnybos vadovė Erika Vadapalė pastebėjo, kad „Temu“ turi vidutinį patikimumo reitingą pagal „Trustpilot“ ir nemažai vartotojų skundų dėl prekių gražinimo politikos, nekokybiškų prekių ar neatkeliaujančių siuntinių.
„Kadangi platforma veikia už Europos Sąjungos (ES) ribų, ji nebūtinai laikosi ES vartotojų teisių ar duomenų apsaugos nuostatų.
Todėl svarbiausias patarimas yra apsipirkinėti tik gerai žinomose ir ilgesnę veiklos istoriją turinčiose interneto parduotuvėse ar prekybos platformose, kurios yra registruotos Lietuvoje ar kitoje ES šalyje. Taip ne tik galima sumažinti riziką pakliūti į sukčių pinkles, bet ir pasinaudoti ES galiojančia vartotojų apsauga, pavyzdžiui, galimybe grąžinti nepatikusią prekę per tam tikrą laikotarpį ar gauti kompensaciją už sugadintą prekę“, – patarė banko specialistė.
Anot jos, abejotinos reputacijos interneto parduotuvėse rekomenduojame neapsipirkinėti dėl dviejų priežasčių.
„Pirma, gyventojas rizikuoja negauti prekės, už kurią sumokėjo, arba gauti prastesnės kokybės prekę, dėl kurios grąžinimo vėliau kils sunkumų. Antra ir svarbesnė priežastis – tikimybė prarasti kortelės ir kitus asmeninius duomenis, kuriuos vėliau sukčiai panaudoti socialine inžinerija paremtoms atakoms.
Mūsų statistika rodo, kad kai prarandami kortelės duomenys ir sukčiai sugeba išvilioti atitinkamus saugumo ar prisijungimo kodus, gyventojo nuostoliai gali siekti šimtus ar tūkstančius eurų. Taip noras sutaupyti perkant nebrangų daiktą iš nepatikimos interneto parduotuvės virsta brangia pamoka apie saugią elgseną internete“, – atkreipė dėmesį E. Vadapalė.
Pataria vengti abejotinos reputacijos parduotuvių
SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė pastebėjo, kad interneto banko prisijungimo duomenų ir mokėjimo kortelių duomenų išviliojamas išlieka vieni populiariausių sukčiavimo būdų. Mokėjimo kortelių duomenis sukčiams klientai neretai atiduoda susivilioję nuolaidomis netikrose el. parduotuvėse.
„Norint išvengti sukčių interneto parduotuvėse pravartu kritiškai įvertinti tuos, kurie prekes siūlo už žymiai mažesnę kainą negu kiti prekybininkai, taiko didžiules nuolaidas, kurios galioja ribotą laiką. Spausti pirkėją pirkti čia ir dabar, nes itin geras pasiūlymas jau tuoj baigs galioti – gana dažna finansinių sukčių taktika.
Perkant internetu svarbu atlikti žvalgybą ir paieškoti daugiau informacijos apie dominančią parduotuvę, prekybininką, paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus nepriklausomuose šaltiniuose.
Interneto laikais tai padaryti nėra sunku, reikia tik skirti šiek tiek laiko, neskubėti pirkti“, – patarė banko specialistė.
Anot jos, itin suklusti verta ir tuo atveju, jeigu prekybininkas nepateikia išsamios informacijos apie prekių pristatymo ir grąžinimo tvarką, apskritai nėra aišku, kurioje šalyje jis veikia ir yra įsikūręs, nepateikia jokių savo kontaktų.
„Visada bus saugiau pirkti gerai žinomose el. parduotuvėse, veikiančiose ilgesnį laiką. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai sukčiai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais, patikimais pavadinimais.
Tad lankantis elektroninėje parduotuvėje taip pat svarbu patikrinti ir kelis techninių dalykus, tokius kaip internetinės parduotuvės adresas, kuris turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių“, – sakė D.Uosytė.
Ką daryti, jeigu apgavo?
Jei žmogus supranta, kad apsipirko kortele neegzistuojančioje el. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laikotarpį, jis gali kreiptis į banką ir prašyti padėti atgauti pinigus.
„Pinigai grąžinami, kai bankas per „Mastercard“ sistemą kreipiasi į prekybininko banką, iškelia ginčą pagal „Mastercard“ nustatytas taisykles ir jis yra išsprendžiamas.
Taip pat klientams svarbu atminti niekada nevesti savo prisijungimo kodų – interneto banko atpažinimo kodo, programėlės „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų, Mobile-ID PIN ir PIN2 kodų, mokėjimo kortelės duomenų į SMS žinute ar laišku gautą nuorodą. Pasitaiko atveju, kai sukčiai pardavėjai ar pirkėjai, ypač skelbimų svetainėse ir platformose, tokiu būdu išvilioja duomenis“, – įspėjo D.Uosytė.
Anot jos, taip pat reikėtų būti budriems, jei kas prašo atsiųsti mokėjimo kortelių nuotraukas, kur matyti visi duomenys. Tokios informacijos nereikėtų niekam siųsti ir ja dalintis.
„Jei „Smart-ID“ programėlė prašo įvesti PIN1 ar PIN2, visada svarbu perskaityti tikslų informacinį pranešimą prieš vedant PIN1 ir PIN2 kodus (ypač PIN2, nors budrumo reikia visuomet). Pranešime, kuris siunčiamas dėl inicijuojamo pavedimo, visada būna informacija, kur keliauja pinigai, t.y. sąskaitos fragmentas ir konkreti suma arba trumpai apibūdinamas veiksmas, kurį jūs patvirtinsite suvedę kodą.
Deja, daug gyventojų viską spaudo taip greitai, kad savo rankomis patvirtina išeinantį mokėjimą sukčiams net tada kai ši informacija pateikiama čia pat telefono ekrane. Skubėjimas čia – tikras priešas“, – komentavo D.Uosytė.
