Lietuvos verslas

Kauno miesto biudžeto pajamos šiemet, palyginti su 2023 metų patvirtintu biudžetu, turėtų augti 17,6 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų.  Biudžeto deficitui siekiant 92,6 tūkst. eurų, didžiąją dalį – 82,5 tūkst. eurų – planuojama panaudoti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 tūkst. eurų – pasiskolinti, rašoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Lojalumo kortelės „Ačiū“ naudotojai raginami suklusti – vasaris paskutinis mėnuo išnaudoti per 2023 metus kortelėje sukauptus vadinamuosius „Maxima“ pinigus, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Laiku neišnaudojus sukaupto likučio, jis bus anuliuotas pirmąją pavasario dieną. Kad pirkėjai neprarastų progos sutaupyti, prekybos tinklas skuba priminti – lojalumo kortelėje sukauptus pinigus vertėtų išleisti iki vasario 29 dienos. Apie 300 tūkst.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) praneša, kad antradienį, gavusi paraiškų visai gyventojams saulės elektrinių įsigijimui skirtai 8 mln. Eur sumai, kvietimą sustabdė. Nurodoma, kad artimiausiais mėnesiais planuojamas paskelbti dar vienas kvietimas saulės elektrinėms įsirengti namų ūkiuose. Gyventojai, pagal šį kvietimą teikdami paraišką, turėjo atsižvelgti į tai, ar įsirengiama nauja saulės elektrinė, ar tik didinama esamos elektrinės galia.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia, kad pavasario sesijos metu būtų galima peržiūrėti šalies biudžetą ir pasiskolinti iki 500 mln. eurų įgyvendinti prioritetiniams krašto gynybos tikslams. Anot jo, tokia suma turėtų būti skiriama tiek tolimesniam pasiruošimui priimti Vokietijos brigadą, tiek pagreitinant karinės įrangos pirkimą.

Metų pradžioje, pasibaigus šventiniam laikotarpiui, ne vienam tenka sukti galvą, kaip sudurti galą su galu. Dėl to svarbu žinoti, kada artimiausiu metu galima tikėtis sulaukti pinigų. Trečiadienį „Sodra“ kaip tik skelbia, kada vasario mėnesį mokės jau perskaičiuotas išmokas už sausį, taip pat pensijas, kurios jau padidėjo nuo sausio 1 d. „Sodros“ pensijos vasario mėnesį Šiuo metu senatvės pensijas gauna 622,6 tūkst. asmenų.

Medicinos banko ilgametės centrinės būstinės pastatą Vilniuje, Pamėnkalnio g., įsigijo nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė „VIP Estate“, skelbia „Verslo žinios“. „VIP Estate“ ir Medicinos bankas pardavimo sutartį pasirašė sausio 29 d., praneša portalas.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tikisi, kad nauji dalyviai šalies bankų rinkoje turėtų pasirodyti jau šiemet.   Jo teigimu, šalies bankiniu sektoriumi matomas aktyvus ir augantis susidomėjimas, kuris ypač išaugo praėjusių metų antroje pusėje.  „Lenkijos bankų susidomėjimas – jie jau vykdo vizitus, kalbasi su reguliuotojais, bet ir su verslo bendruomene. Tie kontaktai rodo jų rimtą nusiteikimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu bei Utenos ir Molėtų merais trečiadienį aptars magistralinio kelio Vilnius–Utena atnaujinimo planus ir grafiką. Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatoje šiemet šiam keliui skirta 40 mln. eurų. Pernai spalį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio šio kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekia 7 mln. eurų. Darbus atlieka Panevėžio statybos įmonė „HISK“, juos užbaigti numatyta 2024 metų liepą.

Ne visi gyventojai pragyvena iš vieno atlyginimo, todėl ieško papildomų galimybių užsidirbti. Tačiau žmonės piktinasi, kad dirbdami du ar tris darbus turi dvigubai ar trigubai daugiau sumokėti ir mokesčių. „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad gyventojų pajamos turi būti apmokestintos ir skaičiuoja, kiek jie turi mokėti dirbdami papildomai. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad vieno darbo jam neužtenka, todėl ketina dirbti papildomai.

Lietuvos gyventojai jau netrukus galės pildyti paraišką ir gauti 726 eurus, o už šiuos pinigus taip pat leis nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Artimiausiu metu gyventojai vėl galės gauti paramą iškastinio kuro katilų pakeitimui. Paaiškinama, kas galės pasinaudoti tokia galimybe ir gauti iki 3,5 tūkst. eurų.   Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad iškastinio kuro katilų pakeitimui numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. „Gyventojų tarpe neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos.

Pastaruoju metu valdantieji inicijavo viešas diskusijas dėl papildomo finansavimo, reikalingo šalies gynybai stiprinti. Po pirmadienį vykusio pasitarimo premjerė Ingrida Šimonytė buvo paklausta, ar galima visuomenei pasakyti, kad reikės didinti mokesčius papildomam gynybos finansavimui.

Sausio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykusių Lietuvos muzikos apdovanojimų M.A.M.A.2023 metu buvo perduota žinutė, skatinanti būtent autorinę kūrybą. Humoristiniu būdu buvo pateiktos Adrinos ir „Hypocrite“ bei „Man-Go“ su „Sadboi“ atliekamos dainos, kurios galimai nėra 100 proc. originalios. Cremonijos ištrauką pamatykite vaizdo įraše šio straipsnio pradžioje. Tai sukėlė rezonansą, po apdovanojimų kliuvo ir Jessicai Shy. Diskusijos apie galimus populiarių dainų plagiatus netyla iki šiol.

Lietuva yra 14-toje vietoje tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių pagal skaitmeninės brandos lygį, rodo EBPO ataskaita. Pagal pirmą kartą skelbiamą 33 valstybių narių skaitmeninės brandos lygį Lietuvos DGI indeksas (angl. Digital Government Index) siekia 60,8 proc. ir yra 0,3 procentinio punkto didesnis nei EBPO vidurkis (60,5 proc.

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo korteles „Ačiū“ turintys pirkėjai kaskart apsipirkdami kaupia joje pinigus. Tačiau laiku neišleidus, visus juos galima prarasti. Baigiantis sausiui liko vos keturios savaitės tą padaryti iki vasario pabaigos. Vėliau visi sukaupti pinigai bus anuliuoti. Pasak bendrovės, apie tai pirkėjai primenami kasose ir kasos kvituose.

Bendrovė „YIT Lietuva“ gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymą rekonstruoti du paskutinius dviračių tako tarp Smiltynės ir Nidos ruožus Kuršių nerijoje, pranešė bendrovė. 12,5 mln.

 „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos pramonės apimtys per 2023 m. susitraukė 5 proc., bendri gamybos mastai, lyginant su dešimtmečio pradžia, yra 30 proc. didesni. Taip pat, anot jo, toks gamybos susitraukimas nėra pastebimas tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadangi pasibaigus pandemijai vartotojai pereina prie paslaugų vartojimo. „Lietuva išsiskyrė gerąją prasme. Mūsų bendrasis vidaus produktas nuo dešimtmečio pradžios yra įšaugęs smarkiausiai.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį paskelbus apie naują kvietimą Lietuvos gyventojams teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms, atsinaujinančios energetikos bendrovė „Saulės grąža“ teigia, kad jame numatyti 8 mln. eurų yra per mažai. „Ši APVA paskelbta gera naujiena apie galimybę teikti paraiškas nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti, kartu yra itin bloga naujiena vartotojams, kadangi kompensacijos skiriama suma yra tik 8 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuro steigimas Vilniuje pagerintų Bendrijos institucijų geografinio pasiskirstymo balansą, taip pat rodytų tarptautinį pasitikėjimą Lietuva bei regionu.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ praneša, jog pagaliau bus galima susigrąžinti JUDU / Vilniečio kortelės e. piniginėje esančias lėšas. Iki šiol tai nebuvo galima padaryti. „Klientų patogumui pristatome naują funkcionalumą, leidžiantį dar greičiau ir paprasčiau susigrąžinti JUDU / Vilniečio kortelės e. piniginėje esančias lėšas. Taip pat šiuo įrankiu galės pasinaudoti ir tie, kurie bilietą įsigijo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nepanaudojo“, – rašoma pranešime.

Valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ parengė virtualų žemėlapį, kuriame galima matyti pagrindinių šalies kelių valymo būklę ir barstytuvų padėtį realiu laiku. „Nuo šiandien valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ atveria interaktyvų žemėlapį.

„BaltCap“ intensyviai ieško būdų, kaip pasitraukti iš sandorio dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos, tvirtina sostinės savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Pasak jo, minėta bendrovė negauna finansavimo, o sutartyje dėl statybų kainos indeksacija, to paprašius „BaltCap“, nėra numatyta . „BaltCap“ ieško visokiausių būdų pasitraukti iš sandorio. Ir intensyviai, ir net nuėjo pakankamai didelių įmonių prašyti paskolos į tuos bankus, kurie minimi: ir „Swedbank“, ir SEB.

Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 6 tūkst. piliečių daugiau nei jų išvyko, o emigruojančių kiekis, lyginant su 2022 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Visgi, pasak jos, 2023 m. į šalį grįžo mažiau piliečių, nei užpernai. „Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 17 tūkst. šalies piliečių. Jie sudarė ketvirtadalį visų imigravusių. Grįžusių piliečių buvo 4 tūkst. mažiau, nei praeitais. Iš Lietuvos emigravo 10 tūkst. piliečių, beveik 3 tūkst.

Politikai ir elektros tiekėjai tikino, kad vadinamasis elektros rinkos liberalizavimas, kai galima rinktis nepriklausomą tiekėją, gyventojams bus naudingas. Esą dėl konkurencijos jiems bus siūloma pigesnė elektra. Tačiau susigundę tokiais pažadais ir investavę į naują namų įrangą, dabar gyventojai susiduria su kitokia realybe. Kai kurie tiekėjai vienašališkai keičia neterminuotas sutartis, dėl ko gyventojai turės mokėti gerokai daugiau, nei planavo.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ primena apie pratęstą galimybę sostinėje įsigyti Savivaldybės būstą su nuolaida. Buto kaina, priklausomai nuo jo tipo ir būklės, gali būti mažinama iki 30 proc., o norintys pasinaudoti nuolaida gyventojai turėtų suskubti – lengvata bus taikoma ribotą laiką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Vis tik yra išimčių, kurias svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Apie tai – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022-aisiais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,03 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, smuko 0,3 proc., agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad 2023-ieji buvo permainingi metai. „Kokie buvo tie 2023-ieji, vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra.

Mažmeninės prekyba nesublizgėjo, o pirkėjų įpročiai keičiasi. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad parduotuvėse netrukus taip pat pamatysime „įdomų vaizdą“. Maisto ir kitų parduodamų prekių kainas analizuojančio portalo „Pricer.lt“ analitikas Petras Čepkauskas rašo, kad paskelbti duomenys parodė nepalankia tendenciją prekybininkų atžvilgiu.

Pernai iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai, tačiau emigracijos mastą daugiausia išaugino ukrainiečiai ir baltarusiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Agentūros duomenimis, 2023 metais iš Lietuvos emigravo 12 tūkst. užsienio ir 10 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2022 metais, emigravusiųjų skaičius padidėjo 44 proc., tuomet išvyko 15,3 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Antradienį gyventojai sulauks naujo kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tam skirti 8 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Lietuvos kapitalo Medicinos bankas pardavė centrinę būstinę Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje. Nei pirkėjo, nei sandorio sumos bankas neskelbia. Daugiau kaip 2 tūkst. kv. metrų ploto pastato pardavimo sutartis pasirašyta sausio 29 dieną, pranešė bankas. Registrų cento duomenimis, pastato pirkėja yra nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „VIP Estate“.  „Newsec“ tarpininkavimo grupės Lietuvoje vadovė Jurgita Ragaišė teigia, jog pirkėją pavyko rasti per labai trumpą laiką – 5 mėnesius.

Per praėjusius metus Lietuva Korupcijos suvokimo indekse nukrito per vieną poziciją ir šiuo metu užima 34 vietą pasaulyje, rodo antradienį paskelbti „Transparency International“ duomenys. Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų. Tuo metu tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva, kaip ir pernai, lieka 12-oje vietoje.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos 2023 m. augo 4,9 proc. ir pasiekė 343,7 mln. Eur. Pasak operatoriaus, augimui praėjusiais metais įtakos turėjo augantis verslo klientų segmentas ir didėjantis mobiliųjų duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienyje. „Praėjusieji metai pasižymėjo iššūkiais verslams ir visuomenei – visi susidūrėme su lėtėjančios ekonomikos nuotaikomis ir augančiomis kainomis“, – komentavo „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.

2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. Eur ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. Eur. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atmetė nušalintojo prezidento Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro įmonių prašymus prisijungti prie bendrovės „Litgrid“ elektros tinklo dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, skelbia LRT Tyrimų skyrius.

Žemės ūkio UAB „Agrokoncernas“ antrinė bendrovė „Agrokoncernas GDP“ pasirašė sutartį su statybų bendrove Panevėžio statybos trestas (PST), kuri bus atsakinga už giluminio grūdų perdirbimo gamyklos techninį projektą ir jo įgyvendinimą, skelbia  „Verslo žinios“. Daugiau nei 300 mln. Eur vertės „Agrokoncernas GDP“ giluminio grūdų perdirbimo gamykla bus statoma Kuršėnuose, buvusio Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje. Per metus joje planuojama perdirbti apie 500 tūkst. tonų grūdų.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  Naujienų agentūros BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad metinis ekonomikos augimas galėjo siekti nuo 0,2 iki 1,7 proc., o per ketvirtį – ketvirtąjį, palyginti su trečiuoju, dalies analitikų nuomone, BVP nežymiai smuktelėjo arba stagnavo, o kiti prognozavo kuklesnį 0,1–0,7 proc. augimą.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Žemdirbiams reikalaujant panaikinti įpareigojimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laikinai stabdo sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą. Sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

Dauguma mūsų trečdalį paros laiko praleidžiame darbe, todėl itin svarbu, kad jis būtų ne tik pajamų šaltinis, bet ir kurtų prasmę, suteiktų tobulėjimo bei karjeros galimybes. Įmonės, siūlančios išskirtines sąlygas ir pasižyminčios pažangiomis personalo valdymo praktikomis, kasmet po detalaus audito yra įvertinamos presitižiniu „Top Employer“ sertifikatu.

Šiaulių apygardos teisme nuotoliu pirmadienį liudijęs „Grigeo“ valdybos narys, įmonės viceprezidentas Vigmantas Kažukauskas teigė, kad jos nariams atrodė, jog nuotekos įmonėje buvo tvarkomos tinkamai,  valdybai didelių investicinių projektų nebuvo pristatyta.  „Turbūt nekilo, nes jei būtų kilę, būtų ieškoma sprendimų, kaip susitvarkyti.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Verslo organizacijos sako palaikančios naujo gynybos mokesčio įvedimo idėją, tačiau pabrėžia, jog jis turi būti visuotinis, tuo metu darbuotojų atstovai ragina labiau apmokestinti įmones didinant pelno mokestį. Taip jie kalbėjo po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, aptarę poreikį sparčiau didinti išlaidas gynybai.

Viena didžiausių statybų bendrovių šalyje Panevėžio statybos trestas (PST) projektuos daugiau nei 300 mln. eurų bendros vertės naują „Agrokoncerno“ grupės giluminio grūdų perdirbimo gamyklą.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, preliminariais duomenimis, 2023 metais pervežė 27,2 mln. tonų krovinių – 3,8 mln. tonų, arba 12,3 proc. mažiau negu 2022-aisiais, tačiau 2,5 mln. tonų daugiau nei planuota, pirmadienį pranešė bendrovė.  „LTG Cargo“ vadovės Eglės Šimės teigimu, po pastarųjų metų „turbulencijų“ krovinių srautas stabilizavosi, įmonė lanksčiai reagavo į pasikeitimus ir klientų poreikius.  Įmonė pernai daugiausiai gabeno naftos ir jos produktų – 9,4 mln.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad saugumo klausimas yra labai svarbus, tačiau biudžeto skylės neturi būti kamšomos „žvelgiant į eilinio piliečio piniginę“. Pasak jos, reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,395 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 214,7 mln. eurų.