Maisto ir kitų parduodamų prekių kainas analizuojančio portalo „Pricer.lt“ analitikas Petras Čepkauskas rašo, kad paskelbti duomenys parodė nepalankia tendenciją prekybininkų atžvilgiu.
„Jau dalis bankų specialistų paskelbė gerąją žinią apie ekonomikos atsigavimą, nes mažmeninė prekyba auga! Bet statistikoje velnias kaip visada detalėse. Kaip visada čia bus daugiau apie maisto prekybą.
Kaip Jums atrodo, kodėl prekybininkai dabar užvertinėja visus užsakomaisiais straipsniais, palyginimais, super kainomis, jeigu, anot ekonomistų, „tai va, jau gerėjimas“.
Velniukas yra tame, kad nepaisant augančios prekybos palyginamosiomis kainomis, pinigų srautai pas maisto prekybininkus mažėja. 2023 gruodžio mėnesį vos 3 proc daugiau nei 2022 m gruodį suprekiavo“, – rašė jis.
Pasak P. Čepkausko, šį mėnesį atsiskleidusi dinamiką pardavėjams buvo viena prasčiausių.
„Jeigu pasižiūrėti skaičius po kablelio, tai 2023 lapkričio augimas buvo 3,4 proc, o gruodžio 2,9 proc.). Kaip čia dabar, paklausite.
Vienas dalykas – maisto infliacija mažėja (nors kainos fiksavosi aukštame kažkur 2022 gruodžio lygyje ir todėl vartotojas to nelabai jaučia), tai pirkėjas neprineša jiems daugiau pinigų nei praeitais metais, o, negana to, jis pakoregavo savo elgesį ir perka daugiau pigesnių prekių ženklų nei brangesniu, taip atnešdamas jiems dar mažiau pinigų.
Todėl bent iki balandžio matysim įdomų vaizdą – VDA (Valstybės duomenų agentūros – red. past.) statistikoje prekyba be infliacijos augs, bet fiziškai prekybininkai gaus pinigų mažiau“, – prognozavo analitikas.
Prekybininkai kainų nemažins? P. Čepkauskas įsitikinęs, kad sumažėjęs pelningumas anaiptol nereikštų kainų mažėjimo.
„Ką jie darys? Vengs mažinti kainas (nes kaip tu mažinsi – gausi dar mažiau pinigu nei pernai), bet daug klyks ir rodys visokias raudonas kainas, super kainas. Ir didins pigiausių (kurias perka daugiau) prekių kainas – juk pinigų srautą reikia didinti.
Štai kad ir mylima lenkiška 250 g varškytė, išsilaikius per visus kainų kilimus neperlipus per 0,99 euro ribą, šoktelėjo į 1,05 euro lygį. O kaip jau pirkėjas prabalsuos už tokią elgseną, pamatysim per artimiausius mėnesius“, – kainų pokyčius vardijo analitikas.
P. Čepkauskas taip pat sako, kad jeigu reikėtų analizuoti specializuotos ir nespecializuotos maisto prekybos dinamiką, galikma pastebėti, kad prekybods tinklai „apyvartos ieško ne ten“.
„Neprofesionalus elgesys su paruošto maisto, mėsos skyriais, duona, kepykla ir gėrimais, įdomesnių prekių asortimento sumažinimas gerai pametėjo apyvartos specializuotoms parduotuvėms ir maisto tiekimo verslui. Bet čia jau visai kita istorija“, – sakė jis.
Apyvarta mažesnė nei pernai
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta pernai siekė 18,6 mlrd. eurų – 1,2 proc. mažiau nei 2022 metais (palyginamosiomis kainomis).
Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis sumažėjo 3,9 proc., ne maisto prekėmis – 0,6 proc., o automobilių degalų mažmeninė prekyba padidėjo 1,4 proc., išankstinius duomenis pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Pernai labiausiai sumažėjo garso ir vaizdo įrangos (19,2 proc.) bei elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų (13,2 proc.) mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, o labiausiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (14,4 proc.).
Per metus maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta padidėjo 2,6 proc. iki 1,6 mlrd. eurų.
Lietuvos ekonomika susitraukė
2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. eurų ir, palyginti su 2022-aisiais, buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. eurų. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo teigiamas ir sudarė 0,03 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 0,3 proc.
2023 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo neigiamas ir sudarė -5,6 proc.
