Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad iškastinio kuro katilų pakeitimui numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų.
„Gyventojų tarpe neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos. Pakeitus senus katilus gerėja oro kokybė, nes sumažėja kietųjų dalelių išmetimas į aplinką. Taip pat vidutiniškai seno malkomis kūrenamo katilo naudingojo veikimo koeficientas siekia tik 40–45 proc.
Modernizavus sistemą namuose, padidinamas energetinis efektyvumas ir sumažinamos išlaidos, o patys gyventojai turi daugiau komforto“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Pasak viceministrės, 12 MW – tiek papildomų efektyvių ir netaršių atsinaujinančių energijos išteklių šilumos energijos gamybos pajėgumų bus įdiegta pas gyventojus pagal šį kvietimą.
Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojai, kurie nori pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus oras–vanduo šilumos siurbliais, vėl galės pateikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai. Taip pat Energetikos ministerija planuoja remti ir oras–oras šilumos siurblius, kuriuos bus galima diegti pastatuose, neturinčiuose centrinio šildymo.
Paskelbus kvietimą fiziniai asmenys, gyvenantys individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, galės keisti iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas: naujus 5 klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius su akumuliacinėmis talpomis arba be jų bei netaikomas reikalavimas išmontuoti senus keičiamus katilus.
Katilų keitimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotieji vieneto įkainiai 1 kW (dauginami iš konkretaus įrenginio techniniame pase nurodytos vardinio šilumos atidavimo galios).
Pagal anksčiau Lietuvos energetikos agentūros skelbtą kvietimą „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas namų ūkiuose (Vidurio ir Vakarų Lietuvoje)“ buvo gautos 1027 paraiškos visai kvietimo sumai 3,54 mln. eurų. Vidutiniškai kompensuojama apie 3,5 tūkst. eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1,5 tūkst. eurų – įsirengus 5 klasės biokuro katilą.
Gyventojams primenama, kad parama nėra ribojama pareiškėjui konkrečia suma. Neribojamas ir nuosavybės teise priklausančių objektų skaičius. Paraiškas kompensacijai (dotacijai) gauti gali teikti Lietuvos gyventojai (namų ūkiai) nuosavybės teise valdantys nekilnojamo turto objektą – individualų (vienbutį / dvibutį) arba sodo namą, neprijungtą prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Kompensacijos (dotacijos) dydis, išmokamas gyventojui (namų ūkiui) priklauso nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo, jo galios (naudojama naujo šilumos gamybos įrenginio techniniuose dokumentuose nurodyta vardinio šilumos atidavimo (angl. Prated) galia).
Didžiausia galima finansuoti (kompensuoti) išlaidų, patirtų neefektyviam ir taršiam katilui keisti, suma – ne daugiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, apmokamų taikant fiksuotuosius įkainius, nustatytus Europos socialinio fondo agentūros atliktame tyrime.
Tikina, kad galima sumažinti išlaidas
Efektyvesnių šilumos gamybos technologijų panaudojimas yra vienas svarbiausių faktorių, padedantis mažinti gyventojų išlaidas už šilumą.
Energetikos ekspertų vertinimu, seną gamtinių dujų katilą pakeitus į šilumos siurblį ir pasirinkus išmanų elektros planą pagal rinkos kainas, išlaidas už šilumą per mėnesį šaltuoju metų laiku galima sumažinti daugiau kaip trečdaliu. Dar reikšmingesnis išlaidų už šilumą sumažėjimas galimas pas tuos gyventojus, kurie jau turi įsidiegę saulės elektrines ir kartu šiuo metu planuoja įsirengti šilumos siurblį.
Lietuva pagal atsinaujinančių energijos išteklių rodiklį šildymui ir vėsinimui 2022 m. Eurostat duomenimis buvo tarp pirmaujančių ES šalių ir šį rodiklį per metus pagerino beveik 3 proc. nuo 48,62 proc. 2021 metais, iki 51,54 proc. 2022 metais.
Paraiškos teikiamos užpildant elektroninę formą Lietuvos energetikos agentūros tinklapyje. Pasikonsultuoti gyventojams galima kreiptis el. paštu [email protected] arba tel. 8 5 230 3312 (darbo dienomis).
