Lietuvos verslas

Antradienį Seimas ketina priėmimo stadijoje svarstyti įstatymų pakeitimų projektą, kuriuo norima uždrausti didžiąją dalį azartinių lošimų reklamos. Už Azartinių lošimų įstatymo ir lydinčiųjų pakeitimų projektą priėmimo stadijoje balsavo 73, susilaikė 1, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo.

Kol verda aistros dėl koalicijos sudėties, man, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentui, rūpi ne tik Lietuvos įvaizdis partnerių akyse (visi suprantame, kad tai labai svarbu, bet čia kažką pakeisti gali tik patys naujosios koalicijos nariai), bet koalicijos darbų programa. Šiandien žiniasklaidoje perskaičiau ne vieną tekstą apie naujus mokesčius. Ir kai kurie iš jų kelia didelį nerimą.

Sukčiavimas pasinaudojant įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema.  Fintech bendrovės „Adyen“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi iš penkių nukentėjusiųjų sako nebepasitikintys įmone, kurios vardu buvo pasinaudota sukčiaujant. Tyrimo duomenys rodo, kad Baltijos šalyse nuo sukčių nukentėjęs kas ketvirtas gyventojas. 22 proc. lietuvių sako, kad sukčių aukomis yra tapę ir jų artimieji.

Prognozuojant, kad valstybės biudžeto deficitas kitąmet šoktels iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), SEB banko analitikas sako, kad naujoji Vyriausybė turės rasti būdų, kaip didinti biudžeto pajamas ir po kelerių metų mažėjant Europos Sąjungos paramai dar labiau nedidinti deficito.

Lapkritį pirkėjai, rinkdamiesi dažno vartojimo prekes, palankesnėmis kainomis apsipirko prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o daugiausiai sumokėjo, apsipirkę „Iki“. Tokius rezultatus atskleidė slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ atliktas tyrimas. Pasirinkto prekių krepšelio kaina šiuose prekybos tinkluose skyrėsi keliais eurais.

Vilniaus oro uostas ruošiasi naujojo išvykimo terminalo atidarymui ir ieško 1 tūkst. testuotojų. Jie išbandys naująjį terminalą, kuris oficialiai bus atidarytas kitų metų sausį. Būsimųjų testuotojų registracija vyksta specialiame puslapyje, dalyvauti gali visi pilnamečiai gyventojai. Testuotojai jau sausio mėnesio viduryje pirmieji išbandys terminalą ir jame įdiegtas technologijas, įvertins patogumą ir pateiks savo vertinimus.

Utenos rajonas nuo šiol gali didžiuotis šiuo metu moderniausiu krematoriumu Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Palaikų sudeginimo kaina naujame krematoriume yra gana simbolinė – 333 eurai. Pasak „Amenus“ krematoriumo vadovo Žilvino Tumosos, į beveik 800 kv. m krematoriumą investuota kone 3 mln. eurų. Esą jis yra visiškai automatizuotas ir viršija aukščiausius energetikos bei ekologijos standartus. Be to, šios paslaugos kaina yra žemiausia Lietuvoje.

Seimas uždraudė kiniškos programinės įrangos naudojimą elektros energijos kaupikliuose, saulės ir vėjo jėgainėse. Tokiu būdu siekiama apriboti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių prieigą prie Lietuvos elektros tinklų. Energetikos ministerijos parengtą projektą priėmimo stadijoje antradienį palaikė 79 parlamentarai, 6 susilaikė ir 1 buvo prieš.

„Swedbank“ ekonomistai pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes 0,2 proc. punkto ir teigia, kad 2024 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., o infliacija sieks vos 0,7 proc. Banko vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad 2025 m. šis augimas pasieks 3 proc., tačiau iki 2,7 proc. paspartės infliacija.

Seimas antradienį turėtų balsuoti, ar nuo kitų metų uždrausti azartinių lošimų reklamą. Priimti Azartinių lošimų įstatymo pataisas parlamentas turėjo praėjusį ketvirtadienį, tačiau socialdemokrato Juliaus Sabatausko iniciatyva klausimas buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės.

Dažnai būsto paskolas Lietuvoje ima sutuoktiniai, tačiau taip įsigyti namus galima ir su kitais šeimos nariais, pavyzdžiui, tėvais, broliu ar sese. Vis dėlto bankų atstovai pažymi, kad paskolą pasiėmus kartu su tėvais, ją gali tekti grąžinti anksčiau. Jie atkreipia dėmesį, kad pensijos sulaukusių žmonių pajamos ilgainiui taps mažesnės ir jiems gali kilti sunkumų sumokėti įmokas bankui.

Sukčiai vis randa naujų būdų apgauti gyventojus. Skambindami ar siųsdami įvairias žinutes ir nuorodas,  jie vis dažniau pavagia asmens duomenis. O tada svetimu vardu ima paskolas, kurias grąžinti tenka apgautiems gyventojams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad jos senyvo amžiaus giminaitis pateko į sukčių pinkles. „Su žmogumi susisiekė neva banko darbuotojas, kuris pranešė, kad jo vardu bendrovėje „SB lizingas“ yra paimta paskola.

Bendrovės „Orlen Lietuva“, kurią valdo Lenkijos valstybei didžiąja dalimi priklausanti „Orlen“ grupė, generaliniu direktoriumi Zbigniew Paszkowicz, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Gamyklą Mažeikiuose, taip pat terminalus Būtingėje ir Mockavoje valdančios Lietuvos bendrovės vadovas, kuris yra sulaupęs 30 metų patirtį energetikos sektoriuje, pareigas eiti pradėjo lapkričio 5-ąją.

Prekybos tinklų parduotuvėse galima rasti tūkstančius skirtingų prekių iš įvairių pasaulio kraštų. Ne visos jos visada saugios vartoti, tad pastebėję nukrypimų nuo normų, prekybininkai prašo jas grąžinti. Šį kartą Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė apie razinas, kuriose užfiksuotas per didelis pesticidų kiekis. Prekybininkai jas susigrąžina.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. Tikimasi, kad ši priemonė padės gerinti socialinių darbuotojų sąlygas bei paslaugų prieinamumą Vilniaus rajone. „Vilniaus rajone trūksta socialinių darbuotojų, dėl ko pažeidžiamos grupės – vaikai, senjorai, neįgalieji – ne visada gauna reikiamą pagalbą laiku.

Vidutinė elektros energijos kaina spalio mėnesį buvo 91 eurai už megavatvalandę (MWh) ir lyginant su rugsėju didėjo 9 proc., pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ši kaina pateikiama Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead): skaičiuojama kaip šioje zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį. 2024 m. spalį fiksuota beveik 5 proc.

Generalinė prokuratūra spalio 18 dieną areštavo dar vieną finansinių technologijų įmonės  „Foxpay“ akcininkei Ievai Trinkūnaitei priklausantį nekilnojamąjį turtą sostinės Antakalnio rajone, praneša portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, be prabangaus namo Rūtų gatvėje, šįkart areštuotas toje pačioje gatvėje esantis 129,07 kv. metrų ploto butas. Skelbiama, kad šį keturių kambarių butą I. Trinkūnaitė įsigijo 2023 metų vasarą. Vidutinė šio buto rinkos vertė siekia 425 tūkst. eurų.

Telefono ar interneto ryšio operatoriai Lietuvoje daro viską, kad klientai nusipirktų kuo daugiau paslaugų ir kad jų atsisakyti būtų kuo sunkiau. Pavyzdžiui, taiko nepagrįsto dydžio baudas, reikalauja gyvai atvykti nutraukti sutartį ir pan. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pastebi, kad tokios praktikos sukelia daug ginčų tarp ryšio paslaugų tiekėjų ir jų klientų. Dėl to siekdama labiau apginti vartotojų interesus, ji teikia Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių pakeitimus.

Pirmadienį paskelbus naujos valdančiosios daugumos koalicijos sutartį, tapo aiškiau, ką ji darys su mokesčiais artimiausiu metu. Ir, jeigu sutartyje aiškiai įvardijami pajamų apmokestinimo pakeitimai, kito pažado dėl prabangaus turto apmokestinimo joje neliko.

Finansinis sukčiavimas yra industrija, ir ji darosi vis sudėtingesnė ir profesionalesnė, interviu agentūrai LETA sakė Latvijos finansų asociacijos valdybos pirmininkas Uldis Cerpsas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kibernetinės atakos yra ta sritis, kurios reikšmė ateityje tik didės. U. Cerpsas pažymėjo, kad tiek bankai, tiek Latvijos finansų asociacija labai aktyviai šviečia žmones apie rizikas, siejamas su įvairių rūšių sukčiavimu, tačiau sukčiavimo mastai tebėra dideli ir vis auga.

Vilniečius jau pasiekė pirmos 2024–2025 m. šildymo sezono sąskaitos už  spalio mėnesį teiktas centralizuoto šildymo paslaugas. Šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo beveik trečdaliu, o spalis buvo šiek tiek šiltesnis, todėl tai atsispindi ir sąskaitose už šildymą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 22 eurus, sename, energetiškai neefektyviame – 37 eurus.

Pasitikėjimas Lietuvos finansų sistemos stabilumu 2025 metais neturėtų sumažėti, tačiau planuojamas didesnis valstybės skolinimasis ribos galimybes sušvelninti nenumatytų iššūkių įtaką ekonomikai, pirmadienį skelbia Lietuvos bankas (LB), parengęs išvadą dėl 2025 metų valstybės ir socialinių fondų biudžetų projektų.

Kai per gimtadienį linksmi visi, vadinasi, šventė pavyko. Prekybos tinklas „Iki“ savo darbuotojus sutelkė įsimintinai patirčiai – bendrai dainai ir vaizdo klipui, kuris tapo didžiąja 32-ojo „Iki“ gimtadienio staigmena tūkstančiams darbuotojų. „Gimtadienis yra visų mūsų šventė – proga pasidžiaugti nuveiktais darbais ir komanda, kuri sugeba kasdien susitelkti lyg vienas kumštis, nors darbuojasi skirtingose šalies vietose.

Ekologiško maisto ir tvaraus ūkininkavimo įmonių grupė „Auga“ inicijuoja bendrovės restruktūrizaciją, per „Nasdaq“ biržą pirmadienį pranešė bendrovė. Bendrovės valdybos sprendimu gruodžio 4 d. šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kur planuojama priimti sprendimą dėl restruktūrizavimo proceso, dėl kurio vėliau ketinama kreiptis į teismą. Norint atkreipti rinkos dalyvių dėmesį, „Nasdaq Vilnius“ taip pat bendrovei suteikė stebimojo statusą.

Valdančiąją daugumą formuojančių partijų koalicinėje sutartyje numačius didinti progresinius tarifus, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja – jei pakeitimai bus vykdomi skubotai, Lietuvą gali ištikti recesija. Taip pat, anot jo, naujos valdžios prioritetai turėtų būti užsienio investicijų ir talentų pritraukimas. „Skubota mokesčių reforma, bandant bet kokia kaina padidinti perskirstymą, duotų daugiau žalos nei naudos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Tūkstančiai šalies gyventojų, kurie turi žemės privalo už ją sumokėti žemės mokestį iki šių metų lapkričio 15 d. To nepadarius, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imsis atitinkamų priemonių. Tarp jų – ne tik delspinigiai, bet ir skolos išieškojimas, kuris gali būti nukreiptas į visas žmogaus ar įmonės sąskaitas. Už 2024 m. apie 60,8 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 787 tūkst. žemės savininkų: maždaug 50,4 mln. eurų turi sumokėti gyventojai, 10,4 mln. eurų – įmonės.

Ūkininkai tikisi, kad naujai išrinktas Seimas bei Vyriausybė skirs daugiau dėmesio biurokratijos mažinimui. Jie pažymi, jog šiuo metu dokumentacijos kiekis yra per didelis ir dažnai sunkiai suprantamas, o tikrintojai, stokodami praktinės ūkininkavimo patirties, neretai, anot jų, skiria nepagrįstas baudas, užuot padėję susitvarkyti su dokumentais ir procesais.

Vyresni gyventojai apie pensiją ima galvoti iš anksto. Dalis jų kreipiasi į „Sodrą“ ir piktinasi, kad ji prašymus, gauti pensiją, atmeta. „Sodra“ aiškina, kad per anksti pateiktų prašymų nepriima. Tačiau išskiria išimtį. Gyventojai dirbę iki 1994 metų dokumentus apie darbo stažą gali pristatyti bet kada. Portalo tv3.lt skaitytojas Rimantas skundėsi, kad jo prašymas gauti pensijai buvo atmestas. Jis pasakojo, kad gyvena užsienyje.

Atlyginimą į savo banko sąskaitą gavę darbuotojai ne visada gilinasi, iš ko jis susidėjo, ar buvo teisingai priskaičiuoti viršvalandžiai, atostoginiai, išskaičiuoti mokesčiai. Visa tai turėtų matytis vadinamajame algalapyje, kurio nesuteikusiam darbdaviui gresia nemenkos baudos. Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.

Vieta mieste ir atstumas iki darbo Lietuvos gyventojams išlieka vienais svarbiausių aspektų renkantis būstą. KOG instituto atlikto Tvarumo barometro duomenys atskleidžia, kad 14 proc. gyventojų svarstytų keisti gyvenamąją vietą pasikeitus darbo lokacijai, o daugiau nei pusė (56 proc.) norėtų darbą patogiai pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Tyrimo duomenimis, artumą iki darbo kaip vieną iš pagrindinių būsto mieste pasirinkimo kriterijų išskyrė 35 proc. respondentų.

Kas kelis mėnesius viešojoje erdvėje nuaidint Lietuvos gyventojų nerimui, kad gauna sukčių skambučius prisidengtais numeriais, telekomunikacijų tiekėjai tikina – prieš tokį „spoofing‘ą“ yra kovojama. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė tvirtina, kad bendrovė įdiegė automatines sistemas, kurios iš karto stabdo sukčių bandymus skambinti su užkeistu numeriu iš užsienio.

Per šventes svečiai suneša įvairiausių dovanų: nuo brangios elektronikos, papuošalų iki grynųjų vokeliuose, kuriais dažnai būna padengiamos baliaus išlaidos. Vis tik turbūt ne visi susimąsto, kad po tokių susibūrimų gautas dovanas reikėtų atsirūšiuoti, pasiskaičiuoti jų vertę ir už jas netgi susimokėti.

Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) informuojant, kad nuo kitų metų kovo 1 dienos nebebus įmanoma skambinti telefonu, numerių priekyje įvedus skaičių 8, telekomunikacijų bendrovės ragina gyventojus telefono adresatų skiltį atsinaujinti paprasčiau – naudojant išmaniąsias programėles.

Šeštadienį nutarus dėl trijų partijų – socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos – koalicinės sutarties, aiškėja, kokių ekonominių pokyčių gali laukti šalies gyventojai per ateinančius ketverius metus.

Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Kitąmet iš viso su pirmininkavimu susijusioms išlaidoms numatyta apie 16,3 mln. eurų, 2026-aisiais – 57,3 mln. eurų, o 2027 metais – 67,4 mln. eurų. Daugiausiai su pirmininkavimu susijusių asignavimų teks Užsienio reikalų ministerijai (URM), ji per trejus metus gaus 81 mln. eurų.

Restoranų atstovams protestuojant ir prašant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, į naująjį Seimą išrinktos partijos šiuo klausimu nesutaria. Socialdemokratams teigiant, kad lengvatos galėtų prireikti, „demokratai“ abejoja, ar tai šiandien padaryti įmanoma, o Remigijus Žemaitaitis teigia, kad yra geresnių būdų spręsti maitinimo sektoriaus bėdas.

Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje. Visgi, anot BNS kalbintų ekspertų, dažnai visuomenėje tvyrančios baimės būna nepagrįstos, o Lietuvos migracijos politika duoda teigiamą poveikį šalies darbo rinkai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 44 proc.

100 eurų vertės dovanų čekis tiems, kas nufilmuos ar nufotografuos šiukšles išmetusius gyventojus. Taip „Kauno švaros“ atstovai kimba į kovą su šiukšlintojais, prie konteinerių paliekančiais stambiagabarites atliekas. Bendrovės atstovai sako, kad akcijos „Nešiukšlink! Kaune gyvenk švariau!“ metu kiekvienas asmuo, paskundęs šiukšlintojus, sulauks ir prizo – 100 eurų vertės dovanų kupono.

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai savivaldybėms pateikė prašymus kompensacijoms gauti. Dalis tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės piktinasi, kad specialistai klysta vertindami jų pajamas. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataria gavus neigiamą atsakymą, prašymą pateikti dar kartą. Štai portalo tv3.lt skaitytoja pensininkė Jelena iš Kauno skundėsi, kad negavo kompensacijos buto šildymui dėl draudimo išmokos.

Ruduo – populiariausias metas keliauti, kadangi visi nori pratęsti vasarą ir dar spėti paatostogauti ten, kur šilta. Be to, kelis kartus per mokslo metus atostogauja ir moksleiviai. Vis tik kelionės tokiu metu būna greitai išperkamos, taip pat pakyla ir kainos.

Lietuvoje įsibėgėjęs ruduo gali atnešti ne tik lietingą ir šaltą orą, bet ir dalies šeimos biudžeto pareikalaujančią šildymo sąskaitą. Vėstant orams, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ekspertas dalinasi, kaip namus šildyti ekonomiškiau. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) prieš prasidedant šių metų šildymo sezonui, prognozavo 1–2 proc.

Dalis gyventojų neišgali įsigyti nuosavo buto ar namo, todėl kreipiasi į savivaldybę dėl socialinio būsto. Tačiau jį gavę baiminasi, kad privalės išvaryti pilnametystės sulaukusius vaikus. Specialistai ramina, kad vaikai gali gyventi su tėvais net ir sulaukę 18 metų, tačiau būstą žmonės gali prarasti dėl kitų priežasčių. Pastaruoju metu kai kurie gyventojai socialiniame tinkle nemažai diskutavo apie socialinį būstą ir vaikus.

Lietuvos bankas (LB) gruodį išleis dirbtiniam intelektui skirtas 100 ir 20 eurų progines monetas. LB valdyba spalio pabaigoje nusprendė monetas į apyvartą išleisti gruodžio 10 dieną. Anot Lietuvos banko, planuojama pristatyti dviejų rūšių – 100 eurų auksines ir 20 eurų sidabrines kolekcines monetas.  Teigiama, jog dirbtiniam intelektui skirtos monetos atitiks „Proof-like“ kokybę – jų plokštuma bus veidrodinė, o reljefo paviršius – pusiau matinis.

Nėštumo nutraukimas – nesvarbu, chirurginis ar medikamentinis, – Lietuvoje vis dar yra vertinamas itin prieštaringai, nors ir yra legalus. Taigi moterims tam tenka ne tik pakloti šimtus eurų – jos gali paprasčiausiai nerasti medikamentų ar abortą sutinkančių atlikti gydytojų. Priklausomai nuo nėštumo savaitės, klinikos ir kitų reikalingų paslaugų, nėštumo nutraukimas gali atsieiti ir 200, ir 500, ir dar daugiau eurų.

Paprastai naujo derliaus agurkai prekybos tinklų parduotuves pasiekdavo vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Tačiau panašu, kad atėjo toks laikas, kai šviežių agurkų sezonas tęsiasi visus metus. Tiesa, ir jų kainos – ne vasarinės. Pirkėjai pastebėjo, kad šiuo metu prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse pasirodė švieži trumpavaisiai agurkai. Prisiminus, neseniai pasibaigusį naminių agurkų sezoną ir kokios kainos buvo tuomet, dabartinė kaina gali ne vieną nustebinti – 9,99 euro už kilogramą.

Reklamos ekranai vandens parke sujungia dvi itin efektyvias reklamos sritis – tai reklama ekranuose ne namuose ir reklama poilsio erdvėse, taip sukurdami optimalias sąlygas matomai, ryškiai, tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamai. OWEXX reklamos ekranai vandens parke „Vichy“ – tai dėmesį atkreipianti ir pozityvias sąsajas kurianti reklama.

Norint didinti Europos Sąjungos (ES) ekonomikų konkurencingumą ir stiprinti gynybos pramonę reikia galvoti apie valstybių narių nacionalinių įnašų didinimą, tvirtina prezidentas G. Nausėda. Anot jo, šiuo metu valstybių narių indėlis nėra pakankamas. „Finansinėje perspektyvoje turėsime kalbėti, ar tas procentas nuo bendrojo nacionalinio pajamų rodiklio, kuris yra bendras finansinis pagrindas ES yra pakankamas atsižvelgiant į visus iššūkius. Tai mano atsakymas yra, kad ne, jis nepakankamas.

Visame pasaulyje milžiniškos sėkmės sulaukęs verslo šou „Shark tank“ (liet. „Rykliai“) atkeliauja į Lietuvą. Stoję prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir pasidaliję unikalia savo verslo idėja, išskirtinio projekto dalyviai gali tikėtis ne tik sulaukti jų susidomėjimo ir investicijų, bet ir savo svajonių išpildymo.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ įdiegė apsaugos sistemą, kuri automatiškai blokuoja padirbtų mobiliųjų numerių skambučius iš užsienio. „Interneto apsauga jau padeda klientus apsaugoti nuo milijonų atakų kiekvieną mėnesį, o naujoji sukčių skambučių blokavimo sistema dar labiau sustiprins šį apsaugos barjerą“, – sako „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.