Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, darbuotojas turi žinoti, kokios yra jo darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kokie mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėtos, kad galėtų kontroliuoti jų teisingumą.
Vis tik tokio daikto, kaip algalapis, kai kurie darbuotojai Lietuvoje nėra matę akyse, nors dirba jau daug metų.
Algalapių nėra – esą nepadeda net VDI
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris pasiskundė, kad įmonėje dirba jau 2 metus, bet nėra mačiusi nė vieno algalapio:
„Ar darbdavys gali nerodyti algalapių? Nežinau, nei ko, nei kiek sumoka. O paprašius parodyti sako, kad neturi tokios programos.“
Šis įrašas sukėlė diskusiją: vieni teigė, esą tai – nieko keisto, nes algalapių patys negauna, o kiti piktinosi, kad taip būti negali ir tokius darbdavius reikia skųsti.
„Kokiame amžiuje jūsų darbdavys įstrigęs? Civilizuotose įmonėse algalapius darbuotojai gauna. Ne prašyti, o reikalauti reikia to, kas jums priklauso“, – rašė panevežietė.
Vis tik kiti neslėpė, kad tai – ne taip paprasta. Pvz., moteris iš Gargždų pasakojo, jog nė karto nėra negavusi algalapio: „Nutariau nebetylėti, kreipiausi į VDI ir jau 5 mėn. vyksta tyrimas.
Kol kas nieko nepešiau. Neduoda iš principo. Nelabai ką ir VDI padaro. Gražiai viskas tik popieriuje atrodo. Realybė yra kitokia. Žmonės net algų neišsireikalauja, tai ką kalbėti apie algalapius?“
Kita komentatorė juokėsi – esą, kiek dirba Lietuvoje, nėra mačiusi nė vieno algalapio.
„Nieko čia baisaus, pas mane irgi nėra. Suminė darbo apskaita, aišku, negerai, kai algalapių nėra“, – rašė dar viena moteris.
Jei nėra algalapio, darbdavys galimai sukčiauja
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pavaduotojo Audriaus Gelžinio aiškinimu, darbuotojas į savo sąskaitą gauna tam tikrą sumą, o algalapyje ši suma yra iššifruota: kiek priskaičiuota priedų, priemokų, kiek ir kokių išskaičiuota mokesčių ar įmokų.
Jis pabrėžė, kad neteikti algalapių yra labai ydinga praktika, kadangi tuomet darbuotojai nežino, kokios sumos jam priskaičiuotos, išskaičiuotos ir išmokėtos, kiek laiko buvo dirbta.
Taip pat darbuotojai nemato informacijos apie atostoginius, papildomas poilsio dienas, ar buvo didesniu tarifu apmokamų valandų, t. y. viršvalandžių, naktinių ar šventinių dienų.
Pasak A. Gelžinio, tai ypač svarbu, kai dirbama pamainomis ir darbdavio pervedama suma kasdien skiriasi.
„Nesuteikdami šios informacijos darbdaviai, matyt, linkę kažką slėpti. Nes savo atsiskaitymo lapeliuose darbuotojai mato daug papildomos informacijos, gali įvertinti, ar jiems teisingai atlyginama už darbą.
Atlyginimo lapelis padeda suprasti, ar sumos skiriasi dėl objektyvių priežasčių, pvz., skirtingo dirbtų valandų skaičiaus, ar galima įtarti darbdavio piktnaudžiavimą, tarkime, dėl neapmokėtų viršvalandžių“, – dėstė LPSK atstovas.
Kokios baudos gresia darbdaviui neteikiant algalapių?
VDI pabrėžė, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas.
Taip pat apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę ir kitus padidinto apmokėjimo už darbą atvejus nukrypstant nuo įprastinių darbo sąlygų (pvz., už darbą naktį ar švenčių dienomis).
Inspekcija pabrėžė, kad darbuotojui neturi reikėti tokios informacijos prašyti, jis taip pat algalapio negali ir atsisakyti, kadangi darbdaviui kyla pareiga jį pateikti.
Jeigu darbdavys ją pažeidžia, jam gresia bauda nuo 240 iki 880 eurų. Jei nusižengimą darbdavys padaro pakartotinai, jau gresia didesnė – nuo 900 iki 1,4 tūkst. eurų – bauda.
Anot VDI atstovų, kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama pažeidimų sudėtis, nustatoma pažeista įstatymo norma ir atitinkamai taikoma atsakomybė.
Esant individualioms aplinkybėms, kai tokie pažeidimai susiję ir su mokėjimo tvarka, darbdaviams gali būti skiriama 300–1450 eurų bauda, o už pakartotinį nusižengimą –1,4 tūkst.–3 tūkst. eurų bauda.
Problema dėl algalapių yra dažna – kur kreiptis?
Profsąjungų atstovas neslėpė, kad atvejai, kai darbuotojai nėra matę algalapių, yra labai dažni, ypač mažose ir labai mažose įmonėse:
„Į darbo ginčų komisijas dažniausiai darbuotojai kreipiasi dėl jų manymų neišmokėtų jiems priklausančių sumų, tačiau labai retas kuris kaip įrodymą gali pateikti atlyginimų lapelius.“
Tokiais atvejais, A. Gelžinio patarimu, algalapio pirmiausia reikėtų prašyti iš darbdavio ir tą padaryti raštu, nusiunčiant užklausą į buhalteriją.
Jeigu atsakymo nėra arba jis gaunamas neigiamas, tada reikėtų rašyti skundą VDI.
„Darbuotojui nepavykus su darbdaviu išspręsti šio klausimo, jis sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, veikiančioje prie to VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.
Jei darbuotojas mano, kad konkretus darbdavys pažeidžia darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo“, – dėstė inspekcijos atstovai.
Jie neslėpė, kad įvairūs darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų pažeidimai yra gana dažni, tačiau VDI nerenka statistikos, kiek dažnai ir dėl kokių priežasčių darbdaviai darbuotojams nepateikia informacijos apie darbo užmokestį, t. y. algalapių.
