Priklausomai nuo nėštumo savaitės, klinikos ir kitų reikalingų paslaugų, nėštumo nutraukimas gali atsieiti ir 200, ir 500, ir dar daugiau eurų.
Specialistai pasakoja, kaip dažnai moterims prireikia šių procedūrų ir kokiais atvejais jos gali būti kompensuojamos.
Abortų mažėjo, o dabar ir vėl daugėja?
Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė nurodė, kad jos privačioje klinikoje Vilniuje chirurginis abortas atliekamas iki 6 nėštumo savaitės, o iki 12 nėštumo savaitės nėštumas gali būti nutraukiamas stacionare.
Ji nurodė, kad klinikoje abortas daromas su vietine nejautra, tad jautresnės moterys yra siunčiamos į ligoninę, kur procedūra atliekama su narkoze.
Gydytoja skaičiuoja, kad nuo 2001 m., tik atidarius kliniką, per metus buvo atliekama apie 150 abortų, dar daugiau pacienčių buvo nusiunčiamos į ligoninę.
2009–2018 m. abortų sumažėjo nuo 100 iki 11 per metus, tačiau pandemija ir karas skaičių vėl padidino iki 28–37 per metus.
„Šiemet jau turėjome 24 chirurginius ir 26 vaistinius nėštumo nutraukimus. Kai pacientė atvyksta į kliniką, kartais kalbantis matai, kad ji tam neturi jokių priežasčių.
Labai džiaugiamės, kad po tokių pokalbių, davus porą dienų pagalvoti, pusę jų pavyksta įkalbinti vaikelį pasilikti“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Nėštumo nutraukimas – kas ir kiek kainuoja?
Vilniuje ir Kaune esančioje „Rytų klinikoje“ konsultacija atsieina 50 eurų, o chirurginis nėštumo nutraukimas kainuoja nuo 250 eurų (5 nėštumo sav.) iki 450 eurų (10 nėštumo sav.).
Kauno klinikoje „Sveikatos garantas“ abortas atsieina panašiai – nuo 250 iki 500 eurų, jei nėštumo nutraukimas būna sudėtingas, pacientė turi primokėti dar 50 eurų.
Gydytojo konsultacija Kaune, „Dr. A. Kildos klinikoje“, jau atsieina 80 eurų, abortas kainuoja 300–400 eurų, o už papildomus medikamentus gali tekti sumokėti dar 45 ir 30 eurų.
„Gerovės klinikoje“ Kaune abortas kainuoja 300–400 eurų, tačiau, remiantis informacija svetainėje, papildomai dar gali tekti mokėti už:
- konsultaciją (85 eurai);
- migdymą procedūros metu (150 eurų);
- ultragarsinį tyrimą (60 eurų);
- priežiūrą (50 eurų);
- imunoglobulino suleidimą (65 eurai).
Vis tik nė viena iš minimų klinikų nesutiko šia tema komentuoti – tą padaryti sutikusi V. Jonaitienė atskleidė, kad nėštumo nutraukimas jos klinikoje kainuoja nuo 320 iki 350 eurų, ligoninėje su siuntimu – 200 eurų.
O į šią kainą įeina viskas: apžiūra, konsultacija, echoskopija, pati procedūra, nuskausminimas ir tyrimas.
Medikamentinis abortas – ne ką pigiau?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) aiškinimu, nėštumas iki 9 sav. Lietuvoje nutraukiamas kartu naudojant šiuos 2 medikamentus: mifepristoną (didžiausia mažmeninė kaina – 154,68 euro) ir mizoprostolį (didžiausia kaina – 22,14 euro).
Vaistinių tinkle „Camelia“ šie medikamentai atitinkamai kainuoja 147,31 ir 21,09 euro.
O „Eurovaistinės“ tinklo vaistininkė Gabija Kruopytė nurodė, kad šių dviejų preparatų kaina bendrai visur gali svyruoti tarp 100 ir 200 eurų.
V. Jonaitienės aiškinimu, medikamentinis nėštumo nutraukimas vyksta 2 etapais ir sukelia nemažai šalutinių poveikių (pykinimas, viduriavimas, kraujavimas, galvos skausmas, temperatūra):
„Jei moteris vaistus per valandą išvemia, jai reikia naujo recepto, naujos tabletės. Tas etapas būna sunkus, kraujavimas gali tęstis ir mėnesį. Daugiau nei 90 proc. moterų sako, kad niekada to nekartotų.“
V. Jonaitienės klinikoje medikamentinis abortas kainuoja apie 170 eurų, „Dr. A. Kildos klinikoje“ – 150 eurų, „Sveikatos garantas“ ir „Rytų klinikoje“ – po 200 eurų, o „Gerovės klinikoje“ – net 240 eurų, papildomai mokant už kraujo grupės nustatymą.
Kada abortas gali būti nemokamas?
SAM paminėjo, kad dėl medicininių indikacijų (pvz., vaisiaus anomalijos) chirurginis ar vaistinis nėštumo nutraukimas gali būti daromas ir vėliau – iki 22 nėštumo savaičių.
Ministerija pabrėžė, kad tik tokiu atveju (pvz., kai motina ar vaisius serga liga, dėl ko kyla pavojus vieno iš jų gyvybei) gydytojų konsultacijos, priežiūra ir pats nėštumo nutraukimas yra apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis:
„Jeigu medicininių indikacijų nėra, tačiau moteris pati pageidauja nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ir reikalingus vaistinius preparatus ji turi susimokėti pati.“
Vis tik, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės vertinimu, nėštumo nutraukimą valstybė turėtų kompensuoti visoms moterims:
„Kad nekompensuoja – gėda valstybei, nes taip rodoma nepagarba moteriai ir jos sveikatai.“
Medikamentai nėštumo nutraukimui – ne visur?
Anot E. Kuliešytės, specialistų ir klinikų Lietuvoje pakanka, tačiau vaistiniam nėštumo nutraukimui reikia 2 medikamentų, kurių esą yra tik nedidelėje dalyje vaistinių.
Pvz., vaistinių tinklo „Benu“ atstovai šia tema komentuoti atsisakė – neva neturi informacijos apie jų vaistinėse esančius nėštumo nutraukimo medikamentus.
Kita vertus, abu šiuos medikamentus galima įsigyti tiek internetinėje, tiek fizinėse „Camelia“ vaistinėse.
„Jų trūkumo nefiksuojame – turime pakankamai, žvelgiant į visų metų pardavimus. Per mėnesį dėl šių medikamentų įsigijimo vidutiniškai kreipiasi 3–8 moterys“, – atskleidė vaistininkė Virgilija Bečelytė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė tik nurodė, kad šių vaistų asortimente turi, tačiau dėl jų kreipiamasi labai retai.
O G. Kruopytė patikino, kad „Eurovaistinėje“ nebuvo atvejų, kad pacientė kreiptųsi, bet medikamento nebūtų:
„Kiekvieną mėnesį visame mūsų tinkle įsigyjama iki 5 vnt. vaistinių preparatų nėštumo nutraukimui. Jeigu artimiausiose vaistinėse preparato nėra, jis yra užsakomas ir pristatomas į pacientui patogiausią vaistinę.“
Ar gydytojas gali šiaip sau neleisti atlikti aborto?
Vaistininkė R. Truncė pabrėžė, kad moteris savarankiškai negali įsigyti tablečių nėštumo nutraukimui – jos išduodamos tik su gydytojo receptu.
Vis tik kai kurie išrašyti recepto ar atlikti aborto nesutinka tiesiog dėl savo moralinių įsitikinimų, o tai, anot E. Kuliešytės, rodo nesutvarkytą paslaugos tiekimą:
„Moteris turi gauti paslaugą. Jei negauna, turėtų skųstis. Turi atsirasti teisiniai aktai, reglamentuojantys nėštumo nutraukimo paslaugos teikimą, kai gydytojas atsisako teikti paslaugą.“
Ginekologė V. Jonaitienė irgi paminėjo, kad kai kur medicinos personalas tokias moteris užgaulioja, mėto įvairias replikas, neatsižvelgdami, kad tai – ne vien jų, bet ir vyrų atsakomybė. Tačiau dažniausiai visa tai tenka iškęsti vienoms moterims.
SAM atstovai aiškino, kad gydytojas turi teisę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja jo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Taigi, jeigu gydytojui abortas atrodo amoralus ir jis vien dėl to atsisako šią procedūrą atlikti (ar išrašyti receptą), moterims nelieka nieko kito, kaip tik kreiptis į kitą gydytoją ar įstaigą.
