„Finansinėje perspektyvoje turėsime kalbėti, ar tas procentas nuo bendrojo nacionalinio pajamų rodiklio, kuris yra bendras finansinis pagrindas ES yra pakankamas atsižvelgiant į visus iššūkius. Tai mano atsakymas yra, kad ne, jis nepakankamas. Turėsime galvoti apie įnašų didinimą ir nuosavų išteklių apskaičiavimo formulės keitimą“, – penktadienį Budapešte teigė G. Nausėda.
Taip prezidentas kalbėjo paklaustas apie buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi rugsėjį pristatytą ekonominę strategiją, kuri aptarinėjama vykstančiame neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) bei Europos politinės bendrijos susitikime.
Šioje strategijoje teigiant, kad norint užtikrinti Europos konkurencingumą, reikalingos kasmetinės 800 mlrd. eurų siekiančios investicijos, G. Nausėda tvirtino, jog ES jau turi patirtį tokio tipo fondams. Anot jo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF – ELTA), galėtų būti pavyzdžiu, kaip organizuoti tokį konkurencingumo skatinimo fondą.
„Mes turime atsakyti į klausimą iš kur galime paimti tokius pinigus. Mes turime pakankamai neblogą patirtį su RRF fondų skolintąja dalimis, kur daugelis ES valstybių sėkmingai naudojasi“, – tvirtino jis.
Taip pat Lietuvos vadovas įvertino, kad Europos konkurencijos didinimas, tai vienas iš tikslų, kuriems būtų galima skolintis ar leisti obligacijas.
„Ponas Draghi paminėjo ir skolinimosi galimybę, obligacijų leidimą. Manau, kad tokiems tikslams, kaip konkurencingumas ir gynybos pramonė, skolinimasis yra pateisinama priežastis. Nesu tokio skolinimosi šalininkas, bet jei tikslas pateisina priemones, galima tai svarstyti“, – komentavo jis.
Rugsėjo pradžioje M. Draghi pristatė ekonominę ataskaitą, kurios esmė – skubus raginimas imtis veiksmų, kad būtų patenkinti didžiuliai kasmetiniai ES investicijų poreikiai, kaip manoma, siekiantys 750-800 mlrd. eurų.
„Pasiekėme tašką, kai nesiimdami veiksmų turėsime paaukoti savo gerovę, savo aplinką arba savo laisvę. Tai bus lėta agonija“, – pristatydamas ataskaitą teigė M. Draghi.
Ataskaita skirta parengti naujai ekonomikos konkurencingumo strategijai, kuri yra prioritetinė būsimos Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen penkerių metų kadencijos užduotis.
Ragindamas pertvarkyti bloko ekonomiką, M. Draghi apibūdino ES kaip „įstrigusią statiškoje pramonės struktūroje“, palyginti su JAV ir Kinija. Jis daugiausia dėmesio skyrė trims sritims.
Pirmiausia buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas nori, kad blokas sumažintų inovacijų atotrūkį nuo JAV, pabrėždamas didelį pastarųjų pranašumą aukštųjų technologijų sektoriuje. M. Draghi siulo ES sumažintų reguliavimą ir palengvintų reikalavimų laikymąsi technologijų verslininkams, ypač mažesnėms įmonėms, taip pat padidintų finansavimo galimybes įmonių plėtrai.
Anot jo, ES taip pat turi pasinaudoti savo, kaip „pasaulio lyderės švariųjų technologijų srityje“, pavyzdžiui, vėjo turbinų, statusu, kad, vykdydama politiką, kuria siekiama mažinti anglies dioksido išmetimą, pasiektų naują augimą. Tačiau savo ataskaitoje jis įspėjo, kad jei politika nebus tinkamai koordinuojama, „dekarbonizacija gali trukdyti konkurencingumui ir augimui“.
Lygindamas su JAV ir Kinija, M. Draghi galiausiai paragino bloką plėtoti „užsienio ekonominę politiką“, kad būtų sudaryta daugiau lengvatinių prekybos susitarimų, sukauptos strateginių žaliavų atsargos ir apsaugotos svarbiausių technologijų tiekimo grandinės.
