LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad 2025 metais prognozuojamas skolos augimas yra „ypač spartus“.
„Sparčiai didėsianti valstybės skola ribos fiskalinę erdvę ir galimybes (...) finansuoti kai kurias privalomas išlaidas“, – pirmadienį Seimo Audito komitete kalbėjo LB vadovas.
„Nors rizika finansiniam stabilumui nekyla, atkreipiame dėmesį į valstybės įsiskolinimo augimą vidutiniu laikotarpiu. Projektuose numatoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais sudarys beveik 49 proc. BVP ir bus net 11,5 proc. punkto didesnė, palyginti su 2023 metais. Dabartiniame pasaulyje iššūkių tikrai netrūksta. Sparčiau didėsianti valstybės skola ribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje“, – pranešime sakė G. Šimkus.
Vis tik jis pabrėžė, kad valstybė yra pajėgi pasiskolinti norimas sumas dėl pagerėjusių finansavimo sąlygų bei nedidelio įsiskolinimo lygio, kuris išlieka tarp žemiausių euro zonoje.
LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas sakė, kad istoriškai faktinis valstybės biudžeto deficitas būna mažesnis nei skaičiuojamas rengiant biudžeto projektą – jei taip būtų ir kitąmet, skolos lygis galėtų mažėti.
„Tęsiantis istorinei tendencijai, jei ir toliau centrinės valdžios balansas bus mažesnis nei planuojama, tikėtina, kad ir skolos augimas bus lėtesnis“, – Audito komitete pirmadienį teigė V. Tuzikas.
Anot jo, tokia tendencija fiksuota pastaruosius ketverius metus.
2025 metais valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak centrinio banko, kitais metais planuojamas gyventojų pajamų didinimas lems didesnę infliaciją, be to, yra rizikų, jog valstybė nesurinks dalies planuojamų mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gali įplaukti 60–70 mln. eurų (0,06 proc. BVP) mažiau nei planuojama, o gyventojų pajamų (GPM) – 20–30 mln. eurų (0,03 proc. BVP) mažiau.
LB teigimu, kitų metų išlaidos gyventojų pajamų kėlimui infliaciją padidins apie 0,1 proc. punkto, 2026–2027 metais – dar po 0,3 punkto.
„Poveikis infliacijai bus, nors ir nedidelis. Turint omenyje, kad infliacija ateinančiais metais, numatome, svyruos 2-3 proc. ribose, infliaciją tie rodikliai kilsteltų apie dešimtadaliu“, – komitete teigė G. Šimkus.
V. Tuzikas teigė, jog kainų augimą artimiausius trejus metus lems ir sparčiau nei planuota didinamos socialinio draudimo ir paramos išmokos, taip pat – neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo formulės korekcija.
LB teigimu, kitąmet numatoma vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką, todėl augs biudžeto deficitas.
Pasak G. Šimkaus, dėl tokios fiskalinės politikos kitąmet ekonomika bus skatinama labiau nei šiemet.
Lietuvos banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas, kuris 2025 metais dėl gerėjančios ekonominės padėties galėtų sumažėti 0,3 proc. punkto iki maždaug 1,9 proc. BVP, padidės 0,8 proc. punkto iki 3 proc. BVP.
„Dėl palankesnės ekonomikos ciklinės padėties nominalus (biudžeto deficito – BNS) balansas šiek tiek net pagerėtų. Bet, kaip matome, tai nevyksta, nes nominalus balansas planuojamas beveik 3 proc.“, – teigė V. Tuzikas.
Kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų – atitinkamai 5,9 proc. ir 11,7 proc. daugiau nei šiemet. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc.
