Užsienis

Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai užregistravo daugiau nei 100 atvejų, kai Rusijos okupantai vykdė šaltakraujiškas egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams, tačiau realus skaičius gali būti žymiai didesnis. Tai teigė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas interviu radijui „Radio NV“, praneša UNIAN. „Kiek žinau, užfiksuota daugiau nei 100 atvejų, kai rusai įvykdė egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams.

Okupantai rusai prie Bachmuto tikriausiai sušaudė sužeistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karį, kurį jie buvo paėmę į nelaisvę. Ukrainos teisėsaugininkai pradėjo tyrimą. Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Operatyviniais duomenimis, vykdydamas kovinę užduotį Donecko srities Bachmuto rajone, Ukrainos kariškis greičiausiai buvo sužeistas. Po kurio laiko okupantai rusai užėmė pastatą, kuriame jis buvo, o patį karį paėmė į nelaisvę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareikalavo „neatidėliotinos ir stiprios“ Kyjivo sąjungininkų reakcijos, sakydamas, kad Šiaurės Korėja kariškiais ir ginklais prisideda prie Rusijos invazijos. Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Seulo žvalgybos agentūra pranešė, kad Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti „didelį kiekį“ karių, jog padėtų Maskvai šios kare prieš Ukrainą.

Jei Šiaurės Korėja iš tikrųjų yra išsiuntusi karių į Rusiją, kad jie dalyvautų Maskvos kare prieš Ukrainą, kaip pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, tai rodo neviltį, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris. „Jei tai tiesa, tai, mano nuomone, rodo nevilties lygį, kalbant apie Rusiją“, – sakė K. Starmeris žurnalistams Berlyne.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad spalio 18 d. Rusija patyrė antrą didžiausią vienos dienos karių nuostolį, praneša „Newsweek“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusija penktadienį Ukrainoje neteko 1530 karių, o tai yra antras didžiausias nuostolis nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija. Didžiausias per vieną dieną prarastų karių skaičius, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, buvo šių metų gegužės 12 d., kai žuvo 1740 kariškių.

Artimiausiu metu į Ukrainą atvyks Baltųjų rūmų komanda, kuri supažindins su JAV reakcija į Pergalės planą. Tai pokalbyje su Ukrainos žurnalistais pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Laukiu Baltųjų rūmų komandos Ukrainoje, ir artimiausiu metu ji bus čia su vienokiais ar kitokiais atsakymais“, – sakė valstybės vadovas, paklaustas apie pasaulio lyderių reakciją į jo pateiktą Pergalės planą.

Aplink Rusija glaudžiantis vis daugiau sąjungininkų – pasirašyta arba netrukus bus pasirašoma strateginio bendradarbiavimo sutartis su Šiaurės Korėja ir Iranu – kai kurios šalys pradeda demonstruoti šaltumą. Viena jų yra Saudo Arabija, kuri pastaruoju metu tapusi Kremliaus „kišenės“ gelbėtoja – palaiko Rusiją naftos rinkoje.

Rusija susiduria su sunkumais kare Ukrainoje, o estų žvalgybos centro vadas įspėja, kad Vladimiro Putino viltys, kad Šiaurės Korėjos kariai pakeis situaciją fronte, greitai gali subliukšti. Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas teigia, kad Šiaurės Korėjos karių dalyvavimas kare prieš Ukrainą nepakeis situacijos fronte.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad nedalyvaus lapkritį Brazilijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, nes jo atvykimas esą sugriautų konferenciją.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užuomina, kad Kyjivas sieks branduolinių ginklų, jei negalės įstoti į NATO, yra pavojinga provokacija, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Tai pavojinga provokacija. Bet koks žingsnis šia kryptimi sulauks atitinkamos reakcijos“, – sakė V. Putinas per susitikimą su BRICS šalių grupės žurnalistais.

Kelias valandas trukusiame mūšyje Ukrainos desantininkai Kursko srityje sunaikino tris priešo šarvuotuosius transporterius ir apie 30 Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariškių.

Taivano prezidentas Lai Ching-te penktadienį pareiškė, kad savivaldžios salos pasiryžimas ginti savo suverenitetą nesikeis.  Pirmadienį Pekinas aplink Taivaną pasiuntė rekordinį skaičių karinių orlaivių, karo laivų ir pakrančių apsaugos laivų. Tai buvo ketvirtosios tokio didelio masto pratybos per kiek daugiau nei dvejus metus. Kinija pareiškė, kad šiomis pratybomis siekia pasiųsti „griežtą įspėjimą separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje.

„Hezbollah“ pranešė penktadienį paleidusi kovinius dronus į karius, dislokuotus šiauriniame Izraelio Safedo mieste, reaguodama į Izraelio smūgius grupuotės tvirtovėms Pietų Libane. Irano remiama grupuotė pranešė surengusi „kovinių dronų eskadrilės ataką į priešo kareivių susitelkimus okupuotame Safedo mieste“, reaguodama į jos valdomų kaimų Pietų Libane užpuolimą.

Chersone rusai iš drono apšaudė srities komunalinės avarinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus, sužeisti penki žmonės. Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Chersone rusai iš bepiločio orlaivio atakavo srities komunalinės avarinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus“, – rašoma pranešime. Kaip pažymima, nuo iš drono numesto sprogmens nukentėjo penki vyrai – 44, 24, 41, 43 ir 47 metų. Jie patyrė sprogimo sukeltų traumų, skeveldrinių sužeidimų.

Lenkijos vyriausybė ėmėsi stiprinti LGBTIQ bendruomenės teises ir penktadienį pateikė partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų įstatymo projektą, kur, be kita ko, numatytos nuostatos dėl turtinių susitarimų ir tėvų teisių. Projekte numatyta, kad civilinė partnerystė registruojama, kai du asmenys, nepriklausomai nuo lyties, civilinės metrikacijos įstaigai bendru sutarimu pareiškia apie partnerystės sudarymą. Tokios galimybės ilgai laukia tos pačios lyties poros šioje katalikiškoje šalyje.

Šiaurės Korėjos karių perkėlimas į Rusiją ir galimas jų dislokavimas Rytų Ukrainoje rodo, kad Maskva nori ištęsti ir eskaluoti savo invaziją, penktadienį naujienų agentūrai AFP teigė aukšto rango šaltinis iš Ukrainos prezidentūros. „Tai dar kartą įrodo, kad Maskva nori didesnio ir ilgesnio karo ir bando į karą įtraukti savo sąjungininkus“, – sakė šaltinis. Jis pridūrė: „Neįmanoma nuspėti, kaip tai pasireikš mūšio lauke, jei ten bus Šiaurės Korėjos kariuomenė. Tai gali komplikuoti situaciją.

Palestiniečių smogikų grupuotė „Hamas“ penktadienį patvirtino, kad Izraelio kariuomenė Gazos Ruože nukovė jos lyderį Yahyą Sinwarą. „Gedime didžio lyderio, kankiniu tapusio brolio Yahya‘os Sinwaro Abu Ibrahimo“, – įrašytame vaizdo pranešime, kurį parodė stotis „Al Jazeera“, pareiškė Katare įsikūręs „Hamas“ pareigūnas Khalilas al-Hayya. Jis kartu nurodė, kad grupuotė nepaleis įkaitų, kol Izraelis nenutrauks savo karo Gazos Ruože.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį paskelbė apie kruvinojo spalio 7-osios išpuolio organizatoriaus, „Hamas“ vadovo Yahya Sinwaro žūtį po to, kai grupelė patruliuojančių karių jį nukovė per susišaudymą pietinėje Gazos Rafos dalyje esančiame Rafache. Jo žūtis – didžiulis smūgis palestiniečių kovotojų judėjimui, kuris jau daugiau nei metus Gazos Ruože kariauja su Izraelio pajėgomis. Štai kas žinoma apie Izraelio ieškomiausiu asmeniu vadinto „Hamas“ atstovo nužudymą.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad „Hamas“ lyderio Yahya‘os Sinwaro žūtis žymi „teisingumo akimirką“ ir yra „proga siekti taikos“ Gazos Ruože.

Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai buvo įkurdinti karinėse bazėse Tolimuosiuose Rytuose, o po apmokymų tikriausiai vyks į mūšį, penktadienį pranešė Seulo žvalgybos agentūra. Kariai buvo išsiųsti į bazes įvairiuose Rusijos miestuose, „įskaitant Vladivostoką, Usurijską, Chabarovską ir Blagoveščenską, ir manoma, kad jie bus dislokuoti fronto linijose, kai tik baigs aklimatizacijos mokymus“, sakoma Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos išplatintame pareiškime.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris su atsisveikinimo vizitu į Berlyną atvykusį JAV prezidentą Joe Bideną pagerbė aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu. Jis svečiui įteikė Vokietijos Federacinės Respublikos ordino už nuopelnus Didįjį  kryžių. F. W. Steinmeieris sausį kadenciją baigsiantį J. Bideną pavadino „demokratijos švyturiu“. Šiuo apdovanojimu įvertinta „dešimtmečius trukusi J. Bideno aistra transatlantiniam aljansui“, sakė jis.

ES vadovai „nesutaria“ vertindami Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Briuselyje pristatytą Pergalės planą, kuris turės būti naujai įvertintas po JAV prezidento rinkimų, kalbėdamas per spaudos konferenciją po Briuselyje įvykusio Europos Tarybos posėdžio pasakė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.

Beveik kas ketvirtas Europoje esantis Ukrainos pabėgėlis ilguoju laikotarpiu nenorėtų grįžti į tėvynę. Remiantis penktadienį paskelbtais Miuncheno „Ifo“ instituto atliktos apklausos rezultatais, beveik 25 proc. respondentų nurodė, jog ketina likti užsienyje. 35 proc. teigė norintys grįžti į Ukrainą, kai tik ten vėl bus saugu, praneša agentūra „Reuters“. „Tik 4 proc.

NATO sąjungininkės privalo išlaikyti savo paramą, „kol Ukraina laimės teisingą ir tvarią taiką“, penktadienį lankydamasis Vokietijoje pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Jis pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „žiaurią ataką prieš Ukrainą“ ir sakė, kad „NATO išlieka stipri ir vieningesnė nei bet kada“. „Mūsų laukia labai sunki žiema. Negalime liautis“, – pridūrė kadenciją baigiantis J. Bidenas.

Ukraina galėtų šaukti moteris į kariuomenę, kad „išgelbėtų Europą nuo karo“, pareiškė buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, rašo „Newsweek“. „Jei reikės pašaukti moteris, kad išgelbėtume Europą nuo karo, mes tikrai tai padarysime“, – ketvirtadienį kalbėdamas Londone sakė jis. Anot jo, pirmiausia siekiama karui kelią užkirsti kitomis priemonėmis, tačiau šis žingsnis neatmetamas. Šių metų balandį Ukraina sumažino šaukimo į kariuomenę amžių vyrams nuo 27 iki 25 metų.

„Žiaurus žudikas“ ir „blogio įsikūnijimas“ – tokius epitetus apibūdinti islamistų grupuotės „Hamas“ vadovui Yahyai Sinwarui vartojo pasaulio lyderiai sveikindami jo nužudymą. Izraelio pajėgos ketvirtadienį patvirtino, kad per operacijas likvidavo Y. Sinwarą Rafache, pietinėje Gazos Ruožo dalyje. Izraelis jį buvo apkaltinęs buvus „Hamas“ išpuolio praėjusių metų spalio 7 dieną, po kurio kilo karas Gazos Ruože, organizatoriumi kartu su „Hamas“ kariniu vadu Mohammedu Deifu.

Prie Sachalino Rusijoje apvirto krovininis laivas, rašo NEXTA. Anot leidinio, apvirto laivas „Grigory Lovtsov“. Manoma, kad laivas buvo pakrautas skalda ir smėliu, dėl to apvirto. Rusijoje apvirtus laivui žuvo du žmonės Žuvo du žmonės, dar vienas buvo paguldytas į ligoninę. Laive buvo septyni jūreiviai, keturių iš jų vis dar ieškoma.

Smarkus lietus dalyje Prancūzijos sukėlė potvynius – teko evakuoti gyventojus, buvo uždaryti keliai ir geležinkelio ruožai. Šešiuose departamentuose šalies pietinėje dalyje meteorologijos tarnyba „Météo France“ paskelbė aukščiausią – raudoną – perspėjimo lygį. 34 departamentuose paskelbtas oranžinis perspėjimas. Overnė-Rona-Alpių regione buvo evakuota apie 900 žmonių.

Ukraina penktadienį pranešė, kad evakuoja tūkstančius šalies šiaurės rytuose esančio Kupjansko, kurį Kyjivas atkovojo iš Rusijos, praėjus maždaug pusmečiui nuo plataus masto Maskvos invazijos pradžios 2022 metais, gyventojų.  Pastaraisiais mėnesiais, kai Maskvos pajėgos priartėjo prie miesto per kelis kilometrus, Kupjanskas, per kurį driekiasi strategiškai svarbus geležinkelio mazgas Charkivo srities šiaurės rytuose, buvo smarkiai apšaudomas.

Stiprėjantys Šiaurės Korėjos kariniai ryšiai su Maskva, įskaitant ginklų perdavimą ir karinių pajėgų siuntimą Rusijai, kelia didelę grėsmę Pietų Korėjos ir kitų valstybių saugumui, penktadienį pareiškė šios šalies prezidentūra.

Moldovos valdžios institucijos baiminasi, kad sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, apjungtuose su referendumu dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), iki ketvirtadalio potencialių rinkėjų balsų gali būti nupirkta už Rusijos pinigus, pareiškė Moldovos policijos viršininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vakarų pareigūnai vengia atvirai kalbėti apie Ukrainos priėmimą į NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą. Apie tai jis kalbėjo interviu „Financial Times“. Anot V. Zelenskio, oficialus kvietimas prisijungti prie NATO yra „vienintelis būdas“ Ukrainai išgyventi Rusijos invaziją.

Rumunija pranešė ketvirtadienio vakarą pakėlusi į orą keturis naikintuvus, kai radarai danguje užfiksavo nežinomą objektą. Pasak Gynybos ministerijos, nedidelis objektas artėjo nuo Juodosios jūros ir 14 km įsiskverbė į Rumunijos oro erdvę. Į rytus nuo Amzačos miesto radarų signalas buvo prarastas. Rumunijos – NATO narės ir Ukrainos kaimynės – užsienio reikalų ministerija dėl pakartotinio oro erdvės pažeidimo apkaltino Rusiją.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas pavadino Pietų Korėją „svetima“ šalimi ir atmetė susivienijimo galimybę. „Mūsų kariuomenė turi suprasti, kad (Pietų Korėja) yra svetima ir akivaizdžiai priešiška šalis“, – penktadienį citavo jį valstybinė žiniasklaida. Į Pietų Korėją vedančių kelių ir geležinkelio linijų susprogdinimas, anot jo, reiškia „pražūtingų santykių su Seulu pabaigą“ ir „visišką beprotiškos susivienijimo idėjos atsisakymą“. Taip Kim Jong Unas kalbėjo savo kariams.

Europos Sąjungos vadovai pritarė siūlymui suteikti Ukrainai 25 mlrd. eurų paskolą, kuri būtų suteikta įgyvendinant Didžiojo septyneto (D7) iniciatyvą skirti šiai šaliai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą, tuo tikslu naudojant įplaukas iš įšaldyto Rusijos turto – tuo pat metu Rusijos turtas liks įšaldytas, kol Rusija užbaigs savo karą. Taip teigiama Europos Tarybos svetainėje publikuotose ES viršūnių susitikimo išvadose.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock prieš sekmadienį vyksiančius Moldovos prezidento rinkimus ir referendumą dėl narystės ES perspektyvos pareiškė tolesnę paramą šaliai jos kelyje į Europos Sąjungą. „Žmonės Moldovoje spręs dėl savo ateities. Esu įsitikinusi: ši ateitis yra Europos širdyje“, – sakė politikė Berlyne. Rinkimai ir referendumas  yra svarbus etapas, pridūrė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė NATO šalims ruošti karinius dalinius, kurie galės pakeisti „pavargusias“ Ukrainos pajėgas mūšio lauke. „Mūsų žinutė visoms šalims: ruoškite brigadas, jos gali būti rezervu ir gali pakeisti mūsų vaikinus, kurie pavargo, jie gali pakeisti juos mūšio lauke“, – pareiškė V. Zelenskis susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte metu.

Rusija įvykdys provokaciją prieš Baltarusiją, įsitikinęs Dezinformacijos prevencijos centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN. Anot jo, spalio 18 d. naktį į Baltarusijos teritoriją įskrido septyni Rusijos dronai. „Rugsėjį jų buvo 30, netoli Mozyriaus, kur yra naftos perdirbimo gamykla, buvo smūgis iš bepiločio orlaivio „Shahed“, – sako jis.

Po Briuselyje įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame išryškėjo bloko retorikos poslinkis į dešinę, Europos Sąjungos (ES) vadovai ketvirtadienį paragino skubiai priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų išplėstas ir pagreitintas migrantų grąžinimas.  27 ES valstybių narių vadovai teigė, kad visą dieną vykusiose derybose buvo surengtos išsamios diskusijos dėl migracijos – klausimo, kuris dar didesnę reikšmę įgijo po kraštutinių dešiniųjų laimėjimų rinkimuose keliose šalyse.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pradėjo atsisveikinimo vizitą Vokietijoje, kur dalyvaus derybose su Europos lyderiais dėl paramos Ukrainai kovojant su Rusijos invazija ir Artimųjų Rytų konfliktų.

Daugiau kaip 40 šalių pažadėjo paramą Ukrainai neutralizuojant minas ir sprogmenis. Šveicarijoje vykstančioje dviejų dienų konferencijoje valstybės įsipareigojo imtis konkrečių priemonių vykdant humanitarinį išminavimą Ukrainoje, pranešė organizatoriai.

Karo medikų apklausa atskleidė, kokia yra dažniausia rusų karių mirties priežastis, rašo „Newsweek“. Žurnale „Military Medical Journal“ buvo tiriamos traumos, su kuriomis Rusijos kariai susiduria karo metu. Išvados, apie kurias pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Vyorstka“, parodė, kad 74,5 proc. mirčių įvyko dėl sprogimų. Antroje vietoje (14,7 proc.) buvo mirtys dėl šautinių žaizdų iš šaulių ginklų. Kiek daugiau nei 4 proc.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų kelioms Kinijoje įsikūrusioms bendrovėms, susijusioms su dronų, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, gamyba. Tai pirmosios JAV sankcijos Kinijos subjektams, kurie, bendradarbiaudami su Rusijos įmonėmis, „tiesiogiai kuria ir gamina išbaigtas ginklų sistemas“, pranešė JAV Iždo departamentas.

Artėjantys JAV prezidento rinkimai paveikė NATO gynybos vadovų susitikimą šią savaitę, nes sąjungininkai ruošiasi galimam JAV paramos Ukrainai sumažėjimui kitais metais, jei Donaldas Trumpas laimės, rašo CNN. Tuo metu Iranas, Šiaurės Korėja ir Kinija didina karinę pagalbą Rusijai.

Vokietija Ukrainai perdavė dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, ketvirtadienį pranešė Vokietijos vyriausybė. Atnaujintame Vokietijos vyriausybės pristatytos ginkluotės sąraše matyti, kad Ukraina taip pat gavo dar aštuonis tankus „Leopard 1“. Pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasirodė ypač veiksmingos Ukrainoje, šiai besiginant nuo plataus masto Rusijos invazijos: priešų dronų stebimi pėstininkai jomis gali saugiai judėti mūšio lauke.

Izraelio ministras pirmininkas ketvirtadienį vakare pasakė, kad „Hamas“ vado Yahya Sinwaro žūtis yra karo Gazoje „pabaigos pradžia“. „Yahya Sinwaras neyvas. Jį Rafache nukovė narsieji Izraelio gynybos pajėgų kariai, – jo kanceliarijos paviešintame vaizdo pranešime anglų kalba kalbėjo B. Netanyahu. – Nors karas Gazoje nesibaigė, tai yra jo pabaigos pradžia.

JAV viceprezidentės Kamalos Harris manymu, „Hamas“ lyderio Yehya al-Sinwaro žūtis suteikia progą užbaigti Gazos Ruože vykstantį karą. „Šis momentas suteikia mums progą pagaliau užbaigti karą Gazoje ir jis turi baigtis, kad Izraelyje būtų saugu. Įkaitai būtų paleisti. Gazoje baigtųsi kančios, o palestiniečiai suprastų, kad turi teisę į orumą, saugumą, laisvę ir apsisprendimą“, – teigiama jos biuro išplatintame pranešime. Panašias remarkas pirmiau išsakė ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

Amerikiečiai intensyviai ruošiasi Helovinui, todėl Minesotoje ūkininkai pradėjo kovą dėl didžiausio moliūgo savininko titulo. Nugalėtoju tapo moliūgas, sveriantis tiek, kiek mažas automobilis, o jo savininkui atiteko daugiau nei 20 tūkst. dolerių prizas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Keletas žmonių buriuojasi aplink milžinišką moliūgą. Iš pradžių gali pasirodyti, kad tokio dydžio daržovė yra netikra ir pagaminta iš kartono.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalies atstovai turėtų dalyvauti taikos derybose kartu su Rusija ir Ukraina, praneša UNIAN. Artimiausias Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino bendražygis teigia, kad jis ne kartą to reikalavo ir karą Ukrainoje vadino Baltarusijos problema. „Visada primygtinai reikalavau, apie tai sakiau ukrainiečiams ir perspėjau Putino rusus, kad derybose dėl Ukrainos turėtų dalyvauti baltarusiai.