Faktinis šalies valdytojas, princas ir sosto paveldėtojas Mohammedas bin Salmanas atsisakė vykti į Kazanėje (Rusija) spalio 22-24 d. vyksiantį BRICS šalių atstovų susitikimą.
Apie tai, kad Kremlius norėjo matyti M. bin Salmaną susitikime, kurį valdžia vadina „vienu reikšmingiausiu nepolitiniu įvykiu Rusijos istorijoje“, dar rugsėjį kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tačiau arabai atsisakė, pažymima „The Moscow Times“. Vietoje savo lyderio į Kazanę bus išsiųstas šalies užsienio reikalų ministras.
Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas nekomentavo priežasčių, kodėl Saudo Arabijos lyderis atsisakė vykti į Rusiją. Tiesa, jis minėjo, kad „Rusijos partneres“ spaudžia Vakarų šalys, tariamai grasinančios pasekmėmis, jeigu bus vykstama į Kazanę.
Atmetė JAV prašymus ir priėmė Putinui naudingą sprendimą
Neprisijungusi prie Vakarų sankcijų Saudo Arabija po karo pradžios išliko pagrindine Kremliaus sąjungininke naftos rinkoje. Nors J. Bideno administracija 2022-ųjų rudenį ir įkalbinėjo sauditus padidinti naftos gamybą, J. Bidenas net pats vyko į El Rijadą, tuo pačiu suduoti smūgį Rusijos karo ekonomikai, tačiau M. bin Salmanas liko ištikimas V. Putinui ir, atvirkščiai, dar sumažino naftos gavybą šalyje.
Saudo Arabijos, kurios didžioji biudžeto įplaukų dalis priklauso nuo prekybos nafta, tikslas buvo išlaikyti „juodojo aukso“ kainą ties 100 dolerių už barelį riba. Tačiau naftos poreikis visame pasaulyje smukęs, o praėjus dviem metams jos kaina, net ir nepaisant karinių konfliktų Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose, net iš tolo nesiekia reikalingos ribos.
Nuotaikų Rijade pokyčiai
Sostinėje Rijade Maskvos palaikymo nuotaikos pradėjo keistis, politinis medaus mėnuo tarp šalių gali greitai baigtis. Karalystėje nerimaujama dėl jų dalies rinkoje susitraukimo ir yra nusiteikę pereiti prie naftos gavybos didinimo politikos, net jeigu dėl to tektų kentėti žemas naftos kainas, rugsėjo pabaigoje leidiniui „Financial Times“ aiškino su situacija susipažinę šaltiniai.
Šalies energetikos ministras, princas Abdelis Azizas bin Salmanas pareiškė, kad kai kurios OPEC+ šalys, tokios kaip Kazachstanas ir Irakas, nevykdo savo įsipareigojimų ir pagrasino, kad naftos kaina netrukus gali pasiekti 50 dolerių už barelį ribą.
Rusijai tai būtų pats blogiausias scenarijus iš visų įmanomų, cituojamas Londono ekonomikos mokyklos ekspertas Luke’as Cooperis: naftos kainų lygio kritimas iki 2014-2016 m. lygio gerokai apsunkintų V. Putino karo mašinos finansavimo galimybes. Šių metų biudžete Rusija numatė 70 dolerių už barelį kainą, panašiai (69,8 dolerio) numatyta ir kitąmet.
Rusijos nafta – brangiau išgaunama, bandymas kovoti naftos rinkoje su arabais jau baigėsi kapituliacija
Saudo Arabija, skirtingai nei Rusija, gali lengviau išgyventi naftos atpigimą, aiškina L. Cooperis: gavybos vietos Arabijos dykumoje yra gerokai arčiau paviršiaus, negu Rusijos Sibiro amžinojo įšalo žemėse esantys naftos klodai. Todėl išgauti tą patį barelį naftos Saudo Arabijai kainuoja pigiau negu Rusijai. Tuo pat metu El Rijadas gali lengvai ir greitai padidinti gavybą, kuri kompensuotų naftos kainos kritimą, o Rusija to padaryti negali.
Kaip tai atrodo realybėje, M. bin Salamanas aiškiai pademonstravo V. Putinui 2020-aisiais, kuomet Rusija, pačiame pandemijos įkarštyje, nusprendė palikti OPEC+ kartelį. Saudo Arabija tuomet išaugino naftos gavybą iki 12 mln. barelių per parą, paskelbė rekordines per pastaruosius 30 metų nuolaidas ir nusmukdė naftos kainas iki 90-ųjų lygio (mažiau nei 10 dolerių už „Brent“ rūšies naftos barelį). Praėjus vos keliems mėnesiams Kremlius buvo priverstas kapituliuoti, grįžti į OPEC+ gretas ir, jau pagal naujas sąlygas, sumažinti gavybą daugiau už likusias nares.
L. Cooperio teigimu, tai paaiškina ir Rusijos karinės ekspansijos esmę: pasiekti greitų rezultatų mūšio lauke, kol naftos kainos per daug nenukrito. Skirtingai negu sauditų, Rusijos nafta nėra pigiai išgaunama ir gerokai jautresnė įvairiems rinkos sukrėtimams.
