Pirmadienį Pekinas aplink Taivaną pasiuntė rekordinį skaičių karinių orlaivių, karo laivų ir pakrančių apsaugos laivų. Tai buvo ketvirtosios tokio didelio masto pratybos per kiek daugiau nei dvejus metus.
Kinija pareiškė, kad šiomis pratybomis siekia pasiųsti „griežtą įspėjimą separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje.
Reaguodamas į Pekino veiksmus, Taivanas sakė dislokavęs „atitinkamas pajėgas“ ir didinantis karinę parengtį salelėse.
Penktadienį Lai Ching-te aplankė oro pajėgų, karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos objektus Taivano šiaurėje. Ten jis padėkojo personalui už „visapusišką nacionalinio saugumo gynimą“.
„Mūsų pasiryžimas ginti šalies suverenitetą nesikeis“, – teigė prezidentas. – Mūsų pakrančių apsaugos kolegų pasiryžimas stabilizuoti visuomenę ir nuraminti visuomenę (...). nesikeis. Mūsų pasiryžimas ginti žvejybos teises nepasikeis.“
Jis teigiamai įvertino pakrančių apsaugos tarnybą už pozityvų ir ryžtingą požiūrį į Kinijos „pilkosios zonos“ taktiką saugant kiekvieną savivaldžios salos centimetrą.
„Pilkosios zonos“ taktika vadinami Kinijos veiksmai, kurie neprilygsta atviriems karo veiksmams, bet pareikalauja sustiprinto Taivano karių budrumo.
Kinija laiko demokratišką salą savo teritorijos dalimi, ir yra pareiškusi, kad vieną dieną susigrąžins jos kontrolę, prireikus – jėga.
Pekinas pastaruoju metu didina karinį spaudimą Taibėjui, siunčia karo lėktuvus ir kitus orlaivius, o aplink salą beveik nuolat budi Pekino laivai.
Gegužę inauguruotas Taivano prezidentas Lai Ching-te atviriau nei buvusi šalies lyderė Tsai Ing-wen gina Taivano suverenitetą ir tuo pykdo Pekiną, kuris jį laiko separatistu.
