Rusija

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nesuteiks galimybės gauti interviu iš prezidento Vladimiro Putino laikraščio „Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalistui Evanui Gershkovichiui, kurį Rusija šią vasarą išlaisvino per kalinių mainus. Prieš apsikeitimą kaliniais E. Gershkovichius, pildydamas formą, kurioje prašė prezidento malonės, ranka parašė prašymą gauti interviu iš V. Putino, pranešė WSJ. „Kol kas toks interviu mūsų nedomina.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija atnaujino oficialiąsias makroekonomines prognozes, kurias tvirtina vyriausybė, skelbia šalies žiniasklaida. Ankstesnės prognozės skelbtos balandžio mėnesį. Ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozė pagerinta nuo 2,8 proc. iki 3,9 proc., 2025 metais – nuo 2,3 proc. iki 2,5 procento. Investicijų į ilgalaikius aktyvus didėjimo prognozės atitinkamai padidinta nuo 2,3 proc. iki 7,8 proc. ir apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 2,1 procento.

Pamaskvėje (Rusija) sudužo lėktuvas An-2, abu jo pilotai žuvo, skelbiama „Podjom“. Vietos informacinių leidinių duomenimis, jie vykdė bandomuosius skrydžius po ilgai trukusio remonto. Trečiojo bandomojo skrydžio metu užgeso variklis, lėktuvas sudužo.

Kremlius pirmadienį nepaneigė „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad Iranas pasiuntė Rusijai trumpojo nuotolio balistines raketas. „Mes matėme šį pranešimą, ne kiekvieną kartą tokia informacija yra tiesa. Iranas yra svarbus mūsų partneris, mes plėtojame prekybos ir ekonominius santykius, plėtojame bendradarbiavimą ir dialogą visose įmanomose srityse, įskaitant jautriausias sritis“, – paklaustas apie pranešimą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sulaukęs 82-ejų sekmadienį Maskvoje mirė daugiau nei 50 metų televizijos laidą KVN vedęs Aleksandras Masliakovas. Sovietų laikais kovos su cenzūra simboliu tapusios humoro laidos vedėjas ilgainiui tapo bendradarbiavimo su V. Putino režimu ir korupcijos veidu. „Jis buvo ir liks visada legenda visiems KVN judėjimo dalyviams ir milijonams žiūrovų. Nuo 1964-ųjų jis vedė KVN programą, tapęs humoro ir satyros simboliu Rusijoje ir už jos ribų“, – BBC cituojamas KVN pranešimas.

CŽA direktorius Williamas Burnsas ir britų užsienio žvalgybos agentūros MI6 vadovas Richardas Moore'as šeštadienį įspėjo, kad pasaulio tvarkai yra iškilusi tokia grėsmė, kokios nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Straipsnyje laikraštyje „Financial Times“ jie rašo, kad neturi patikimesnių sąjungininkų nei vienas kitą ir kad ši partnerystė bus gyvybiškai svarbi „susiduriant su beprecedenčiu grėsmių rinkiniu“. Pažymima, kad šios grėsmės kyla pirmiausia iš Rusijos, Kinijos ir Artimųjų Rytų.

20 kvadratinių metrų ploto kambaryje kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje aštuoni jauni rusų karo prievolininkai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją vienerių metų karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, skelbia „The Moscow Times“. Rugpjūčio 6 d. Kyjivui įsiveržus į Kurską, šimtai šių šauktinių, kurie paprasčiausia neturėjo ginkluotės, greitai pasidavė ir buvo išvežti per sieną kaip karo belaisviai.

Reaguodama į Vašingtono sankcijas Rusijos valstybės finansuojamam kanalui RT, Rusija įves apribojimus JAV žiniasklaidos priemonėms, penktadienį pareiškė Kremlius. Trečiadienį Jungtinės Valstijos pareiškė kaltinimus dviem RT darbuotojams ir pritaikė sankcijas kanalo vyriausiosioms redaktorėms dėl bandymų daryti įtaką artėjantiems 2024 m. JAV prezidento rinkimams. „Simetriškas atsakas neįmanomas.

Rusija, atsakydama į Vašingtono sankcijas valstybės finansuojamam naujienų kanalui RT, nustatys vidaus apribojimus JAV žiniasklaidos priemonėms, penktadienį pranešė Kremlius. Jungtinės Valstijos trečiadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos propagandinio kanalo RT darbuotojams ir įvedė sankcijas kanalo redaktorėms, kaltindamos juos siekiu daryti įtaką 2024 metų JAV prezidento rinkimams. „Simetriškas atsakas neįmanomas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos kontaktinės grupės susitikime Ramšteine pareikalavo leisti Vakarų perduotus ilgojo nuotolio ginklus naudoti ir prieš taikinius Rusijoje. „Turime turėti šį ilgojo nuotolio pajėgimą ne tik okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje“, – sakė jis penktadienį. Be to, V. Zelenskis paprašė didesnės tarptautinės paramos Ukrainos oro gynybai, kad šalis galėtų geriau gintis nuo Rusijos agresijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Vokietijoje vykstančiame Kyjivo rėmėjų susitikime paragino sąjungininkus tiekti „daugiau ginklų, kad Rusijos pajėgos būtų išstumtos iš mūsų teritorijos“. V. Zelenskis taip pat prašė leisti Ukrainai naudoti Vakarų valstybių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smogti taikiniams Rusijoje.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas skirs naują 250 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai, Kyjivui šalies rytuose atremiant besiveržiančias Rusijos pajėgas ir patiriant niokojančius Maskvos smūgius. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad prezidentas Bidenas šiandien paskelbs papildomą 250 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad po kelionės į Vokietiją vyks į Italiją susitikti su ministre pirmininke Giorgia Meloni ir dalyvauti ekonomikos forume. „Po to bus Italija. Ambrosetti tarptautinis ekonomikos forumas, susitikimai su Italijos verslo atstovais. Derybos su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni“ – „Telegram“ kanale pranešė V. Zelenskis, lankydamasis Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Rusijoje penktadienį prasideda tris dienas truksiantys vietos valdžios rinkimai. Piliečiai renka naujus gubernatorius, regionų parlamentus ir merus. Tikros opozicijos ar konkuravimo rinkimuose nėra. Nepaisant to, balsavimas laikomas svarbiu gyventojų nuomonės testu Kremliui, Rusijai susiduriant su Ukrainos puolimu Kursko srityje bei pasienio teritorijų apšaudymu. Didžiausioje pagal plotą pasaulio šalyje daugiau kaip 57 mln. rinkėjų iki sekmadienio galės atiduoti savo balsą.

„Telegram“ įkūrėjas ir vadovas Pavelas Durovas ketvirtadienį sukritikavo Prancūziją dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo sulaikytas ir apkaltintas dėl ekstremistinio ir neteisėto turinio populiarioje susirašinėjimo programėlėje neužkardymo. Ilgame „Telegram“ įraše – pirmame savo komentare po sulaikymo – P. Durovas sako, jog jam netikėta, kad jis laikomas atsakingu už kitų žmonių turinį.

JAV per 2 valandas galėtų sunaikinti visas Rusijos ir Kinijos branduolinių raketų paleidimo vietas. Tai liudija ekspertų Dano Plescho ir Manuelio Galileo parengta ataskaita „Oro valdovai: strateginis stabilumas ir įprastiniai smūgiai“, praneša portalas „Interesting Engineering“. Tyrime pažymima, kad JAV ir jų sąjungininkėms tereikia vos kelių valandų, kad prireikus susidorotų su visų Rusijos ir Kinijos branduolinių ginklų paleidimo aikštelių sunaikinimu.

Didžioji Britanija pristatys Ukrainai 650 oro gynybos raketų. Tai prieš penktadienį vyksiantį Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą pranešė britų Gynybos ministerija. Gynybos sekretorius Johnas Healey‘is apie 162 mln. svarų (192 mln. eurų) vertės paketą paskelbs susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, teigiama panešime. Šis paketas pirmiausiai bus finansuojamas lėšomis iš 3 mlrd. svarų (3,5 mlrd. eurų) kasmetinės Londono paramos Ukrainai programos.

„Telegram“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Pavelas Durovas ketvirtadienį pasmerkė Prancūziją už tai, kad praėjusį mėnesį jį suėmė ir apkaltino ekstremistiniu bei nelegaliu turiniu populiarioje susirašinėjimo programėlėje. Ilgame įraše „Telegram“ kanale, pirmajame komentare po suėmimo, P. Durovas sakė, jog „stebina“ tai, kad jis laikomas atsakingu už kitų žmonių turinį.

Per pastarąsias šešias dienas priešai nė metro nepažengė į priekį Pokrovsko kryptim, išskirtiniame interviu CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Kitaip tariant, mūsų strategija veikia“, – pridūrė jis. „Mes atėmėme jų gebėjimą manevruoti ir dislokuoti sustiprinimo pajėgas iš kitų krypčių (...) šis susilpnėjimas tikrai jaučiamas ir kitose kryptyse.

JAV ketvirtadienį pateikė kaltinimus penkiems Rusijos kariuomenės pareigūnams dėl įtarimų vykdžius kibernetines atakas prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje prieš Rusijos invaziją. Pasak generalinio prokuroro padėjėjo Matthew Olseno, kibernetinės kampanijos „WhisperGate“ taikinyje atsidūrė avarinės tarnybos Ukrainoje, teismų sistema ir agentūros, atsakingos už maisto saugą ir švietimą.

Naujųjų ministrų laukia nelengvi uždaviniai, tačiau jų patirtis padės įgyvendinti strateginius Ukrainos tikslus. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“. „Aukščiausioji Rada šiandien pritarė naujų vyriausybės narių paskyrimui... Naujųjų ministrų laukia sunkūs uždaviniai, bet aš neabejoju, kad jų patirtis ir įgūdžiai padės įgyvendinti strateginius mūsų valstybės tikslus.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „liautis kišusis“ į JAV rinkimus. Kiek anksčiau jis kandžiai pareiškė, kad palaiko Kamalą Harris, o ne Donaldą Trumpą, kuris yra išreiškęs susižavėjimą Kremliaus šeimininku.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „NBC News“ pareiškė, kad išsami informacija apie naikintuvo F-16 sudužimą Ukrainoje rugpjūčio 26 d. ir katastrofos priežastys bus atskleistos, kai bus baigtas tyrimas. „Negaliu išsamiai atskleisti šios informacijos pagal mūsų teisės aktus.

Per Rusijos kariškių smūgį Poltavai žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 55. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Žmonių, žuvusių per Rusijos raketų smūgį miesto švietimo įstaigai, skaičius išaugo iki 55. Dar 328 žmonės buvo sužeisti“, – rašoma pranešime. Iš dalies sugriautas šešių aukštų mokomasis korpusas. Tikriausiai po griuvėsiais dar yra žmonių.

Vilniuje viešinti Europos Tarybos (ET) generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič sako, kad Specialiojo tribunolo Rusijai steigimas užtrunka dėl siekio sukurti nenugičijamą teisinę bazę. „Jei mes norime turėti kažką, kaip teisininkai sakytų, neperšaunamo, ir būti tikri, kad tai 100 proc.

Vokietijos kariuomenė trečiadienį savo teritorijoje pradėjo naudoti pirmąją oro erdvės gynybos sistemą „Iris-T“. Kelias tokias sistemas šalis yra nusiuntusi karo draskomai Ukrainai – Rusijos dronams ir raketoms perimti. Kancleris Olafas Scholzas sakė, kad ši sistema „žemė-oras“ yra Vokietijos ir Europos gynybos stiprinimo dalis. Stiprinimas buvo pradėtas po to, kai 2022 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad lapkritį JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose remia demokratų viceprezidentę Kamalą Harris, nors garsėja kaip respublikono Donaldo Trumpo šalininkas. V. Putinas sakė, kad prezidentas Joe Bidenas „rekomendavo rinkėjams palaikyti ponią Harris“, todėl „mes taip pat ją palaikysime“. Rusijos lyderis pridūrė: „Ji taip užkrečiamai juokiasi, kad tai rodo, jog su ja viskas gerai.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos valstybės finansuojamam kanalui RT yra dalis „informacinės kampanijos“ prieš lapkričio mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, ir teigė, kad rengia atsaką. JAV trečiadienį pareiškė kaltinimus dviem RT darbuotojams ir skyrė sankcijas jos vyriausiosioms redaktorėms dėl bandymų daryti įtaką artėjantiems rinkimams.

Ukrainos pareigūnai ieško žmonių, kurie socialiniuose tinkluose skelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus apie vakarykščio Rusijos smūgio Poltavai padarinius. Kai kurie iš šių „tinklaraštininkų“ jau surasti. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos valdybos Poltavos srityje vadovas Konstantinas Semeniukas, praneša portalas „rbc.ua“. Anot jo, Poltavoje tęsiama teritorijos apžiūra po Rusijos smūgio. Tyrėjai nagrinėja įvairias versijas.

Šiuo metu Ukrainos operacija Rusijos Kursko srityje yra didžiausias mainų fondo papildymo šaltinis. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Šiandien išklausėme vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą. Kaip ir kasdien – apie kiekvieną fronto dalį, apie Pokrovską, Torecką, Kurachivės kryptį. Atskirai – operacija Kursko srityje.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje, tačiau juos atskleis tik tuo atveju, jei lapkritį laimės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Buvęs JAV prezidentas ir dabartinis Respublikonų partijos kandidatas kovos su demokrate viceprezidente Kamala Harris. „Jei laimėsiu, kaip išrinktasis prezidentas garantuotai sudarysiu susitarimą.

Gyvūnų teisių grupės trečiadienį pareiškė, kad Norvegijoje išgarsėjęs baltasis delfinas, kuris, kaip įtariama, buvo Rusijos išdresuotas šnipinėti, nugaišo nuo šūvių. Kiek anksčiau skelbta, kad gyvūnas buvo rastas negyvas prie Norvegijos krantų. Organizacijos NOAH ir „One Whale“ nurodė pateikusios skundą Norvegijos policijai, prašydamos pradėti baudžiamąjį tyrimą.

Reaguodama į suintensyvėjusį Rusijos vykdomą Ukrainos civilinių objektų apšaudymą, įskaitant dešimtis aukų nusinešusį išpuolį Poltavoje, Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovą, kuriam buvo išreikštas griežtas protestas. Proteste pažymėta, kad raketos ir bombos, krentančios ant švietimo įstaigų, ligoninių, civilių gyventojų namų, rodo Rusijos desperaciją, visišką žmogaus gyvybės negerbimą ir bet kokių karo taisyklių nepaisymą.

Rusija pareiškė, kad antradienio rytą surengta raketos ataka Ukrainos Poltavos mieste buvo nukreipta į Ukrainos kariuomenės „mokymo centrą“ ir kad smūgis pasiekė savo „tikslus“. „Rusijos ginkluotosios pajėgos tiksliai smogė 179-ajam jungtiniam Ukrainos kariuomenės mokymo centrui Poltavos mieste“, – sakoma Gynybos ministerijos trečiadienį paskelbtame pranešime. „Smūgio tikslai buvo pasiekti. Sunaikinti visi nustatyti taikiniai“, – sakoma pranešime.

Praėjus 2,5 metų po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Amerikos strategija, kaip užbaigti karą Ukrainoje, išlieka nepakitusi: taikyti tiek sankcijų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų, jog neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti savo karinių planų.  Viena vertus, Vašingtonas siekia pusiausvyros tarp pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai, kita vertus – eskalacijos rizikos mažinimo.

Serbijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandaras Vulinas trečiadienį Rusijoje ketina susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu, praėjus beveik savaitei po to, kai Belgradas su Prancūzija pasirašė milijardų dolerių vertės sandorį dėl naikintuvų pirkimo. Pasak Serbijos žiniasklaidos pranešimų, susitikimas turėtų įvykti šalia ekonomikos forumo Rusijos Vladivostoko mieste, į kurį V. Putinas atvyko antradienį po valstybinio vizito Mongolijoje. Serbiją ir Rusiją sieja istoriškai glaudūs ryšiai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos lyderis Xi Jinpingas spalį dalyvaus didžiausių kylančios ekonomikos šalių grupės BRICS viršūnių susitikime Rusijos mieste Kazanėje. „Kaip susitarėme, BRICS viršūnių susitikime laukiame Kinijos prezidento Xi Jinpingo“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Kinijos viceprezidentu Han Zhengu Rytų ekonomikos forumo Vladivostoke kuluaruose.

Rusijos vadovas turi du mažamečius vaikus vardais Ivanas ir Vladimiras. Jų mama – kaip jau buvo skelbta ankstesniuose tyrimuose – buvusi gimnastė Alina Kabajeva, rašoma „Dosje“ tyrime. Skelbiama, kad pirmasis V. Putino sūnus Ivanas gimė 2015-aisiais, o Vladimiras – 2019-aisiais. „Dosje“ žurnalistai aptiko viešose vietose jų nuotraukas, tačiau nepublikavo dėl etinių sumetimų.

Rusijos vyresniųjų klasių vadovėliuose įtraukta „naujai sena“ istorijos interpretacija apie sovietinius ir pastarųjų metų įvykius. Pritaikant Kremliaus naratyvui surašyti istorinių veikėjų aprašymai – pavyzdžiui, J. Stalino mirtis įvardijama kaip didžiulė tragedija. Rusijoje 10 ir 11 klasių moksleiviai istoriją mokysis iš naujų vadovėlių, kuriuos parengė Prezidentūros administracijos atstovo Vladimiro Medinskio komanda.

Vašingtonas supranta situaciją, kurioje atsidūrė Mongolija, esanti tarp Rusijos ir Kinijos, ir ragina Ulan Batorą derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžti savo paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Taip teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, antradienį komentavęs Rusijos prezidento vizitą Mongolijoje. „Nemanome, kad kuri nors šalis turėtų suteikti V. Putinui tribūną, kad jis galėtų propaguoti savo agresijos karą prieš Ukrainą.

Europos Sąjunga (ES) antradienį sukritikavo Mongoliją už tai, kad ji nevykdė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, kai Kremliaus šeimininkas atvyko į šią šalį. „ES apgailestauja, kad Mongolija, TBT Romos statuto šalis, nesilaikė savo įsipareigojimų pagal statutą vykdyti arešto orderį“, – pareiškime cituojamas ES atstovas. Pirmadienį skelbta, kad V. Putinas atvyko į TBT narę Mongoliją.

Mongolija turėjo istorinį šansą prisidėti prie Rusijos karo užbaigimo, sako Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Taip jis kalbėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui antradienį tęsiant vizitą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narėje Mongolijoje. TBT pernai V. Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.

„Telegram“ įkūrėjo Pavelo Durovo sulaikymas ir apkaltinimas pažeidimais yra sudėtingas atvejis, kuris kelia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių, antradienį pareiškė Jungtinės Tautos (JT). Rusų kilmės populiarios, tačiau prieštaringai vertinamos susirašinėjimo programėlės vadovas rugpjūčio 24 d. buvo sensacingai sulaikytas Paryžiaus-Buržė oro uoste ir apkaltintas virtine pažeidimų, susijusių su šia programėle. Jam taip pat buvo uždrausta išvykti iš Prancūzijos.

Antradienį Rusijos teismas įsakė pratęsti prancūzų tyrėjo Laurent'o Vinatier suėmimą iki 2025 m. vasario, kol tęsiasi jo teismo procesas dėl kaltinimų Rusijos „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimu. Antradienį Maskvos Zamoskvoreckio teisme pradėjus nagrinėti bylą, teisėjas greitai nusprendė pratęsti L. Vinatier suėmimą ir paskyrė kitą teismo posėdį rugsėjo 16 d., iš teismo salės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Antradienį Maskvos teismas nuteisė garsų fiziką kalėti 15 metų kolonijoje, pripažinęs jį kaltu dėl „išdavystės“. Tai – naujausia įkalinimo bausmė mokslininkui, apkaltintam valstybės paslapčių pasidalijimu. Maskvos miesto teismas pripažino mokslininką Aleksandrą Šipliuką kaltu dėl „valstybės išdavystės“ ir „nubaudė jį 15 metų nelaisvės“, teismą citavo naujienų agentūra TASS.

2024 m. Ukrainos pasieniečiai kartu su teisėsaugos pareigūnais atskleidė daugiau nei 200 nusikalstamų tinklų, padedančių asmenims išvengti karinės tarnybos pabėgant į užsienį, per nacionalinę televiziją pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį Ulan Batore susitiko su Mongolijos prezidentu Ukhnaagiinu Khurelsukhu – tai pirmasis jo vizitas į šalį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narę nuo tada, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį. V. Putiną pasveikino garbės sargyba, kai jis naktį nusileido sostinėje, prieš pradėdamas šią didelio atgarsio sulaukusią kelionę, kuri laikoma pasipriešinimo TBT, Kyjivui, Vakarams ir žmogaus teisių grupėms, raginusioms jį sulaikyti, demonstravimu.

Ukraina paskelbė apie padarinius Mongolijai, nes šalis nesulaikė pirmadienį į UIan Batorą atvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Kremliaus šeimininkas, kuris dėl įtarimų karo nusikaltimais Ukrainoje ieškomas pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą arešto orderį, pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į šalį, kuri pripažįsta TBT. Dėl To Mongolija privalėjo sulaikyti V. Putiną ir perduoti jį teismui Hagoje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Naktį į antradienį rusų okupantai paleido raketą į Zaporižią, nuo jos smūgio žuvo du žmonės, įskaitant aštuonerių metų berniuką. Dar du žmonės buvo sužeisti. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas. „Apie 23 val. rusai atakavo miestą. Dėl rusų atakos Zaporižioje žuvo aštuonmetis berniukas ir 38 metų moteris, 12 metų mergaitė ir 43 metų vyras buvo sužeisti“, – rašė I. Fiodorovas.