Rusija

Elektroninių pinigų įstaigai „Demivolt“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 3 tūkst. eurų baudą už nuosavo kapitalo reikalavimų nesilaikymą. Anot LB, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigos duomenimis, „Demivolt“ nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų, kurių privaloma laikytis nuolat. Bauda skirta įvertinus, kad įstaiga pažeidimą pripažino ir jį pašalino.

Lenkija kritiškai vertina vengrų premjero Viktoro Orbano susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Šį mėnesį Pekine V. Putinas ir V. Orbanas surengė derybas, nepaisant Rusijos vykdomo plataus masto karo Ukrainoje.  „Vengrija niekada nenorėjo konfrontuoti su Rusija, bet norėjo puoselėti abipusius ryšius“, – sakęs V. Orbanas V. Putinui.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį paneigė socialinėje tinkluose pasklidusius gandus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino mirtį ir pavadino juos apgaule, praneša „Politico“, remdamasi „RIA Novosti“. Informacija, kad V. Putinas mirė ir kad jo postą užėmė jo antrininkas, yra „absurdiška informacinė apgaulė“, penktadienį sakė D. Peskovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“. Tai jau antras kartas šią savaitę, kai Kremliaus pareigūnas atmeta spekuliacijas...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė nenorintis, kad šį mėnesį įvykęs Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susilpnintų Europos Sąjungą. „Prašau (...), kad tokioje padėtyje, kokioje esame Rusijos atžvilgiu, nesinaudotume šiais dvišaliais ryšiais deryboms (...), kurios susilpnintų mūsų vienybę“, – sakė jis po ES lyderių susitikimo Briuselyje.

Sklandant gandams apie prastėjančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą ir net mirtį, šalies ateitis lieka neaiški, skelbia „The Independent“. Jei V. Putinas mirtų arba būtų nuverstas, Kremliui automatiškai laikinai vadovautų premjeras Michailas Mišustinas. O Federacijos Taryba turėtų per 14 dienų paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova užsipuolė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Jos teigimu, lietuvis išdrįso „agituoti jėga pakeisti valdžią Rusijoje“, todėl jam gresia „baudžiamoji atsakomybė“. Rusijos režimo atstovė priminė, kad G. Landsbergis jau ne pirmą sykį „leidžia sau išsakyti ekstremistines idėjas“, ir jau buvo griežtai baustas – jam yra uždrausta atvykti į Rusiją.

Latvijos Seimo nariai pirmuoju svarstymu pritarė Kelių eismo įstatymo pataisoms, kurios leidžia šalies valdžios institucijoms konfiskuoti automobilius su Rusijos registracijos numeriais. Vadovaujantis ES direktyvomis, Latvija taip pat įstatymuose įtvirtina Rusijoje registruotų automobilių konfiskavimą. Įstatymo pataisų projekte numatoma, kad pasibaigus įstatymo projekte numatytam pereinamajam laikotarpiui, Rusijoje registruotos transporto priemonėmis bus draudžiama naudotis Latvijoje.

Rusija penktadienį pranešė, kad Ukraina naktį bandė dronais atakuoti Rusijos pasienio regione esančią atominę elektrinę. Tačiau priduriama, kad nepadaryta jokios žalos. „Spalio 26 dienos vakare buvo sustabdyta trijų priešo bepiločių orlaivių ataka prieš Kursko atominę elektrinę. Ji neturėjo įtakos elektrinės darbui“, – sakoma Kursko atominės elektrinės, kuri yra netoli Rusijos sienos su Ukraina, spaudos tarnybos pranešime socialiniuose tinkluose.

Rusijos profesorius Valerijus Solovejus, iki 2019-ųjų ėjęs aukštas pareigas prestižiniame Maskvos tarptautinių santykių institute, skelbia apie šalies vadovo Vladimiro Putino mirtį. Joks kitas šaltinis šios informacijos nepatvirtino. V. Solovejus ir jo kuruojamas, itin didelio populiarumo sulaukęs „Telegram“ kanalas „General SVR“, skelbia apie „tirono mirtį“. Paskutinę spalio 26-osios žinutę apie tariamą V. Putino mirtį šiuo metu yra perskaitę daugiau nei 600 tūkst. vartotojų.

Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija masiškai verbuoja kubiečius kovai Ukrainoje. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Teigiama, kad kubiečiai dalyvauja dabartinėse kovose aplink Bachmutą ir Kupjanską. Centro duomenimis, Ukrainos aktyvistai įsilaužė į vieno Rusijos karinio pareigūno Tulos mieste elektroninį paštą ir išsiaiškino, kad beveik 200 kubiečių buvo užverbuoti kovoti Ukrainoje.

Rusijos teisėsauga tiria keistą įvykį: Amavirsko karinės aviacijos absolventai-pilotai sulaukė mokymo įstaigos 20-mečio proga torto, kuris, anot pareigūnų, buvo prikimštas nuodingų medžiagų. Ukrainoje gimęs įtariamasis torto siuntėjas buvo sulaikytas jau oro uoste.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį per pirmąjį įstatymo projekto svarstymą pritarė rekordiniam gynybos išlaidų didinimui, skirtam Maskvos vykdomam puolimui Ukrainoje finansuoti. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai balsavimu patvirtino Rusijos 2024 metų biudžeto išlaidų planus, kuriuose numatyta 68 proc. padidinti karines išlaidas.

Ne taip seniai kuris nors Europos Sąjungos lyderis galėjo viešai pavadinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną diktatoriumi ir visi būtų juokęsi.

Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas generolas Andrejus Guruliovas pareiškė, kad Vladimiro Putino nepalaikantys rusai turėtų būti izoliuoti arba nužudyti.

Rusijos Federacijai atliekant branduolinių ginklų pratybas, šalies Gynybos ministerija paviešino filmuotą medžiagą iš tarpžemyninių balistinių raketų „Jars“ ir „Sineva“ paleidimo. Kaip pranešė ministerijos spaudos tarnyba, raketos buvo paleistos treniruojantis branduolinių atgrasymo pajėgų antžeminių, jūrų ir oro komponentų pajėgomis ir priemonėmis. „Jars“ buvo paleista iš valstybinio bandomojo kosmodromo Plesecko Kuros poligone Kamčiatkoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino garsaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymo byloje kaltinamasis Ruslanas Geremejevas vadovaus naujam čečėnų batalionui, pavadintam šeicho Mansuro vardu, praneša „Meduza“. „Naujojo bataliono vadu taps mūsų brolis Ruslanas Geremejevas. Jis įrodė, kad yra vertas pirmojo Čečėnijos prezidento, Rusijos didvyrio Achmato-Chadži Kadyrovo komandos atstovas“, – nurodė Rusijos Dūmos deputatas Adamas Delimchanovas.

Rusijos ginkluotosios pajėgos rengiasi atsakomajam branduoliniam smūgiui branduolinio užpuolimo atveju, pareiškė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Kremlius skelbia, kad per šią savaitę surengtas pratybas buvo paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos, treniruojantis išbandyti „strateginių puolamųjų pajėgų masinį branduolinį smūgį“. Teigiama, kad per pratybas numatytos užduotys buvo visiškai įvykdytos, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai „prižiūrėjo“ jas.

Prancūzija pirmadienį paskelbė apie gynybinės įrangos pardavimą Armėnijai, Azerbaidžanui pradėjus karines pratybas su savo sąjungininke Turkija. Kanados gynybos analitikas Robertas M. Cutleris perspėjo, kad prancūzų oro gynybos sistemos bus Rusijos panaudotos prieš Ukrainą ir Izraelį. Apie sandorį paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Baku iš armėnų separatistų atsiėmė Kalnų Karabachą, ir Jerevanui baiminantis, kad dabar Azerbaidžanas gali siekti atakuoti Pietų Armėniją.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu lankėsi Ukrainoje, kur apžiūrėjo vadavietę ir susitiko su aukšto rango pareigūnais, trečiadienį pranešė kariuomenė. Jis lankėsi „Vostok“ vadavietėje Rytų Ukrainoje ir išklausė pranešimą apie padėtį fronto linijoje, dronų operatorių mokymus ir pasirengimą kovai žiemos sąlygomis, priduriama pranešime. Kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip S. Šoigu atskrenda sraigtasparniu, tačiau pareiškime nenurodyta, kada jis apsilankė.

Rusijos teisėsauga paskelbė oficialią gatvės menininko „Philippenzo“ (Filipas Kozlovas) paiešką, skelbia „Mediazona“. Kremliaus valdoma teisėsauga nepatikslino, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį jį norima sulaikyti. Šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais F. Kozlovas dukart sulaukė administracinio arešto 15-ai parų, tariamai dėl „nepaklusimo policijos pareigūnams“. „Philippenzo“, kurio tikrasis vardas yra Filipas Kozlovas taip pat triskart buvo nubaustas bendra 125 tūkst.

Maskvos šiaurėje nusižudė 75 metų inžinierius Viktoras Smaginas, vienas iš Černobylio atominės elektrinės viršininkų, skelbia Rusijos žiniasklaida. V. Smaginas Černobylyje dirbo pamainos viršininku 4-ajame energetiniame bloke, kuris sprogo 1986 m. balandžio 26 d. Anuomet jis tik atsitiktinumo dėka išvengė mirties: jo pamaina prasidėjo ryte, o nelaimė įvyko po vidurnakčio 1.30 val.  Dalyvaudamas avarijos likvidavime, V. Smaginas neišvengė radiacijos dozės.

Vokietijos leidinio „Bild“ žurnalistai susipažino su buvusio „Roskosmos“ direktoriaus Dmitrijaus Rogozino ir dabartinio raketų-kosmoso centro „Progres“ direktoriaus Dmitrijaus Baranovo pokalbių įrašais. Jie nuo šių metų pradžios kuria planą, kaip smogti Ukrainos dideliam miestui su raketa-nešėja „Sojuz“, naudojama skrydžiams į kosmosą.

Mirė Rusijos naftos pramonės gigantės „Lukoil“ direktorių valdybos pirmininkas Vladimiras Nekrasovas. Pirminiai medikų duomenys skelbia, kad vyrą ištiko staigus širdies nepakankamumas. „Pirminių gydytojų ataskaitų duomenimis, mirtis ištiko dėl aštraus širdies nepakankamumo“, – skelbiama bendrovės „Lukoil“ pranešime žiniasklaidai. Tai jau trečias miręs aukščiausio lygio „Lukoil“ vadovas per pusantrų metų.

Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė Europos Sąjungos Žemės ūkio tarybos posėdyje pasiūlė pradėti diskusijas dėl Rusijos žemės ūkio produkcijos importo į ES uždraudimo. Pasak Latvijos žemės ūkio ministerijos pranešimo, per pirmadienį vykusį posėdį A. Krauzė išreiškė susirūpinimą dėl rusiškų grūdų tiekimo ES rinkai ir paragino Europos Komisiją įvertinti to poveikį su Rusija besiribojančioms Bendrijos narėms bei visai ES grūdų pramonei.

Ukrainiečių pareigūnai antradienį pranešė, kad antradienio naktį per Rusijos apšaudymą Ukrainos pasienio regionuose buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, o abi šalys teigė užkirtusios kelią bandymams surengti naktinę dronų ataką. Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka socialiniuose tinkluose pranešė, kad per rusų aviacijos smūgius ir artilerijos apšaudymą pietinėje Chersono srityje buvo sužeisti keturi žmonės, įskaitant 12-metį.

Anoniminis telegramo paskalų kanalas „General SVR“ pirmadienį paskelbė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išvakarėse „sustojo širdis“, o šalį šiuo metu tariamai valdo jo antrininkas.

Rusijoje laineris „Boeing 737“ su 186 keleiviais leisdamasis nuvažiavo nuo pakilimo tako Permės oro uoste. Incidento priežastys yra nustatinėjamos, keleiviai ir įgulos nariai nenukentėjo. Lėktuvas „Boeing 737“ skrido iš Sankt Peterburgo į Permę. Leidžiantis orlaivis dėl nežinomų priežasčių nesugebėjo sustabdyti ir išvažiavo už pakilimo/nusileidimo tako ribų. Oro uostas buvo uždarytas, mažiausiai 7 kiti skrydžiai – užlaikyti arba nukreipti į kitus miestus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ideologo Aleksandro Dugino dukters Darjos Duginos nužudymas buvo kruopštus Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) planas, skelbia „The Washington Post“, remdamasi JAV pareigūnais. Praėjusių metų rugpjūtį prie pasienio kontrolės punkto privažiavęs automobilis su motina ir jos 12-mete dukra atrodė vos vertas Rusijos saugumo pareigūnų dėmesio.

Ukraina gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „ES finansinė parama yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių būti ekonomiškai stipriems. Apskritai ES biudžeto parama Ukrainai 2023 metais jau siekia 15 mlrd. eurų“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Rusijos vyriausybės išlaidos vis dažniau skiriamos karo su Ukraina sąnaudoms padengti – išlaidas gynybai siūloma didinti 68 proc., pirmadienį paskelbė britų žvalgyba. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame britų Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad siūlomame Rusijos 2024-ųjų valstybės biudžete numatyta maždaug 68 proc. padidinti planuojamas išlaidas gynybai, palyginti su 2023 metų biudžetu – tai reiškia, kad 2024-aisiais išlaidos gynybai sudarys apie 6 proc. BVP.

„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) pirmadienį paragino nedelsiant paleisti JAV ir Rusijos pilietybes turinčią žurnalistę Alsu Kurmashevą, Rusijos teismui nurodžius jos sulaikymą pratęsti iki gruodžio 5 dienos. „Esame labai nusivylę šiandienos posėdžio rezultatais. Raginame nedelsiant paleisti Alsu, kad ji galėtų vėl susitikti su savo šeima“, – sakė RFE/RL prezidento pareigas einantis Jeffrey Gedminas.

Vos spėjusį Rusijos televizijos eteryje pasirodyti atlikėją Mamutą Useinovą tiesiog prie maldos namų sulaikė Rusijos policija ir, kartu su kitais maldininkais musulmonais, išsiuntė į karinį dalinį. Vadybininku Rusijoje dirbantis vyras prieš savaitę debiutavo viename iš Rusijos „Pirmojo kanalo“ muzikinių šou, o dabar pats pranešė, kad jį, panaudojus jėgą, siunčia į frontą.

Rusijos teismas pirmadienį nurodė iki gruodžio 5 dienos pratęsti Rusijos ir JAV pilietybes turinčios žurnalistės Alsu Kurmashevos suėmimą, prokurorams pareiškus, kad ji neįsiregistravo kaip užsienio agentė, pranešė Rusijos naujienų agentūros. A. Kurmasheva, dirbanti „Laisvosios Europos radijuje/Laisvės radijuje“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), trečiadienį buvo sulaikyta Kazanėje. Penktadienį jos suėmimas buvo pratęstas trims dienoms.

Rusija naudojasi savo šnipų tinklu, valstybės valdoma žiniasklaida ir socialiniais tinklais tam, kad pasaulyje pakirstų visuomenės pasitikėjimą rinkimais, rodo penktadienį paskelbtas ir su maždaug 100 valstybių pasidalintas JAV žvalgybos pranešimas. „Rusija susikoncentravusi į operacijas, kurios skirtos mažinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų integralumu“, – sakoma pranešime, kuriame cituojamos JAV žvalgybos bendruomenės parengtos išvados. „Tai yra globalus reiškinys.

Penktadienį Tadžikistane sudužo Rusijos karinis lėktuvas, skelbia „UNIAN“. Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas IL-76 sudužo Gisaro oro bazėje. Lėktuvo įgula nenukentėjo. Pirminiais duomenimis, incidentas įvyko dėl kilusio gaisro viename iš variklių.

Jungtinės Valstijos atliko požeminius branduolinius bandymus poligone Nevadoje, siekdamos pagerinti savo gebėjimą „aptikti mažo našumo branduolinius sprogimus visame pasaulyje“, pranešė JAV Energetikos departamentas.  Bandymai įvykdyti spalio 18 d., tą dieną, kai Rusijos Valstybės Dūma atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą. Amerikiečių bandymai vyko „Tunelyje P“, Nevados bandymų poligono 12 zonoje.

Kazachstano prekybos ministerija neigia uždraudusi prekių eksportą į Rusiją kaip Vakarų sankcijų dalį, vienam ministerijos pareigūnui anksčiau pareiškus, kad buvo uždraustas daugiau kaip 100 prekių, įskaitant dronus, išvežimas iš šalies. Ketvirtadienį vietos žiniasklaida citavo prekybos ministro pavaduotoją Kairatą Torebayevą (Kairatą Torebajevą), teigusį, kad Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 prekes, įskaitant dronus, jų elektroninius komponentus, specialią įrangą ir mikroschemas.

Valdančiosios Izraelio partijos „Likud“ atstovas Amiras Weitmannas per Rusijos valstybinį kanalą RT aršiai kritikavo Rusijos Federaciją, kaltindamas ją remiant teroristinę grupuotę „Hamas“, ir grasino atpildu, skelbia „Deutsche Welle“. „Saugokitės. Laimėję šį karą, pasirūpinsime, kad laimėtų ir Ukraina, o Rusija sulauktų atpildo už savo veiksmus“, – Rusijos televizijai sakė Izraelio partijos „Likud“ libertarų frakcijos vadovas A. Weitmannas. „Rusija palaiko Izraelio priešus.

Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 pavadinimų prekes, kurios gali būti panaudotos kare Ukrainoje, skelbia Kazachstano žiniasklaida. Šios Vidurinės Azijos valstybės prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), praėjusio mėnesio pabaigoje per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) Berlyne pažadėjo, kad Kazachstanas nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl reiškiamo susirūpinimo civiliais per Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ konfliktą, kai Maskvos kariuomenė tęsia brutalią invaziją Ukrainoje. „Jaučiuosi labiau nei įsiutęs girdėdamas Rusijos prezidentą vis įspėjant, kad per ginkluotą konfliktą gali būti civilių aukų, – Vokietijos parlamentui sakė O. Scholzas. – Ciniškiau negali būti.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį žengė žingsnį su Rusija susijusios ortodoksų bažnyčios uždraudimo link. Parlamentarai nubalsavo už jos uždraudimą pirmuoju skaitymu, Kyjivui siekiant nutraukti ryšius su institucijomis, kurios laikomos turinčiomis sąsajų su Maskva. „Įstatymo projektas Nr. 8371 dėl religinių organizacijų, susijusių su Rusijos Federacija, uždraudimo buvo priimtas per pirmąjį svarstymą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Pchenjane susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, sakoma rusų užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kaliningrade spalio 18-ąją buvo atidengtas paminklas Michailui „Korikui“ Muravjovui – carinės Rusijos generolui, 1863-1865 m. ėjusiam Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas ir žiauriomis vadovavusiam 1863-1864 m. sukilimo malšinimui. Paminklas atidengtas priešais Lietuvos konsulato Kaliningrado srityje pastatą, atkuriant Vilniuje iki 1915-ųjų stovėjusį jam monumentą.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai pasiekė „kokybiškai naują, strateginį lygį“, ketvirtadienį Pchenjane pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida. S. Lavrovas trečiadienį vakare atvyko dviejų dienų vizito po kelionės į Pekiną su prezidentu Vladimiru Putinu. Tikimasi, kad susitikimai Pchenjane padės pagrindus būsimam V. Putino vizitui.

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį dar kartą nubalsavo už tai, kad Maskva atšauktų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą ir taip dar labiau priartėjo prie šio svarbaus susitarimo atsisakymo. 1996 metais pasirašyta sutartimi draudžiami bet kokie branduolinių ginklų bandymai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, jos neratifikavo.

Trečiadienį paskelbta reta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas Pekine viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lydimas pareigūnų su vadinamuoju branduoliniu lagaminėliu, kuriuo galima įsakyti smogti branduolinį smūgį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas Ukrainai tiekti ilgojo nuotolio raketas ATACMS yra klaida, kuri nepakeis padėties fronte. „Svarbiausia, kad tai iš esmės visiškai negali pakeisti situacijos kontaktinėje linijoje, tai neįmanoma“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Kinijoje. Taip jis kalbėjo po to, kai Ukraina antradienį paskelbė, kad jos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą panaudojo JAV tiekiamas ATACMS.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Šiaurės Korėją dviejų dienų vizito, pranešė rusų naujienų agentūros. S. Lavrovo vizitas į Šiaurės Korėją yra naujausias Maskvos ir Pchenjano santykių stiprėjimo ženklas. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas rugsėjį aplankė Rusijos Tolimuosius Rytus ir susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu, sukeldamas Kyjivo sąjungininkų susirūpinimą dėl galimo ginklų sandorio.

Rusijos pajėgos, patyrusios nemažų nuostolių, sulėtino tempą siekiant užimti strategiškai ir simboliškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje, tačiau ten siunčia pastiprinimą, teigia Vakarų analitikai. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad bandymas šturmuoti Avdijivką – nuožmiai ukrainiečių karių ginamą miestą Maskvos didžiąja dalimi kontroliuojamame Donecko regione – yra svarbiausia Kremliaus pajėgų puolamoji operacija Ukrainoje nuo metų pradžios.