V. Orbanas, kuris jau 2015 metais buvo laikomas nepaklusniu ES atsiskyrėliu, sulaukė tuometinio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio draugiškų pastabų ne tik dėl to, kad, anot jo, vadovauja neliberaliai demokratijai, bet ir dėl to, kad diktuoja toną ES aukščiausiojo lygio susitikimuose, kuriuose vieningo sutarimo reikalavimas suteikia didžiulę galią vienam lyderiui sprendžiant daugybę klausimų.
Dabar juokiasi mažai kas. V. Orbanas praėjusią savaitę paspaudė ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris po įsiveržimo į Ukrainą Vakaruose laikomas atstumtuoju.
Ketvirtadienį Briuselyje prasidedančiame tradiciniame 27 ES lyderių susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, prie susitikimo prisijungsiantis vaizdo ryšiu, todėl dėmesys V. Orbanui dar labiau padidės.
„Vengrija yra komplikuojantis veiksnys“
„Kai kurie lyderiai tiesiogiai kalbės apie labai neigiamą įtaką, – sakė vienas diplomatas, kuris prašė neviešinti jo pavardės dėl klausimo jautrumo. – Kai kurie tai pasakys labai tiesiogiai.“
Kitas aukšto rango diplomatas iš vienos valstybės narės teigė, kad „jis (V. Orbanas) ten sėdėjo labai jaukiai – tai buvo įstabu. Bet pereikime prie reikalo. Vengrija yra komplikuojantis veiksnys bet kokiose diskusijose dėl paramos ir pagalbos (Ukrainai). Tai visiems matoma. Mums nereikia apie tai kalbėti diplomatiškai“.
V. Orbanas nėra lengvai sugėdinamas, nes jam dažnai puikiai sekasi susidoroti su didžiule bloko opozicija.
Šios savaitės pradžioje jis dar labiau paaštrino situaciją, kai palygino ES, kuri nuo tada, kai Vengrija išsivadavo iš sovietų valdžios, jai skyrė milijardus eurų, su pačiais buvusiais komunistų lyderiais Maskvoje.
„Atsiranda dalykų, kurie primena sovietinius laikus, – šios savaitės pradžioje sakė V. Orbanas. – Laimei, Briuselis yra ne Maskva. Maskva buvo tragedija. Briuselis yra tik bloga šiuolaikinė parodija.“
Tokios kalbos buvo palankiai sutiktos už Atlanto, kur buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neseniai sakytose kalbose ne kartą gyrė Vengrijos lyderį.
V. Orbanas buvo pirmasis ES lyderis, palaikęs D. Trumpą, kai šis 2016 metais kandidatavo į prezidento postą. Neseniai jis sakė, kad buvęs JAV lyderis yra vienintelis asmuo, galintis užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Galima nauja sąjungininkė – Slovakija
Jo komentarai ES būstinėje Briuselyje nesukėlė juoko. Tačiau ketvirtadienį prie aukščiausiojo lygio susitikimo stalo V. Orbanas gali turėti naują sąjungininką, nes kairiojo sparno populistas Robertas Fico, praėjusį mėnesį laimėjęs rinkimus Slovakijoje, atstovaus savo šaliai kaip ministras pirmininkas.
Kaip ir V. Orbanas, R. Fico negailėjo šiltų žodžių Rusijai ir kėlė klausimų dėl ilgų su karu susijusių sankcijų, kurios buvo įvestos Maskvai. Per savo šalies rinkimų kampaniją jis dar labiau pakėlė kartelę, kai, aiškiai prieštaraudamas ES politikai ir pažadams, pažadėjo nutraukti Slovakijos karinę paramą Ukrainai.
Naujasis Slovakijos premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė stabdo karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija. Ruošdamasis išvykti į aukščiausiojo lygio susitikimą jis dar kartą pabrėžė savo poziciją.
„Aiškiai pasakysiu, kad nebalsuosiu už jokias sankcijas Rusijai, kol nebus pateikta jų poveikio Slovakijai analizė“, – sakė R. Fico, teigdamas, kad ankstesnės sankcijos pakenkė jo šaliai.
Tai sveikintini žodžiai V. Orbanui, nes jis gali prarasti savo didžiausią sąjungininkę bloke – Lenkijos nacionalistinę vyriausybę. Buvusio ES Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama opozicija spalio 15 dieną laimėjo Lenkijos nacionalinius rinkimus ir dabar siekia sugrąžinti šalį į ES politikos formavimo centrą, taip panaikindama didžiąją dalį esamo politinio aljanso su V. Orbanu.
Šiuo metu ES kalbama apie tai, kad V. Orbanas, pasinaudodamas vienbalsiškumo sąlyga, gali stabdyti įvairius klausimus – nuo finansinės paramos ir ginklų tiekimo iki galimos Ukrainos narystės bloke.
Tačiau iki šiol Europos diplomatai teigė, kad V. Orbano įžūlumas už aukščiausiojo lygio susitikimo centro ribų retai virsta nesutaikomu elgesiu už uždarų durų. Nuo 2022 metų vasarį prasidėjusio plataus masto karo 27 valstybės laikėsi išvien, net jei kai kurių sankcijų paketų priėmimą pristabdė papildomi V. Orbano reikalavimai.
„Kai mane apninka niūrios nuotaikos šiuo klausimu, turime pasakyti, kad, nepaisant Vengrijos, mums, kaip sąjungai, pavyko žengti didžiulius žingsnius“, – sakė vienos ES šalies aukšto rango diplomatas.
„Tačiau tai tebėra sunkus darbas ir kartais atmosfera tampa bjauri“, – teigė jis.
