Rusija

Kibernetinio saugumo specialistai iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) įsilaužė į Rusijos viešųjų paslaugų sistemą, kuri naudojama elektroniniam balsavimui Rusijos „prezidento rinkimuose“, skelbia „Ukrinform“. Apie tai „Ukrinform“ sužinojo iš šaltinio Ukrainos žvalgyboje. „Rusijos viešųjų paslaugų svetainė neveikia. Balsavimo sistema neveikia. HUR kibernetinio saugumo specialistai įveikė visas apsaugos sistemas.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad šeštadienio naktį ir rytą Rusijos Federacija buvo puolama Belgorodo ir Kursko srityse, informuoja naujienų agentūra „Unian“. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, naktį Kursko srityje buvo numušti penki ukrainiečių dronai, o Belgorodo srityje – raketa paleista iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos RM-70 „Vampir“ ir taktinė raketa „Točka-U“. Be to, 8 val.

Rusijoje prasidėjo prezidento rinkimai, kurie, beveik neabejotinai, pratęs Vladimiro Putino valdymą visą šį dešimtmetį ir iki 2030-ųjų. Didžioji dauguma balsų bus atiduota per tris dienas nuo kovo 15 d., nors išankstinis balsavimas ir balsavimas paštu jau prasidėjo, taip pat ir okupuotose Ukrainos dalyse, kur Rusijos pajėgos bando įvesti savo diktatą.

Penktadienį Rusijoje prasidėjo taip vadinami prezidento rinkimai, tačiau jų metu kyla incidentų rinkimų apylinkėse, nes dalis žmonių nusivylę politinių pasirinkimų stoka Vladimirui Putinui siekiant ir toliau valdyti šalį, praneša „Deutsche Welle“. Žmonės buvo sulaikyti po kelių incidentų penktadienį. Pavyzdžiui, į balsadėžes buvo pripilta dažų, taip primenant apie mirusį Kremliaus kritiką Aleksėjų Navalną, kurį patį 2017 m. užpuolė ir dažais apipylė V. Putino rėmėjai. Vasario mėn.

Baltarusijos teritorijoje pradėti statyti būstai buvusios privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniams. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Nacionaliniu pasipriešinimo centru. Remiantis vietos pranešimais, Celio kaime (90 km. nuo Minsko) statomas devynių aukštų pastatas. Ten yra poligonas, kuriame kadaise buvo dislokuoti „Wagner“ samdiniai. Šiuo metu ten tebėra iki 300 samdinių, kurie dalyvauja Baltarusijos kariuomenės mokymuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasmerkė Rusijos smūgį pietiniame Odesos uostamiestyje, per kurį žuvo mažiausiai 19 žmonių ir dar pusšimtis žmonių buvo sužeisti. „Po Rusijos raketų atakos Odesoje vyksta gelbėjimo ir pagalbos operacijos. Labai bjaurus šių niekšų smūgis, – sakoma V. Zelenskio pareiškime internete. – Paleistos dvi raketos, o antroji – kai gelbėtojai ir gydytojai atvyko į smūgio vietą“. Anksčiau skelbta apie 16 žuvusiųjų.

Vladimiras Putinas greičiausiai liks valdžioje iki „natūralios savo gyvenimo pabaigos“ arba iki tol, kol bus nuverstas, penktadienį, rusams balsuojant prezidento rinkimuose, pareiškė žinomas kovotojas su korupcija.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas kritikuoja Rusijos prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose. A. Guterresas primena, kad bandymas neteisėtai aneksuoti šiuos Ukrainos regionus pagal tarptautinę teisę negalioja, penktadienį Niujorke sakė jo atstovas Stéphanas Dujarricas. „Jungtinės Tautos toliau remia Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose“, – pažymėjo jis.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį internetu atidavė savo balsą Rusijos prezidento rinkimuose, vykstančiuose ir okupuotuose Ukrainos teritorijose.  Kremliaus išplatintose nuotraukose matyti, kaip ilgametis Rusijos lyderis balsuoja prie kompiuterio savo biure ir mojuoja į kamerą. Beveik neabejojama, kad V. Putinui šie rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį, suteiks dar vieną šešerių metų kadenciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo vyriausybę rasti lėšų branduolinį variklį turinčio erdvėlaivio kūrimo planui parengti. Pasak „Bloomberg“, tai yra dalis Rusijos pastangų stiprinti savo kosmoso programą nepaisant Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų.  Pasak V. Putino, Rusija turi „kompetencijų, kurių neturi kitos šalys“. „Turime skirti ypatingą dėmesį joms plėtoti“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Didžiojo septyneto (G7) šalys penktadienį įspėjo Iraną, kad įves „reikšmingas“ naujas sankcijas, jei Teheranas perduos Rusijai balistinių raketų, skirtų naudoti Ukrainoje. „Pakartojame savo raginimą trečiosioms šalims nedelsiant nutraukti materialinę paramą neteisėtam ir nepateisinamam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą arba jums teks patirti didelių nuostolių“, – sakoma grupės, kuriai priklauso JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija ir Kanada, pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo kariuomenė atsakys į virtinę Ukrainos išpuolių prieš jo šalį, kuriuos jis pavadino Kyjivo bandymu sužlugdyti prezidento rinkimus. Rusijos pasienio sritys šią savaitę tapo mirtinų Ukrainos bombardavimų taikiniais ir susidūrė su pakartotinėmis Kyjivą remiančių rusų savanorių, sudarytų iš Kremliui priešiškai nusiteikusių rusų, atakomis.

Ketvirtadienį Europos Parlamento įstatymų leidėjai priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusija turėtų grąžinti Rumunijai auksą ir kitus vertingus paveldo objektus, kurie Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išsiųsti saugoti į Maskvą, pranešė skelbiama „Associated Press“. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rumunijos karalystė geležinkeliu į Maskvą išsiuntė 91,5 tonos aukso monetų ir luitų, taip pat brangakmenių ir kultūros vertybių, pavyzdžiui, meno kūrinių.

Rusijoje formaliai vykstant prezidento rinkimams balsavimo vietose pasitaikė incidentų: viena moteris Maskvoje padegė balsavimo būdelę, o kita – apipylė briliantine žaluma balsadėžę. Sankt Peterburge taip pat užfiksuota bandymų padegti, viso šalyje vien per pirmąjį balsavimo pusdienį buvo sulaikyti 7 žmonės. Vienoje iš Maskvos balsavimo vietų 70-metė priėjusi padegė balsavimo būdelę, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Moteris buvo sulaikyta vietoje, gaisras greitai buvo užgesintas.

Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje žuvo 16 žmonių, įskaitant paramediką ir gelbėtoją, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.  Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP žurnalistai matė antklodėmis uždengtus kūnus, sukrautus gatvėje, o pareigūnai rodė krauju ir purvu išteptus išsekusius gelbėjimo tarnybų darbuotojus, kurie gesino liepsnas ir gydė sužeistus kolegas.

Rusų savanorių būriai, dalyvaujantys kare Ukrainos kariuomenės gretose, trečia diena tęsia puolimą Rusijos pasienio regionuose ir stoja į sunkius mūšius su Rusijos valstybės pajėgomis. Iš artilerijos pabūklų nuolat apšaudomas rajono centras Belgorodas ir aplinkinės gyvenvietės. Net rusų propagandiniai šaltiniai skelbia, kad kovos veiksmuose pasienyje vyksta kombinuotų pajėgų mūšiai. Rusų partizanai kovoja naudodami dronus, reaktyvines raketų paleidimo sistemas, artilerijos pabūklus, tankus.

Penktadienį, vos prasidėjus balsavimui per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘is Michelis sarkastiškai pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu.   „Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidėjusiuose rinkimuose“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. „Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Amerikos mokslininkų federacijos (JAV) ataskaitoje skelbiama, kad Rusija galėjo dislokuoti savo branduolines galvutes karinėje bazėje netoli Osipovičių, už 100 kilometrų nuo Minsko ir už daugiau nei 270 kilometrų nuo Vilniaus. Anot tyrėjų, nurodytoje vietoje atsirado naujos saugumo užkardos. Karinėje bazėje anksčiau buvo atlikta modernizacija, po vieno aukšto rango rusų valdininko vizito.

Praėjusį mėnesį kalėjime mirusio Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno komanda patarė, kaip Rusijos prezidento „rinkimų“ dieną protestuoti prieš Vladimirą Putiną. Sekmadienio vidurdienį, paskutinę trijų dienų balsavimo dieną, prezidento V. Putino oponentai turėtų susirinkti prie balsavimo apylinkių ir taip viešai parodyti savo nepritarimą Kremliaus lyderiui, ketvirtadienį pareiškė opozicijos aktyvistas Leonidas Volkovas, buvęs A. Navalno štabo viršininkas.

Rusijoje prasidėjus visą savaitgalį vyksiantiems prezidento rinkimams, regionų rinkimų apylinkėse pradėti naudoti rašikliai su dingstančiu rašalu. Apie tai Rusijos „Telegram“ kanalui „Sirena“ papasakojo skaitytojai. „Pakaitinus užrašą, rašalas dingsta, nors rašiklis atrodo įprastas. Liepė visiems tylėti ir [prie balsavimo kabinų] naudoti tik šituos tušinukus iš atneštų dėžučių“, – kanalui pasakojo Kursko gyventojas ir patvirtinimui atsiuntė vaizdo įrašą.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijos režimo organizuotus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys, taip pat tie, kurie sutiko būti tarptautiniais stebėtojais, bus patraukti atsakomybėn.

Penktadienį prasidėjus Rusijos prezidento rinkimams, kurie vyks visą savaitgalį, Rusijos Belgorodo ir Kalugos srityje pranešama apie išpuolius. Rusų naujienų kanalas „Baza“ skelbia, kad Belgorode nuo penktadienio ryto kaukia sirenos, suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. „Liudininkai praneša apie degantį automobilį Jesenino gatvėje.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose penktadienį atsidarė prezidento rinkimų apylinkės. Tris dienas truksiantis balsavimas beveik neabejotinai pratęs prezidento Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams. Rinkimų apylinkės penktadienį 8 val. vietos (ketvirtadienį 22 val. Lietuvos) laiku atsidarė Kamčiatkos pusiasalyje, o sekmadienį 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku užsidarys Kaliningrade.

Nuo kovo 15 iki kovo 17 rusai turi galimybę balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose, nepaisant to, kad dauguma žino, jog tai tėra iliuzija. Nors Rusijos rinkimų rezultatai gali būti lengvai nuspėjami, jie suteikia puikią galimybę pažvelgti į Kremliaus vidaus iššūkius karo Ukrainoje metu. Portalo „The Conversation“ Rusijos politikos ekspertas išskyrė tris pagrindinius įvykius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį per rinkimus ir po jų.

Baltarusija ketvirtadienį pareiškė, kad ima blokuoti įvairių prekių importą iš Lietuvos keršydama už tai, kad kaimynė uždarė dar du pasienio kontrolės punktus. Lietuva, kurioje prieglobstį randa daug baltarusių opozicijos aktyvistų ir kuri ištikimai remia Ukrainą, kovo pradžioje uždarė du sienos perėjimo punktus po to, kai pernai saugumo sumetimais jau buvo uždaryti kiti du kontrolės punktai.

Rusų valdžia neleidžia civiliams evakuotis iš Belgorodo, kur šiuo metu vyksta aktyvus karo veiksmai, kuriuose dalyvauja dviejų valstybių sieną kirtę prie Ukrainos prisidėję rusų etninių mažumų daliniai. Apie tai kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. „Taip, mes galime patvirtinti šią informaciją. Šiandien girdėjome perimtus tiek teisėsaugininkų, tiek vietos gyventojų pokalbius.

Maskvos prokurorai ketvirtadienį perspėjo dėl protestų per šį savaitgalį vyksiančius rinkimus, per kuriuos prezidentu beveik neabejotinai bus perrinktas Vladimiras Putinas.  Tai pasigirdo po to, kai opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris praėjusį mėnesį staiga mirė kalėjime, našlė paragino rengti mitingus prie rinkimų apylinkių.

Jau užfiksuota apie 50 atvejų, kai Rusija prieš Ukrainą panaudojo Šiaurės Korėjos gamybos raketas, įskaitant vieną oficialiai patvirtintą atvejį sausio 2 dieną Charkive. Taip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Charkivo regiono prokuratūros vadovas Oleksandras Filčakovas.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinę dėl Vilniuje įvykdyto „baisaus, žiauraus“ išpuolio plaktuku prieš mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininką Leonidą Volkovą. Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė negalįs patvirtinti Lietuvos teiginių, kad prie to prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos, tačiau teigė, kad šis išpuolis primena apie „labai realias grėsmes“ Kremliaus oponentams.

Rusijos nuostoliai Ukrainos kare, NATO teigimu, pastaruoju metu smarkiai išaugo. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje pareiškė, jog Vakarų žvalgybos agentūros skaičiuoja, kad žuvusių ar sužeistų rusų karių skaičius jau perkopė 350 000. Šalis moka labai didelę kainą už nežymius teritorinius laimėjimus, pabrėžė jis. Per Ukrainos atakas, be to, paskandinta ar išvesta iš rikiuotės didelė dalis rusų Juodosios jūros flotilės, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė savo skaičiavimus, kiek Ukrainoje yra „užsienio samdinių“, tai yra savanorių kovotojų už šalies laisvę nuo rusų agresijos. Taip pat buvo pateiktas „nukautų skaičius“, kuris ženkliai skiriasi nuo oficialiai patvirtintų duomenų. Rusijos kariuomenės skaičiavimais Ukrainoje viso nuo 2022-ųjų kariavo apie 13,5 tūkst. užsieniečių karių. Tariamai daugiausiai jų yra atvykę iš kaimyninės Lenkijos – apie 3 tūkst.

Europos Sąjunga ir NATO ketvirtadienį pareiškė, kad rinkimai Rusijoje, per kuriuos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas bus perrinktas prezidentu, nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes Kremlius sunaikino visą opoziciją. Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.

Vladimirui Putinui rengiantis dar vienai kadencijai Rusijos prezidento poste, būsimų rinkimų intrigos, galima sakyti, nėra, tačiau daugelį stebėtojų domina ir neramina tai, ką jis darys per šešerius naujos kadencijos metus. Po penktadienį prasidėsiančio ir sekmadienį pasibaigsiančio balsavimo V. Putinas beveik neabejotinai liks poste bent iki 2030 metų, ir tai reiškia, kad jis bus valdęs Rusiją mažiausiai tris dešimtmečius – kaip jos prezidentas ar premjeras.

Vokietijos konservatyvioji opozicija vėl patyrė nesėkmę teikdama parlamentui pasiūlymą, kuriuo Berlynas raginamas tiekti Ukrainai vokiškas sparnuotąsias raketas „Taurus“, nes dauguma įstatymų leidėjų ketvirtadienį balsavo prieš. Iš viso balsavime dalyvavo 690 parlamento narių: 495 balsavo prieš, 190 – už ir penki susilaikė. Konservatyvioji CDU/CSU parlamentinė frakcija turi 197 parlamentarus.

Kyjivas ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę atmesti šį savaitgalį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų, taip pat ir Maskvos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse, rezultatus. Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsienio valstybes ir organizacijas paragino nepripažinti šių rinkimų, kuriuos Kyjivas vadina farsu, rezultatų, o tarptautinius stebėtojus – juose nedalyvauti.

Pastaraisiais mėnesiais per rytinę sieną į Suomiją atvyko kelios dešimtys prieglobsčio prašytojų, kurie gali kelti grėsmę šalies vidaus saugumui. Tai portalui „Yle“ pareiškė Centrinės kriminalinės policijos atstovai. Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį atsisakė komentuoti Rusijos disidento Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, tačiau pareiškė, kad šalies prezidentą Vladimirą „Putiną reikia gerbti“. Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas antradienio vakarą buvo užpultas Vilniuje netoli savo namų. Lietuvos žvalgyba nurodo, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.

Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas paskelbė Ukrainą „buvusia valstybe“ ir pasiūlė savo „taikos formulės“ variantą, kuris numato visišką Ukrainos kapituliaciją ir inkorporaciją į Rusijos sudėtį.

Baltarusijos stebėtojų grupė „Belaruski Hajun“ skelbia, kad Baltarusija savo karinius dalinius perkėlė prie pasienio su Lietuva, prie Ašmenos. „Kaip ir manėme anksčiau, 19-osios mechanizuotosios brigados daliniai (1-asis atskirasis mechanizuotasis batalionas, in/h 14398; 4-asis atskirasis tankų batalionas, in/h 22092) perkelti į Ašmenos rajoną (pasienyje su Lietuva). Kaip praneša @belzhd_live, šį vakarą į Ašmenos stotį atvyko ešelonas su karine technika.

Sekmadienį, vykstant vadinamiesiems Rusijos prezidento rinkimams, Lietuvos policija skirs papildomas pajėgas ir budės prie Rusijos ambasados Vilniuje. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką mieste dirbs gausesnės pareigūnų pajėgos. „Dirbsim prie ambasados ir mieste. Dirbs gausesnės pajėgos. Policijos pareigūnai taip pat dirbs organizuojamuose renginiuose ir mitinguose,“ – Eltai ketvirtadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Rusijos Krasnodaro krašto Ust-Labinsko teismas lygtinai paleido į laisvę nusikalstamo pasaulio vadeivą Zacharijų Kalašovą (Šakro Jaunesnįjį), anksčiau nuteistą už turto prievartavimą, pranešė TASS. Z. Kalašovas 2018 m. buvo nuteistas kalėti 9 metus ir 10 mėnesių griežtojo režimo kolonijoje. Remiantis bylos medžiaga, jis buvo vadinamas Rusijos nusikalstamo pasaulio lyderiu.

Belgorode (Rusija) artilerijos sviedinys pataikė į automobilį, kurio vairuotojas žuvo. Taip pat buvo apšaudytas kitas Belgorodo srities miestas Graivoronas. Šįryt rusų partizanai perspėjo Rusijos pasienio gyventojus evakuotis, nes bus pradedamas puolimas. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad šįryt buvo apšaudytas Graivoronas. Sviediniui nukritus šalia gyvenamojo namo buvo lengvai sužeistas šalia ėjęs vyras.

Latvijos policija perspėjo, kad gali būti provokacijų per Rusijos prezidento „rinkimus“, ir patikino, kad neleis kelti riaušių ir griežtai reaguos į visus mėginimus šlovinti ir pateisinti Rusijos karą prieš Ukrainą. „Matome, kad didelė dalis Rusijos piliečių, kurie eis balsuoti, yra Putino šalininkai“, – sakė Latvijos policijos vadovas Armandas Rukas, kurį cituoja portalas LSM.

Ketvirtadienio naktį Rusijos Magadano regione sudužo sraigtasparnis Mi-8. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Magadano srities gubernatorius Sergejus Nosovas. „Dalnerečensk Avia“ sraigtasparniu į avarijos vietą buvo išsiųsta gelbėtojų komanda ir medikai iš Šiaurės Jevensko rajono. Jie pakilo avariniais Kolymos aviacijos skrydžiais padėti ir evakuoti nukentėjusiųjų“, – rašė S. Nosovas. Rusijos „Telegram“ kanalas „Mash“ taip pat pranešė, kad sraigtasparniu skrido pamainos darbuotojai.

Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs juos dislokuoti, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, jos retorika branduolinių ginklų tema yra „beatodairiška“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Rusijos generolas Valerijus Gerasimovas galėjo būti atleistas iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pareigų. Tokia prielaida buvo išreikšta Rusijos žiniasklaidos priemonės SOTA „Telegram“ kanale.

Per parą vieno Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dalinio kariai, naudodami dronus su sumontuotomis vaizdo kameromis sunaikino 13 okupantų rusų ir iš rikiuotės išvedė šešis technikos vienetus, tarp jų – sistemą „TOS-1A Solncepiok“. Apie tai specialiųjų pajėgų vadovybė pranešė feisbuke. „Aštuntojo specialiųjų pajėgų pulko atsakomybės srityje žvalgybos metu buvo aptikta priešo technikos ir karių. Buvo nuspręsta pasitelkti dronus su sumontuotomis vaizdo kameromis“, –teigiama pranešime.

Likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų Rusijoje  Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno našlė paragino užsienį nepripažinti Vladimiro Putino perrinkimo. „Deja, pernelyg daug žmonių Vakaruose vis dar laiko jį teisėtu politiniu vadovu, diskutuoja apie jo ideologiją ir ieško politinės jo veiksmų prasmės“, – rašė Julija Navalnaja amerikiečių laikraštyje „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje. „V. Putinas yra ne politikas. Jis – gangsteris“, – teigė ji.