Tačiau tai nėra įprasti rinkimai: ši Rusijos piliečių „apklausa“ iš esmės yra „konstitucinė apklausa“, kuri nesuteikia jokių galimybių nušalinti V. Putiną nuo valdžios, skelbia CNN.
Artėjant rinkimams prezidento dominavimas Rusijos rinkimų sistemoje jau sustiprėjo. Vieninteliam šalies kandidatui, pasisakančiam prieš karą, neleista kandidatuoti, o buvęs opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuris buvo ryškiausias prieš Putiną pasisakantis Rusijos veikėjas, praėjusį mėnesį buvo nukankintas kalėjime.
Yra keletas aspektų, kuriuos reikia žinoti apie šių metų rinkimus.
Kada ir kur vyks rinkimai?
Balsavimas vyksta nuo penktadienio, kovo 15 d., iki sekmadienio, kovo 17 d. Tai pirmieji Rusijos prezidento rinkimai, kurie vyks tris dienas.
Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugiau nei pusės balsų, po trijų savaičių bus surengtas antrasis balsavimo turas, nors būtų didelė staigmena, jei to prireiktų. Rusai renka tik prezidentą, kiti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai, kuriuose formuojama Dūmos sudėtis, numatyti 2026 m.
Praėjusio mėnesio pabaigoje kai kuriose sunkiai prieinamose vietovėse prasidėjo išankstinis balsavimas, o atokiose Rusijos Tolimųjų Rytų federalinės apygardos vietovėse, pasak valstybinės naujienų agentūros TASS, savo balsus galėjo atiduoti apie 70 tūkst. žmonių. Šis regionas sudaro daugiau nei trečdalį visos Rusijos teritorijos, tačiau jame gyvena tik apie 5 proc. gyventojų.
Vasario 25 d. taip pat prasidėjo išankstinis balsavimas Zaporižioje, viename iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija pareiškė aneksuosianti 2022 m. rugsėjį, pažeisdama tarptautinę teisę, teigė TASS.
Rusija jau surengė regioninius balsavimus ir referendumus šiose okupuotose teritorijose, kuriuos tarptautinė bendruomenė atmeta kaip apgaulingus, bet kuriuos Kremlius laiko pagrindine savo rusifikavimo kampanijos dalimi.
Kiek laiko Putinas yra valdžioje?
2021 m. V. Putinas pasirašė įstatymą, kuris leido jam kandidatuoti dar dvi prezidento kadencijas, taigi jo valdymas gali būti pratęstas iki 2036 m., po to, kai ankstesniais metais įvykęs referendumas leido jam iš naujo nustatyti savo kadencijų ribas.
Šiais rinkimais prasidės pirmoji iš šių dviejų papildomų kadencijų.
Jis iš esmės visą XXI amžių buvo šalies vadovas, perrašinėdamas Rusijos politinės sistemos taisykles ir konvencijas, kad išplėstų ir padidintų savo galias.
Jis jau dabar yra ilgiausiai nuo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikų valdantis Rusijos vadovas.
Ankstesnės V. Putino pastangos išlaikyti kontrolę apėmė 2008 m. konstitucijos pataisą, pagal kurią prezidento kadencija buvo pratęsta nuo ketverių iki šešerių metų, ir laikiną apsikeitimą pareigomis su tuometiniu ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu tais pačiais metais, prieš tai 2012 m. greitai grįžus į prezidento postą.
Kas dar kandidatuoja?
Kandidatus Rusijos rinkimuose griežtai kontroliuoja Centrinė rinkimų komisija (CRK), todėl V. Putinas gali varžytis su palankiu kandidatų skaičiumi ir sumažina opozicijos kandidato galimybes įgyti pagreitį.
Tas pats pasakytina ir apie šiuos metus.
„Kiekvienas kandidatas siūlo priešingas ideologijas ir vidaus politiką, tačiau visi kartu jie prisideda prie Putino tikslo – per kitą prezidento kadenciją sustiprinti savo kontrolę Rusijoje“, – rašė analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) atstovas Callumas Fraseris.
Nikolajus Charitonovas atstovaus Komunistų partijai, kuriai buvo leista kelti savo kandidatą kiekvienuose šio amžiaus rinkimuose, tačiau nuo pirmųjų V. Putino prezidento rinkimų ji nesurinko nė penktadalio balsų.
Taip pat kandidatuoja dar du Dūmos politikai – Leonidas Sluckis ir Vladislavas Davankovas. Pastarasis yra Dūmos, Rusijos žemųjų parlamento rūmų, pirmininko pavaduotojas, o L. Sluckis atstovauja Rusijos liberalų demokratų partijai – partijai, kuriai anksčiau vadovavo ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, miręs 2022 m. Visi jie laikomi prokremliškais.
Tačiau nėra nė vieno kandidato, kuris prieštarautų V. Putino karui Ukrainoje. Borisui Nadeždinui, anksčiau vieninteliam antikariniam veikėjui, vasario mėnesį CRK uždraudė kandidatuoti, kai ši institucija pareiškė, kad jis nesurinko pakankamai teisėtų parašų, keliančių jo kandidatūrą.
Gruodžio mėnesį CRK atmetė kitos nepriklausomos kandidatės, atvirai pasisakiusios prieš karą Ukrainoje, Jekaterinos Duncovos kandidatūrą, motyvuodama tariamomis klaidomis jos kampanijos grupės registracijos dokumentuose. Vėliau J. Duncova paragino žmones palaikyti B. Nadeždino kandidatūrą.
Vasario mėnesį socialiniame tinkle opozicijos aktyvistas Leonidas Volkovas atmetė rinkimus kaip „cirką“, sakydamas, kad jie turėjo parodyti, jog V. Putinas turi didžiulį masinį palaikymą.
„Reikia suprasti, ką kovo mėnesio „rinkimai“ reiškia Putinui. Jie yra propagandinės pastangos skleisti beviltiškumą tarp rinkėjų“, – sakė L. Volkovas.
Ar rinkimai sąžiningi?
Nepriklausomų institucijų ir stebėtojų tiek šalyje, tiek už jos ribų nuomone, Rusijos rinkimai nėra nei laisvi, nei sąžiningi ir iš esmės yra tik formalumas siekiant pratęsti V. Putino kadenciją.
Pasak pasaulinės demokratijos priežiūros organizacijos „Freedom House“, sėkmingas V. Putino rinkimų kampanijas iš dalies lėmė „palankus žiniasklaidos požiūris, daugybė piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi ir procedūriniai pažeidimai skaičiuojant balsus“.
Ne rinkimų metu Kremliaus propagandos mašina rinkėjams kartais siunčia isterišką proputinišką medžiagą, o po invazijos į Ukrainą buvo užblokuota daug už Rusijos ribų esančių naujienų svetainių, nors daugiau technologijų išmanantys jaunesni rinkėjai įprato naudotis VPN, kad galėtų jas pasiekti.
Protestai taip pat griežtai ribojami, todėl viešai reikšti opoziciją yra pavojingas ir retas reiškinys.
Tuomet, artėjant rinkimams, tikrų opozicijos kandidatų kandidatūros neišvengiamai pašalinamos arba jiems užkertamas kelias siekti posto, kaip per šį ciklą sužinojo B. Nadeždinas ir J. Duncova.
„Opozicijos politikams ir aktyvistams dažnai keliamos sufabrikuotos baudžiamosios bylos ir vykdomas kitoks administracinis persekiojimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią jų dalyvavimui politiniame procese“, – pažymėjo „Freedom House“ savo naujausioje pasaulinėje ataskaitoje.
Ar Putinas populiarus Rusijoje?
Įvertinti tikrąją visuomenės nuomonę Rusijoje yra labai sunku, čia keli nepriklausomi analitiniai centrai yra griežtai prižiūrimi ir daugelis rusų bijo kritikuoti Kremlių net per teisėtą apklausą.
Tačiau V. Putinas neabejotinai naudojasi jo naudai smarkiai pakreipta politine situacija. Nevyriausybinės apklausų organizacijos Levados centro duomenimis, V. Putino palankumo reitingas viršija 80 proc. – tai yra stulbinantis skaičius, beveik nepažįstmas Vakarų politikams, ir gerokai išaugęs, palyginti su trejais metais iki invazijos į Ukrainą.
Invazija suteikė V. Putinui nacionalistinę idėją, kuria remdamasis jis galėjo sutelkti rusus, ir net kai 2023 m. Rusijos kampanija strigo, karas sulaukė plataus palaikymo.
Artėjant rinkimams rusams svarbiausia – nacionalinis saugumas. Ukrainos smūgiai Rusijos pasienio regionuose priminė karą daugeliui žmonių šalies viduje, tačiau parama invazijai, kurią Rusijos vadovai eufemistiškai vadina „specialiąja karine operacija“, išlieka didelė.
2023 m. pabaigoje Levados centras nustatė, kad „padidėjusi infliacija ir kylančios maisto kainos gali turėti ilgalaikį poveikį rusų nuotaikoms“, todėl daugės rusų, mažinančių išlaidas.
Visgi, tai nereiškia, kad rusai tikisi, jog rinkimai pakeis šalies kryptį. V. Putinui labai naudinga apatija, dauguma rusų niekada nematė demokratinio valdžios perdavimo tarp konkuruojančių politinių partijų per tradicinius prezidento rinkimus, o pyktis Kremliui reiškiamas pakankamai retai, kad didžioji dalis gyventojų liktų nusišalinusi nuo politikos.
Buvęs V. Putino kalbų rašytojas Abbasas Galiamovas praėjusį mėnesį CNN sakė, kad Rusijoje didėja nepasitenkinimas prezidentu. Pasak A. Galiamovo, V. Putinas bando pašalinti opozicijos lyderius iš visuomenės, kad bent jau užtikrintų, jog toks nepasitenkinimas prieš būsimus rinkimus išliktų „nestruktūruotas“, „neorganizuotas“ ir „be lyderių“.
Kaip Navalno mirtis paveiks rinkimus?
Aleksejaus Navalno – ryškiausio Putino kritiko – mirties laikas tapo dar vienu įrodymu, kad Rusijos lyderis kontroliuoja šalies politiką.
Viename iš paskutiniųjų A. Navalno pasirodymų teisme prieš mirtį jis ragino kalėjimų tarnybos darbuotojus „balsuoti prieš Putiną“.
„Turiu pasiūlymą: balsuoti už bet kurį kitą kandidatą, išskyrus Putiną. Norint balsuoti prieš Putiną, tereikia balsuoti už bet kurį kitą kandidatą“, – sakė jis vasario 8 d.
Jo mirtis metė grėsmingą šešėlį ant kampanijos. A. Navalno našlė Julija Navalnaja, praėjus kelioms dienoms po vyro mirties, atvirame kreipimesi į Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą paragino Europos Sąjungą „nepripažinti rinkimų“.
„Putinas nužudė mano vyrą likus lygiai mėnesiui iki vadinamųjų rinkimų. Šie rinkimai suklastoti, bet Putinui jie vis tiek reikalingi. Propagandai. Jis nori, kad visas pasaulis patikėtų, jog visi Rusijoje jį palaiko ir juo žavisi. Netikėkite šia propaganda“, – sakė ji.
Tūkstančiai žmonių susirinko į A. Navalno laidotuves Maskvoje, nors Rusijos valdžia grasino atėjusius sulaikyti.
Po to A. Navalnaja paragino Rusijos žmones paskutinę rinkimų dieną, kovo 17-ąją, vidurdienį ateiti į mitingą ir taip išreikšti savo protestą. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše A. Navalnaja sakė rusams, kad jie gali „balsuoti už bet kurį kandidatą, išskyrus V. Putiną, galite sugadinti savo biuletenį, galite ant jo užrašyti Navalną“.
Ji pridūrė, kad rusai neprivalo balsuoti, bet gali „stovėti balsavimo punkte, o paskui eiti namo... svarbiausia yra ateiti“.
