Rusija

Britų leidinys „Financial Times“ (FT) skelbia, kad Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė leidiniui patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą į mokymo misiją. I. Šimonytė FT sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais – apie tai jos vyriausybė yra užsiminusi ir anksčiau – tačiau Kyjivas kol kas to neprašė. Lietuva, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Maskvos, nori sustiprinti savo karinę paramą Ukrainai.

Lenkija pirmadienį į orą pakėlė naikintuvus, kad virš Baltijos jūros perimtų Rusijos karo lėktuvą Il-20. Apie tai skelbia „Evropeiskaja Pravda“, cituodama Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinę vadovybę.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas portalui „The Sun“ sakė, kad Kyjivo pralaimėjimas reikštų, jog Rusija, Kinija ir Iranas, parodys, kad „Vakarai gali būti nugalėti“. G. Shappsas niūriai pareiškė, kad dabar atėjo „pavojingi laikai“, nes grėsmės kyla ne tik Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose bei Azijoje. Gynybos sekretorius kovas Ukrainos fronto linijoje apibūdino kaip „mėsmalę“ – JK žvalgyba šią savaitę atskleidė, kad žuvo ar buvo sužeista apie 450 tūkst.

Rusija antradienį pranešė, kad JAV finansuojamą teisių gynimo grupę „Freedom House“ paskelbė nepageidaujama organizacija ir uždraudė joje dirbti arba palaikyti su ja ryšius. Nuo 2015 metų Rusijos pareigūnai nepageidaujamomis paskelbė dešimtis žiniasklaidos priemonių, analitinių centrų ir pelno nesiekiančių organizacijų, o teisių gynimo grupės teigia, kad taip siekiama įbauginti kitaminčius.

Aleksejaus Navalno kovos su korupcija tyrimų grupė paviešino naujus duomenis apie Vladimirui Putinui priskiriamų rūmų restauraciją. Gelendžike stovinčiame prašmatniame pastatų komplekse galima rasti ir kriogeninę kamerą, ir cerkvę su sostu vietoje kazino bei striptizo kambarių. V. Putino dvarą Gelendžike aptiko ir istoriją apie jį dar 2021-aisiais išsamiai papasakojo vėliau kalėjime nukankinto Aleksejaus Navalno komanda.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) teigia nematanti pakankamai įrodymų, kad karo zonoje Ukrainoje būtų panaudoti cheminiai ginklai. Rusija ir Ukraina kaltino viena kita šių ginklų naudojimu.  Abi šalys perdavė OPCW atitinkamos informacijos, antradienį Hagoje pranešė organizacija. Tačiau šie kaltinimai esą „nepakankamai pagrįsti“. Vis dėlto padėtis karo zonoje Ukrainoje, anot OPCW, lieka įtempta. Organizacija labai sunerimusi dėl galimo cheminio ginklo panaudojimo.

Armėnija gali uždrausti transliuoti Rusijos televizijos kanalus ir radijo programas, jei nebus įvykdyti Jerevano reikalavimai gerbti šalies valstybinę santvarką, pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, rašo „Ukrinform“. Jis pareiškė, kad tikisi, jog Rusijos laidos rodys pagarbą Armėnijos piliečiams ir valstybinei santvarkai. Pašinianas: prašome pagarbaus požiūrio Anot jo, prašymas išreiškiamas jau ne pirmą kartą. „Nemanau, kad norime kažko neįtikėtino.

Europos Sąjunga naujame sankcijų pakete pasiūlė nustatyti apribojimus 11-ai laivų, kurie prisideda prie Rusijos galimybių kariauti prieš Ukrainą. Apie tai pranešė „Bloomberg“. Jei valstybės narės pritars apribojimams, laivai negalės patekti į ES uostus ir inkarvietes, bus apsunkinta jų logistika, nes jiems bus uždrausta naudotis įvairiomis Europos bendrovių teikiamomis paslaugomis.

Rusijos vyriausybė atsistatydino ryšium su Vladimiro Putino inauguracija penktajai kadencijai, skelbia opozicinis portalas „Meduza“, remdamasis Rusijos vyriausybės pranešimu. Atitinkamą įsakymą pasirašė ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Artimiausiomis dienomis V. Putinas Valstybės Dūmai pateiks naujo ministro pirmininko kandidatūrą. Kol kas neaišku, kas juo galėtų tapti. Dūmos posėdis, kuriame bus tvirtinama kandidatūra, numatytas gegužės 10 dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per ištaigingą ceremoniją Kremliuje buvo prisaikdintas penktajai kadencijai, per kurią jis turės daugiau galių nei bet kada anksčiau. Vienas ceremonijos svečių – Kremliaus statytinis Čečėnijoje – Ramzanas Kadyrovas, apie kurio itin prastą sveikatą pastarosiomis savaitėmis garsiai kalbėta ne kartą.

Prieš Vladimiro Putino inauguraciją penktajai Rusijos prezidento kadencijai opozicijos veikėja Julija Navalnaja antradienį jį pavadino „melagiu, vagimi ir žudiku“.  Po to, kai vasario mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė Aleksejus Navalnas, jo žmona pažadėjo tęsti Kremliaus kritiko ir didžiausio V. Putino oponento darbą.  Antradienį V. Putinas buvo inauguruotas penktajai kadencijai.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas antradienį išreiškė susirūpinimą tuo, kad Rusijoje apkaltinama, nuteisiama ir įkalinama vis daugiau žurnalistų, ir paragino tuojau pat nutraukti susidorojimą. „Tęsiamos atakos prieš žodžio laisvę ir nepriklausomos žurnalistikos kriminalizavimas Rusijoje kelia didelį susirūpinimą.

Rusijoje Vladimiras Putinas antradienį formaliai pradėjo eiti jau penktąją prezidentavimo kadenciją. Tačiau visų dėmesys krypsta ne į simbolinį renginį, o į jo užkulisinę kovą – galimi pokyčiai Rusijos vyriausybėje, kuri taip pat formaliai privalo sudėti savo įgaliojimus ir laukti V. Putino „palaiminimo“. D. Peskovas tvirtina, jog V. Putinas gali paskelbti premjero kandidatūrą netrukus po inauguracijos, bet lieka neatsakyti ir dviejų svarbiausių Kremliaus valdžios figūrų – S. Lavrovo ir S. Šoig...

„Radio Svoboda“ išsiaiškino, kurių šešių Europos Sąjungos valstybių narių diplomatai vyks į Rusijos vadovo Vladimiro Putino inauguraciją, tačiau viena valstybė paskutinę akimirką persigalvojo. Pagal sąrašą, kurį gavo „Radio Svoboda“, į V. Putino inauguraciją atvyks Prancūzijos, Graikijos, Kipro, Maltos, Vengrijos ir Slovakijos diplomatai.

Rusijoje praėjusią savaitę buvo sulaikytas JAV karys, apkaltintas nusikalstamu elgesiu, pirmadienį paskelbė JAV kariuomenė. Karys gegužės 2 dieną buvo sulaikytas Vladivostoke Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, sakė JAV armijos atstovė Cynthia Smith. Jis tapo dar vienu Rusijoje laikomu amerikiečiu, tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl pastarosios karo Ukrainoje.

Prancūzija nesiekia pakeisti Rusijos režimo ir nekariauja su Rusijos Federacija. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Paryžiuje, praneša „Le Monde“. „Mes nekariaujame su Rusija ar Rusijos žmonėmis ir neturime jokio noro pakeisti režimą Maskvoje“, – pabrėžė E. Macronas. Nepaisant to, Prancūzijos lyderis patikslino, kad būtina užtikrinti saugumą Ukrainoje. Anot jo, be to negali būti Europos saugumo.

Jungtinės Valstijos ir dauguma Europos Sąjungos šalių boikotuos Kremliuje antradienį vyksiančią Vladimiro Putino inauguracijos ceremoniją, tačiau numatoma, kad Prancūzija ir dar septynios ES valstybės, nepaisydamos Kyjivo prašymo, atsiųs po savo pasiuntinį, skelbia „Reuters“. JAV patvirtino neketinanti dalyvauti ceremonijoje, kuri vidurdienį vyks Kremliuje. „Ne, mes neturėsime atstovo jo inauguracijoje, – patikino JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Susidurdamos su daugybę grėsmių mūšio lauke, Rusija ėmėsi papildomų priemonių, kad apsaugotų savo tankus aprūpindamos juos papildomais apsauginiais šarvais. Nors iš pirmo žvilgsnio tokie tankai gali atrodyti keistai, tačiau ekspertų teigimų, šie „vėžliai“ gali būti pavojingesni, nei atrodo.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ pasmerkė naujausią dezinformacijos kampaniją, kurios metu skleidžiama informacija, neva Ukrainoje jau yra dislokuota karių iš Užsienio legiono pėstininkų pulko. „Dezinformacijos apie Prancūzijos pagalbą Ukrainai kampanijos vykdomos kaip visada aktyviai. /.../ Prancūzija jokių karių į Ukrainą nesiuntė“, – pareiškė Prancūzijos diplomatija.

Rusija pirmadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių, kad pasmerktų šios šalies „provokacinę“ politiką po prezidento Emmanuelio Macrono komentarų, kad į Ukrainą gali būti siunčiami Vakarų šalių kariai, pranešė užsienio reikalų ministerija Maskvoje. Pasiuntinys buvo iškviestas po „vis karingesnių Paryžiaus pareiškimų", sakoma ministerijos pranešime. „Rusijos pusė pateikė savo vertinimą, kad destruktyvi ir provokuojanti Paryžiaus linija veda prie konflikto eskalavimo“, – sakoma jame.

Energetikos ministras Hermanas Haluščenka mano, kad absurdiška, jog laikinai okupuotą Zaporižios atominę elektrinę paleistų rusų personalas. Tai jis sakė telemaratono „Jungtinės žinios“ eteryje, pranešė „Ukrinform“, remdamasi Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. „Net jei įsivaizduosime, kad rusai surinks specialistus Rusijoje ir atveš juos į elektrinę, tai bus nelicencijuotas personalas. Būtų absurdas, jei jie paleistų elektrinę.

Prieš naują Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją Ukraina paragino tarptautinę bendruomenę nebepripažinti jo teisėtu Rusijos valstybės vadovu. „Ukraina nemato jokio teisinio pagrindo pripažinti jį demokratiškai išrinktu ir teisėtu Rusijos Federacijos prezidentu“, – sakoma pareiškime, kurį pirmadienį Kyjeve paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Europos Sąjunga (ES griežtai sukritikavo Rusijos planus surengti branduolinio ginklo pratybas. „Tai neatsakingo Rusijos elgesio tąsa ir dar vienas įrodymas, kad Kremlius suinteresuotas tik aštrinti padėtį“, – pirmadienį Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. ES, anot jo, ragina Rusiją nustoti „žvanginti ginklais“ ir nutraukti agresiją prieš Ukrainą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Kinijos ir Prancūzijos prezidentais pareikalavo ryžtingesnių veiksmų, kad Rusijos nepasiektų prekės, kurias galima naudoti karinėms reikmėms. „Turi būti dedamos didesnės pastangos, kad būtų pažabotas dvejopos paskirties prekių, kurios atsiduria mūšio lauke, tiekimas Rusijai“, – sakė U. vaon der Leyen, pirmadienį Paryžiuje susitikusi su Kinijos ir Prancūzijos vadovais Xi Jinpingu ir Emmanueliu Macronu.

Rusijoje keleivinis oro linijų „Nordwind“ lėktuvas „Airbus 321“ pranešė dispečiariams apie kilusį pavojų ir apsisuko skristi atgal į pakilimo vietą. Netrukus orlaivis dingo ir iš „Flightradar“ žemėlapio, tačiau vėliau atsirado. Pirminė techninio gedimo priežastis – pilotų kabinos išsihermetinimo signalas.

Rusijos kariškiai tikriausiai ruošiasi dar vienam masiniam Ukrainos energetikos objektų apšaudymui. Kaip tik todėl dabar Rusijos atakos santykinai aprimo. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas, praneša portalas „rbc.ua“. „Labiausiai tikėtina, kad priešas planuoja ir ruošiasi naujoms atakoms. Mes negalime tiksliai žinoti jo strateginio sumanymo.

Vokietija laikinai atšaukė savo ambasadorių Rusijoje, Berlynui apkaltinus Rusiją dėl valstybės remiamos kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasiuntinys Alexanderis Grafas Lambsdorffas „buvo atšauktas konsultacijoms ir liks Berlyne vieną savaitę, o paskui grįš į Maskvą“, sakė ministerijos atstovė per spaudos konferenciją Berlyne.

Buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas Vakarų politikus vadino „niekšais“, o Ukrainą – „neegzistuojančia valstybe“. Rusijos valdininkas žada bombarduoti branduoliniais užtaisais tris Vakarų šalių valstybių sostines, o Baltijos šalis įtraukė į „nedraugų sąrašą“. Vakarų politikai, žadantys svarstyti galimybę siųsti karius į Ukrainą, „provokuoja branduolinius smūgius savo šalių sostinėms“, gąsdina D. Medvedevas.

Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą. „Akivaizdu, kad kalbame apie pono Macrono ir Britanijos atstovų pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kas paskatino surengti pratybas.

Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. „Lietuvos Respublikos atstovai neplanuoja dalyvauti V. Putino inauguracijoje.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė surengsianti taktinio branduolinio ginklo pratybas, skelbiama pranešime. Ministerijos pranešime akcentuojama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių lyderių „provokacinius pareiškimus ir grasinimus“. Pranešime skelbiama, kad bus surengtos pratybos, kurių metu „bus vykdomas priemonių kompleksas, skirtas praktiškai išspręsti klausimus, susijusius su nestrateginio branduolinio ginklo parengimu ir panaudojimu“. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pratybos bus sur...

Įtariama, kad nuteistas Rusijos karys, prieš pabėgdamas, nušovė šešis savo bendražygius, įskaitant vadą. Šiuo metu vyksta 57 metų jaunesniojo seržanto Jurijaus Galuško paieška, nes Kremlius baiminasi, kad jis gali bandyti prisiduoti Ukrainai. Portalas „The Sun“ skelbia, kad gegužės 4 d. J. Galuško iš arti šovė į širdį ir krūtinę savo kolegoms kariams, kai šie miegojo. Šis išpuolis sukėlė šoką Rusijos kariuomenėje.

 Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė kai kurių buvusių Ukrainos pareigūnų paiešką. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos žiniasklaida. Pavyzdžiui, į ieškomų asmenų sąrašą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį įtrauktas buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Tačiau kuo konkrečiai jis kaltinamas, nežinoma.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną, prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos. Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas mano, kad Vašingtono karinė pagalba padės Ukrainai 2025-aisiais pradėti kontrpuolimą, rašo „The Financial Times“ (FT). Šeštadienį kalbėdamas viename FT renginyje Vašingtone J. Sullivanas tvirtino, kad nepaisant to, jog praėjusį mėnesį buvo patvirtintas naujas JAV finansavimo paketas, jis mūšio lauke vis dar tikisi „Rusijos pažangos“, kuri esą bus pasiekta „ateinančiu laikotarpiu“, nes „negalima visko pakeisti akim...

Priešas Časiv Jaro regione yra sutelkęs iki 25 000 karių. Tai per televiziją pareiškė Chortytsios operatyvinės ir strateginės karių grupės atstovas Nazaras Vološynas. Padėtis grupės atsakomybės zonoje pastarosiomis dienomis esą paaštrėjo, smarkūs mūšiai tęsiasi. Karštieji taškai yra Avdijivkos, Bachmuto ir Novopavlivkos fronto atkarpos, sakė N. Vološynas. Anot jo, priešas nori įgauti strateginę iniciatyvą ir pralaužti fronto liniją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stačiatikių Velykų proga dalyvavo pagrindinėse pamaldose Maskvoje. Per mišias Kristaus Išganytojo katedroje jis laikė rankoje uždegtą raudoną žvakę ir kelis kartus persižegnojo. Pamaldoms vadovavo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 474 260 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 860 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyksta vizitų į Europą: sekmadienį popiet jį Paryžiuje ketina priimti Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas. Pirmadienį numatyti Xi Jinpingo pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po apsilankymo Prancūzijoje svečias ateinančiomis dienomis vyks toliau į Serbiją ir Vengriją.

Rusija su kai kuriomis išimtimis iki rugpjūčio pabaigos uždraudė cukraus eksportą. Šios priemonės tikslas yra „išlaikyti šalies maisto produktų rinkos stabilumą“, pranešė vyriausybė Maskvoje. Draudimas nebus taikomas eksportui į buvusias sovietines respublikas Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją – tiesa, į jas galės būti išvežami tik riboti cukraus kiekiai. Cukraus eksporto draudimą kovą pasiūlė Rusijos žemės ūkio ministerija.

Ukrainos pajėgos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Donecko srityje Rytų Ukrainoje numušė dar vieną rusų lėktuvą Su-25. Tai jis pareiškė šeštadienio vakarą savo tradiciniame vaizdi kreipimesi, tačiau detalių nenurodė, informuoja agentūra „Reuters“. V. Zelenskis padėkojo kariams, kurie, nepaisant sudėtingos situacijos, naikina okupantus.

Rusijos pajėgos, anot žiniasklaidos, toliau juda į priekį Ukrainos rytuose. Rusų kariai užėmė Archanhelskės gyvenvietę, šeštadienį pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi žinomu „Telegram“ kanalu „DeepState“. Rusijos kariniai tinklaraštininkai apie kaimo užėmimą paskelbė keliomis valandomis anksčiau. Oficialios Kyjivo reakcijos į pranešimus apie dar vienos gyvenvietės praradimą nėra. Archanhelskė yra už maždaug 15 km į šiaurę nuo Avdijivkos.

Nepriklausomam leidiniui rusų kalba „Novaja gazeta“ praėjusią savaitę pranešus, kad Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas jau daugiau kaip penkerius metus serga mirtina liga, keliamos versijos, kam Kremlius ruošiasi perduoti valdžią regione.

Iš pirmo žvilgsnio, ukrainietis Andrijus – tipiškas universiteto studentas. Tačiau, kitaip nei dauguma studentų, jis rizikuoja kankinimais ir mirtimi priešo užnugaryje, paslapčiomis gabendamas slaptą žvalgybinę informaciją, naudingą Ukrainos pasipriešinimui, skelbia portalas „Daily Mail“. Būdamas tikras patriotas, Andrijus negalėjo sėdėti rankų sudėjęs, žlungant jo šaliai.

Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į ieškomų asmenų sąrašą, rašo UNIAN. Tokia informacija atsirado duomenų bazėje, pranešė rusų propagandos agentūra „RIA-Novosti“. Pažymima, kad Volodymyras Zelenskis, gimęs 1978-01-25 Kryvyj Rihe, ieškomas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnį. Nenurodoma, pagal kokį straipsnį V. Zelenskis buvo paskelbtas ieškomu.

Vladimiro Putino pajėgos pasiekė naujų laimėjimų bent trijose Ukrainos rytinio fronto vietose, įskaitant pirmą kartą per kelis mėnesius pasiektą pažangą šiaurinėje Charkivo srityje. Toks Kremliaus proveržis tik dar kartą kartą pabrėžė, kad Ukrainai reikia šaudmenų ir ginklų iš Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkių. Portalo CNN teigimu, Rusijos taktiniai pasiekimai dabar atspindi naują mūšio lauko tempą nuo vasario, kai krito pramoninis Avdijivkos miestas.

Rusijos laikinai okupuoto Luhansko ligoninėse gimdyvėms grasinama, kad iš jų bus atimti naujagimiai, jei nei vienas iš tėvų nesugebės įrodyti esąs Rusijos piliečiu, tokiais veiksmais pažeidžiant Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnio d dalį, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos dronai skverbėsi vis giliau į Rusijos teritoriją, smogdami į Sankt Peterburgo naftos perdirbimo gamyklą, esančią toli nuo sienos, o pastaruoju metu – į bepiločių orlaivių surinkimo gamyklą Tatarstano respublikoje.  Šios atakos vis labiau kenkia Rusijos dyzelino ir benzino gamybai, o Kyjivas tikisi, kad tai turės įtakos Kremliaus piniginei ir sumažins degalų prieinamumą Rusijos karo mašinai, rašoma „The Moscow Times“ apžvalgoje.