Portalo CNN teigimu, Rusijos taktiniai pasiekimai dabar atspindi naują mūšio lauko tempą nuo vasario, kai krito pramoninis Avdijivkos miestas. Paprastai laimėjimai būna nedideli – nuo kelių šimtų metrų teritorijos iki ne daugiau kaip kilometro. Tačiau laimėjimai paprastai vyksta keliose vietose vienu metu.
Didėja kritika dėl informacijos
Tuo pat metu Ukrainos nuostolius lydi įtakingų karinių tinklaraščių autorių ir analitikų kritika dėl ginkluotųjų pajėgų oficialiai teikiamos informacijos apie padėtį mūšio lauke.
Viena iš pagrindinių Rusijos pastangų yra Donecko srityje. Ukrainos stebėjimo grupė „DeepState“, kasdien atnaujinanti fronto pozicijų pokyčius, rodo, kad per vieną parą Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį aštuoniose skirtingose vietose 20–25 km ilgio fronto linijoje.
Rusijos ir Ukrainos tinklaraštininkai pranešė, kad Rusijos pajėgos kirto vandens telkinį ir perėmė Semenivkos ir Berdyčių gyvenviečių kontrolę. Tai „Telegram“ patvirtino Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.
Pranešama, kad už kelių kilometrų į šiaurę esanti Solovjovė taip pat yra rusų rankose, o mažytė Keramiko gyvenvietė – bent iš dalies.
„Donecko operatyvinėje zonoje atsitraukimas tęsiasi“, – rašė Ukrainos karinis tinklaraštininkas Myrošnykovas.
Šiek tiek toliau į pietus Rusijos pajėgos, įžengusios iš pietų ir rytų, taip pat žengia į pramoninį Krasnohorivkos miestą.
Gresia praradimai
Pranešama apie įnirtingas kovas aplink didelę miesto plytų gamyklą. Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas rašė apie šio mūšio svarbą: „Gamyklos išvadavimas faktiškai reikštų Krasnohorivkos įtvirtinimų žlugimą, nes šiauriniame gyvenvietės pakraštyje yra privatūs pastatai, kuriuos bus per sunku apginti, jei gamykla bus prarasta“.
Kitur, maždaug už 180 km į šiaurę, Rusijos pajėgos taip pat pasiekė pirmąjį laimėjimą per beveik tris mėnesius toje fronto linijos dalyje, kuri įsiterpia į Charkivo sritį.
Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai apibūdino, kad Rusijos pajėgos per pastarąją dieną tapo „gerokai aktyvesnės“, o „DeepState“ įvertino, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo nuo vieno iki dviejų kilometrų į Kyslivkos kaimą.
Fronto linijos šiame regione buvo vienos stabiliausių nuo tada, kai 2022 m. vasaros pabaigoje Ukraina atgavo didelę Charkivo srities teritorijos dalį.
Didėja atsitraukimų skaičius
Didėjant atsitraukimų ir įvairių nuostolių skaičiui, karinių tinklaraščių autoriai, tokie kaip Myrošnykovas ir svetainė „DeepState“, ėmė kritikuoti oficialius Ukrainos pranešimus, kaltindami ginkluotąsias pajėgas, kad jų informacija iš mūšio lauko tampa vis nerealesnė.
Tinklalapio „DeepState“ „Telegram“ kanale paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip per bepiločio lėktuvo smūgį Solovjovės kaime žuvo rusų karys, tačiau šis įrašas buvo panaudotas argumentuojant, kad pavieniai incidentai gali paslėpti platesnį vaizdą, o tuo kaltino ir kariuomenę.
„Galite su malonumu amžinai žiūrėti vaizdo įrašą, kuriame rusų karys suplėšomas į gabalus. Tačiau netoliese yra kita vieta, į kurią reikia atkreipti dėmesį: maskviečiai ramiai juda po kaimą, jį kontroliuodami. Ukrainos gynybos pajėgos daro jiems žalą ugnimi, ir galima bent milijardą kartų pakartoti (per nacionalinę televiziją), kad du trečdalius kaimo kontroliuoja Ukrainos kariuomenė, tačiau tikrovės vaizdas visiškai kitoks“, – skelbė „DeepState“.
Tokį vertinimą, kad du trečdaliai Solovjovės kaimo yra kontroliuojami Ukrainos, per Ukrainos televiziją išsakė Hortycios operatyvinės-strateginės grupės atstovas spaudai Nazaras Vološynas. Netoliese esanti Očeretyne taip pat iš dalies kontroliuojama Ukrainos, sakė jis.
Savo ruožtu „DeepState“ mano kitaip ir teigia, kad Rusijos kariai jau mažiausiai tris dienas kontroliuoja Očeretynės kaimo centrą, įskaitant geležinkelio stotį. Praėjusią savaitę stebėsenos svetainė pateikė panašų skundą kariškiams, kaltindama „kai kuriuos atstovus spaudai“ nekompetencija.
Atsakė generolas
Atrodo, kad Ukrainos kariuomenės vadas O. Syrskis praėjusį sekmadienį savo „Telegram“ žinutėje atsakė į šiuos nuogąstavimus, leisdamas suprasti, kad nesusipratimai kilo dėl sklandžios įvykių eigos.
„Situacija dinamiškai keičiasi, kai kurios pozicijos keičiasi kelis kartus per dieną, o tai lemia dviprasmišką situacijos supratimą“, – rašė jis.
Tačiau jis taip pat pripažino, kad bendra Ukrainos padėtis pablogėjo.
„Padėtis fronte paaštrėjo. Mėgindamas perimti strateginę iniciatyvą ir pralaužti fronto liniją, priešas sutelkė savo pagrindines pastangas keliomis kryptimis, sukurdamas didelį pajėgų ir priemonių pranašumą“, – pridūrė O. Syrskis.
Paskutinį kartą Rusija šiame regione nedidelių laimėjimų pasiekė sausio pabaigoje ir vasario pradžioje, tačiau, „DeepState“ vertinimu, naujai pasistūmėta nuo vieno iki dviejų kilometrų į Kyslivkos kaimą. Apskritai fronto linijos šiame regione buvo palyginti stabilios nuo tada, kai 2022 m. vasaros pabaigoje Ukraina susigrąžino didelę teritorijos dalį Charkivo srityje.
Patirs daugiau pralaimėjimų
Daugelis Vakarų analitikų kartu su Ukrainos pareigūnais mano, kad dabartinis suintensyvėjęs Rusijos tempas yra pavasarį artėjančio didelio puolimo preliudija. Taip pat manoma, kad Maskva nori pasinaudoti savo dideliu amunicijos pranašumu, kol JAV parama pasieks fronto linijas.
JAV Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, Ukraina patirs daugiau trumpalaikių nesėkmių, tačiau be didelių strateginių pralaimėjimų.
„Artimiausiomis savaitėmis, Ukrainai laukiant, kol į frontą atvyks JAV pagalba, Rusijos pajėgos greičiausiai pasieks reikšmingų taktinių laimėjimų, tačiau išliks mažai tikėtina, kad jos įveiks Ukrainos gynybą“, – rašoma vertinime.
Kitas didelis kiekybinis Ukrainos trūkumas, kuris taip pat padeda paaiškinti pastarojo meto mūšio trajektorijas, yra gyvoji jėga. Kitą mėnesį įsigalios naujas mobilizacijos įstatymas, kuris, kaip tikimasi, pagerins šaukimo į kariuomenę procesus. Tačiau Kyjivas, rodosi, nelabai nori aiškiai pasakyti, kiek dar karių jam reikia, o Maskva vis didina jų skaičių.
„Rusijos naikintuvų kokybė, žinoma, skiriasi, tačiau kiekybinis pranašumas yra rimta problema“, – socialiniame tinkle X sakė Robas Lee iš Užsienio politikos tyrimų instituto.
„Be gyvosios jėgos pranašumo Rusijos artilerijos ir oro pajėgų pranašumo nepakaktų, kad Rusija galėtų pasiekti laimėjimų mūšio lauke. Santykinė gyvosios jėgos padėtis greičiausiai yra svarbiausias veiksnys, lemsiantis karo trajektoriją, ypač jei Rusija sugebės išlaikyti 20–30 tūkst. karių per mėnesį verbavimą“, – priduria R. Lee.
