Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį su dviejų dienų vizitu atvyko į Baltarusiją, taip pratęsdamas savo kelioninį turą penktosios kadencijos pradžioje. Anksčiau šį mėnesį V. Putinas keliavo į Kiniją, o sekmadienį jo laukiama Uzbekistane. Anksčiau ketvirtadienį jis Kremliuje priėmė Bahreino karalių Hamadą bin Isa Al Khalifa. Baltarusijoje V. Putinas surengs derybas su kolega Aliaksandru Lukašenka.

Lenkija stiprina netoli sienos su Ukraina esančio Žešuvo-Jasionkos oro uosto, kuris yra Vakarų karinės pagalbos Ukrainai tiekimo centras, apsaugą. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos  vadovas, ministras-specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. Kaip pažymėjo pareigūnas, Lenkija stiprina Žešuvo-Jasionkos oro uosto, per kurį gabenama 90 proc.

Siaubą keliantis žemėlapis atskleidė, į kurias Jungtinės Karalystės vietoves Rusija galėtų nusitaikyti, jei surengtų branduolinę ataką. Panašu, kad net jei atominė bomba nusileistų ant Londono, efektą pajaustų net Birmingime gyvenantys žmonės. Nerimą keliantys duomenys, kuriuos pateikė „Nukemap“ ir kita svetainė „Missilemap“, parodė, kad vos vienas Vladimiro Putino atominis ginklas „Topol“ (SS-25), numestas ant Londono, galėtų nužudyti beveik milijoną žmonių ir dar 2,2 mln. sužeisti.

Rusija ketvirtadienį sulaikė aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūną, kaltinamą piktnaudžiavimu įgaliojimais. Tai jau penktas aukšto rango kariuomenės pareigūnas šį mėnesį sulaikytas Rusijoje.  Gynybos ministerijos valstybinių nurodymų užtikrinimo departamento pareigūnui Vladimirui Verteleckiui „pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais“, sakoma įtakingo Rusijos tyrimų komiteto pareiškime ir priduriama, kad jam paskirtas kardomasis kalinimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo leidžiama konfiskuoti Jungtinėms Valstijoms, jų piliečiams ir bendrovėms priklausantį turtą Rusijoje, siekiant kompensuoti žalą tiems, kurie nukentėjo nuo Vakarų sankcijų Maskvai. Vakarai įšaldė apie 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos finansinio turto, daugiausia jos centrinio banko atsargas, po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą.

Aliaksandras Lukašenka gegužės 23-ąją paskyrė naują Baltarusijos karinių pajėgų Generolinio štabo vadą – šiuo metu gynybos viceministro pareigas einantį generolą-majorą Pavelą Muraveiką, skelbiama „Zerkalo“. Anksčiau šis kariuomenės veikėjas yra grasinęs pulti Lietuvą ir „prakirsti koridorių iki Kaliningrado“. Baltarusijos diktatorius, komentuodamas paskyrimą, užsiminė apie karą Ukrainoje ir pareiškė, jog „mes jau turėjome pamoką ir labai rimtą“ bei „turime matyti, koks yra šiuolaikinis karas“....

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja su dviejų dienų vizitu lankytis Baltarusijoje. Ketvirtadienį vakare V. Putinas turėtų susitikti su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka, kad aptartų svarbius tarptautinius klausimus, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Abi šios šalys yra artimos sąjungininkės ir Minskas yra suteikęs Rusijai pagalbos šiai puolant Ukrainą, nors pats konflikte tiesiogiai ir nedalyvavo.

Mažiausiai aštuoni žmonės žuvo per gaisrą, kurio metu iki pamatų sudegė Pamaskvyje veikęs nelegalus migrantų bendrabutis, pranešė valdžios pareigūnai. Prokuratūros teigimu, gaisras dviejų aukštų gyvenamajame name į šiaurės vakarus nuo Rusijos sostinės esančiame Istrinskio rajone kilo maždaug 4.00 val. ryto (1.00 val. Grinvičo laiku). Gelbėtojai pranešė, kad dviem gyventojams pavyko išsigelbėti, tačiau name kurortinio miestelio pakraštyje buvo rasti aštuonių žmonių kūnai.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen ketvirtadienį paragino Italijoje susirinkusius Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių finansų ministrus parengti ambicingesnius variantus, kaip būtų galima panaudoti įšaldytą Rusijos turtą siekiant padėti Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija naudojasi tuo, jog jo šalis stokoja oro gynybos sistemų, ir rengia „žiaurius“ smūgius į pasienio miestelius ir miestus. „Rusijos teroristai naudojasi tuo, kad Ukrainai vis dar trūksta pakankamos oro gynybos ir patikimų gebėjimų naikinti teroristų paleidimo įrenginius jų buvimo vietoje – prie mūsų sienų“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.

Ukrainos karinė žvalgyba skelbia žinanti, kur paslėpti Rusijos prezidento Vladimiro Putino bunkeriai. Be to, žvalgybos teigimu, turima informacijos, kiek tiksliai jų yra.  Išsamiau apie tai Ukrainos televizijai pasakojo Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas. Pasak jo, informaciją apie vietas, kuriose Kremliaus vadovas gali pasislėpti nuo pavojų grėsmė, Ukrainos pusė turi, be to, ji nuolat atnaujinama.

Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad šalyje pradedamas teismo procesas prieš „galimai lietuvę“ Eleną Ramanauskienę dėl „agentūrinės veiklos“. „Naša Niva“ rašoma, kad pirmasis posėdis Minske vyks birželio pradžioje. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad žino apie šią situaciją ir teikia moteriai pagalbą. „Tikėtina, kad ši moteris – lietuvė (sprendžiant pagal tai, kad nėra nurodytas tėvavardis) ir, galimai, Lietuvos pilietė.

Panašu, kad Kremlius kuria sistemą vadinamųjų Rusijos „tėvynainių užsienyje“ statusui įteisinti, tai greičiausiai dalis pastangų sukurti informacines sąlygas pateisinti tolesnę agresiją ir hibridines operacijas užsienyje neva „ginant“ Rusijos tėvynainius, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Norvegija nuo gegužės 29-osios nebeįsileis į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Kaip pažymima jos tinklalapyje paskelbtame pranešime, šis pokytis palies rusus, turinčius vizas, iki 2022 metų pavasario išduotas Norvegijos arba kitos Šengeno erdvės valstybės.

Rusijoje tęsiasi valymas kariuomenės gretose – po skambaus vieno iš Gynybos ministerijos šulų ir pernai situaciją kariuomenę kritikavusio generolo sulaikymo skelbiama apie Generalinio štabo vado pavaduotojo Vadimo Šamarino areštą. „Kommersant“ skelbiama, kad Rusijoje sulaikytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios ryšių valdybos vadas Vadimas Šamarinas. Jis taip pat eina Rusijos generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo pavaduotojo pareigas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Kinija siunčia Rusijai pagalbą letaliomis priemonėmis, kurią, kaip spėjama, Maskva naudoja kare Ukrainoje.  „Šiandien galiu atskleisti, kad turime įrodymų, jog Rusija ir Kinija bendradarbiauja kuriant Ukrainoje naudojamą kovinę įrangą“, – Londone vykusioje konferencijoje sakė ministras.  G. Shappsas taip pat paragino NATO dėti daugiau pastangų ir padidinti gynybos išlaidas visame Aljanse.

Pagal blogiausią scenarijų Ukraina gali baigti karą, turėdama 25 mln. gyventojų. Tačiau nuostoliai fronte sudarys tik mažą dalį palyginti su išvykusiųjų skaičiumi. Tai interviu leidiniui OBOZ.UA pareiškė Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Paniotas. „Mūsų demografinė padėtis labai bloga. Bet fronte žūstančių žmonių skaičius nepalyginamas su tų, kurie išvyko į užsienį ir neplanuoja grįžti, skaičiumi“, – sakė jis.

Rusai Pavolgyje stato filtravimo stovyklas, kurios atrodo kaip vadinamosiomis pionierių stovyklos. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusijos Pavolgyje plačiu mastu statomos filtravimo stovyklos, kurios atrodo kaip vaikams skirtos pionierių stovyklos. Ten dygsta greitai surenkami moduliniai nameliai, veikiau barakai, kuriuose tilps šimtai „lankytojų“, - rašoma pranešime.

Ukrainos brigados nariai buvo slapta perkelti ginti šalies sienos su Rusija ruožą. Nepaisant artilerijos trūkumo, jiems pavyko stabilizuoti fronto liniją, tačiau nerimas vis dar tvyro ore – neaišku ar ramybė tęsis ilgai. 57 brigados artilerijos padalinio vadas sakė, kad jo ginklai šaudė į Rusijos karius net dieną prieš gegužės 10 d. prasidėjusį įsiveržimą į šiaurės rytinę Charkivo sritį. Jis sakė, kad pajėgos gausiai telkėsi Rusijos sienos pusėje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žvalgosi į Švedijos Gotlando salą, perspėjo Švedijos gynybos vadovas Micaelis Bydenas, rašo „Politico“. Gotlandas yra didžiausia Švedijos sala ir yra strategiškai svarbioje vietoje Baltijos jūros viduryje – tarp Stokholmo ir Kaliningrado. Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, trečiadienį buvo rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete.

Pamaskvėje (Rusija) užsiliepsnojo keleivinis priemiestinis traukinys. Liepsnoja jau keturi vagonai, o situaciją apsunkina tai, kad dalis jų yra ant tilto ir gaisrininkai negali pasiekti ugnies. Maža to, paviešintame vaizdo įraše matyti, kad pradžioje gaisrą geležinkelio ar stoties darbuotojai bando gesinti atsinešę kibirą smėlio, o tai rodo, jog vietoje nebuvo gesintuvų.

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europos Sąjungos planus panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas teikti karinę pagalbą Ukrainai, pavadindamas juos „nusavinimu“. ES ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas iš ES įšaldyto Rusijos turto Ukrainai padėti. Pagal susitarimą būtų naudojamos už turtą gautos palūkanos ir kitoks pelnas, bet ne pats turtas, kuris liks įšaldytas. Priėmus tokį sprendimą, jau 2024 m. pagalbai būtų skirta net 3 mlrd. eurų.

Reaguodamas į Rusijos planus vienašališkai išplėsti savo jūrų sieną Baltijos jūroje į Lietuvos ir Suomijos vandenis, Helsinkis pareiškė „stebintis padėtį“. Tai žurnalistams sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen ir pridūrė: „Neturime jokios oficialios informacijos, ką planuoja Rusija“. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos parengtu ir antradienį paskelbtu nutarimo projektu, Maskva planuoja išplėsti savo teritorinius vandenis, Baltijos jūroje pakeisdama jūrinę sieną su Suomija ...

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas trečiadienį apkaltino Kiniją, kad ši teikia arba rengiasi teikti Rusijai letalinę pagalbą, kurią Maskva galėtų panaudoti kare prieš Ukrainą, teigia „Reuters“. G. Shappsas Londone vykusioje konferencijoje sakė, kad JAV irJK gynybos žvalgyba turi įrodymų, jog „letalinė pagalba dabar plūsta arba tuoj plūstels iš Kinijos į Rusiją ir paskui į Ukrainą, manau, kad tai reikšminga įvykių raida“. G. Shappsas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo t...

Rusijos valstybinės televizijos vienas iš pagrindinių veidų, lietuvis Ernestas Mackevičius pareiškė, kad ateityje „reikės su Vakarais kovoti dėl rusų vaikų protų“. Daugelį metų Rusijos propagandai dirbantis E. Mackevičius turi ir Lietuvos pilietybę. Jis gimęs Vilniuje, žymaus lietuvių teatro režisieriaus Giedriaus Mackevičiaus šeimoje. Pagrindiniu mūšiu po „spec.

Jungtinės Valstijos teigia, kad Rusija galimai paleido ginklą, galintį artimojoje Žemės orbitoje pulti kitus palydovus, antradienį pranešė Pentagono atstovas Patas Ryderis. P. Ryderis pridūrė, kad aparatas buvo paleistas gegužės 16 d. ir šiuo metu skrieja toje pačioje orbitoje, kaip vienas JAV vyriausybės palydovas.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos vėl užėmė Kliščijivką – tai vienas iš nedaugelio kaimų Rytų Ukrainoje, kuriuos Kyjivo pajėgos susigrąžino per 2023 m. vykusį kontrpuolimą. „Pietinės karių grupės daliniai išlaisvino Kliščijivkos kaimą“ rytinėje Donecko srityje, tvirtino Rusijos gynybos ministerija.

Pasirodžius pranešimams apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, Baltijos šalių ir suomių lyderiai teigia bendradarbiaujantys ir renkantys informaciją bei ragina be reikalo nepasiduoti sumaiščiai. Tuo metu Kremliaus atstovas tvirtina, kad planai – nepolitiniai.

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.

Laikinai okupuotame Kryme Kerčės tiltą iš Azovo jūros pusės nuolat saugo du kateriai. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų akys“ mato viską: Kerčės tiltą iš Azovo jūros pusės nuolat saugo du kateriai“, – rašoma pranešime. Anksčiau buvo pranešta, kad iš Juodosios jūros pusės prie tilto montuojama antroji bonų užtvarų linija. Tai rodo, kad okupantai laiko Ukrainos jūrinius dronus didele grėsme.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) informatorių, kuris rengė Charkivo srities Vovčansko miesto užėmimą. Tai trečiadienį pranešė UST, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešą labiausiai domino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunkiosios artilerijos, kuri ugnimi kontroliuoja Vovčanską bandančių užimti okupantų šturmo grupes, dislokavimo vietos.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Micaelas Bydenas mano, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „abiem akimis“ stebi Švedijai priklausančią Gotlando salą, kad galėtų kontroliuoti Baltijos jūrą. „Taip, esu įsitikinęs, kad Putinas net abiem akimis žiūri į Gotlandą. Putino tikslas – įgyti Baltijos jūros kontrolę. Jis tikriausiai nusitaikė į Alandų salas.

Rusija plėtoja mokslinį-techninį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, uždraustą 2016 metais priimta specialia JT Saugumo Tarybos rezoliucija. Tai pranešė „Yonhap“, remdamasi Šiaurės Korėjos valstybine naujienų agentūra KCNA, rašo „Ukrinform“. Pažymima, kad antradienį, gegužės 21-ąją, po savaitę trukusio vizito iš Rusijos į Pchenjaną grįžo Šiaurės Korėjos vyriausybinė delegacija, vadovaujama Valstybinės mokslo ir technologijų komisijos pirmininko Ri Chung-gilo.

Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija. Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“. Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas.

Ramzanas Kadyrovas ir toliau aktyviai stiprina savo klano valdžią šalyje. Vyriausiąjį sūnų Achmatą, kuriam šiuo metu yra 18 metų, paskyrė Čečėnijos kūno kultūros ir sporto ministru. Vos vasarį jis jau buvo paskirtas regiono jaunimo reikalų ministru, o darbą vyriausybėje pradėjo gavęs iš tėvo dovanų Jaunimo reikalų ministerijos viceministro postą. Jaunimo reikalų ministru vietoje Achmato Kadyrovo buvo paskirtas kitas Kadyrovų šeimos klano narys – čečėnų spec.

Paskelbdama apie pradedamas taktinių branduolinių pratybas, Rusijos Federacijos Gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti miškingu keliu judanti karinės technikos kolona. Joje – ir mobilieji raketų kompleksai „Iskander“, kurių kovines galvutes rusai vaizdo įraše sugalvojo paslėpti. „Tai akivaizdus bandymas taikyti branduolinį gasdinimą“, – leidiniui „The New York Times“ sakė Middlebury tarptautinių studijų instituto branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Jeffrey Lewisas.

Rusijos sprendimas vienašališkai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija yra sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM). Skelbiama, jog trečiadienį į ministeriją iškviestas Rusijos atstovas išsamiai paaiškinti susiklosčiusią situaciją. „Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes.

JAV neleido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atakuoti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais. Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis, praneša portalas „rbc.ua“. „Gynybos sekretorius pabrėžė, kad mūsų pozicija šiuo klausimu nepasikeitė“, – sakė pareigūnas. Pentagono atstovas pridūrė, jog JAV sutelkia dėmesį į Ukrainos aprūpinimą, kad ji galėtų išvaduoti savo suverenią teritoriją.

Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete. Lietuva ir Suomija kol kas nereagavo į Rusijos sprendimą dėl jūros sienos, be to, vienašališkas Rusijos sprendimas nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Gegužės 16–17 d. įvykęs Vladimiro Putino vizitas į Kiniją buvo tam tikras galios demonstravimas. Rusijos prezidentas turėjo galimybę įrodyti pasauliui, kad turi galingą sąjungininką. Xi Jinpingas svetingai priėmė V. Putiną. Jis jam nutiesė raudoną kilimą, orkestras grojo senas Raudonosios armijos dainas, o džiūgaujantys vaikai sveikino abu lyderius, kai jie vaikščiojo po Tiananmenio aikštę. Prieš kameras jiedu net trumpai apsikabino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kariai šiaurės rytinėje Charkivo srityje pasiekė apčiuopiamų rezultatų kovoje su Rusija, gegužės 10 dieną pradėjusią puolimą. „Charkivo srityje mūsų pajėgos naikina okupantą, rezultatai apčiuopiami“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V. Zelenskis.

Rusija antradienį paskelbė pradedanti taktinių branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos, teigdama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių grasinimus. Per dvejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą Maskva ne kartą kalbėjo apie savo branduolinių galvučių arsenalą ir pasirengimą jas panaudoti, jei kiltų grėsmė jos valstybingumui. Vakarų šalys pasmerkė prezidento Vladimiro Putino kalbas apie branduolinius ginklus kaip visiškai neatsakingas.

Vyksta tyrimas dėl didelio atgarsio sulaukusio gaisro Varšuvos prekybos centre Marywilska gatvėje, per kurį šio mėnesio pradžioje sudegė visas pastatas. „Visiškai tikėtina“, kad su gaisru susijusios Rusijos valstybinės tarnybos, po antradienio vyriausybės posėdžio sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Volodymyras Zelenskis patvirtino, jog dėl Ukrainoje įvestos karo padėties jo kadencija Ukrainos prezidento poste tęsis toliau. „Mano penkeri metai dar nesibaigė. Dėl karo padėties jie tęsis toliau“, – pastebėjo V. Zelenskis. Prezidentas pridūrė, jog džiaugiasi, kad „jis yra tokios tautos, kuri nenusisuko, niekur nebėgo, o gynė viską, ką tik gali, prezidentu“. „Nepriklausomybė neateina be išbandymų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nustojo būti nepriklausoma politine figūra, o dabar jį pirmiausia valdo pinigai. Ukrainos valstybės vadovas tai sakė interviu agentūrai „Reuters“. „Putinas nebėra nepriklausoma figūra. Jis siunčia naratyvų bangą, kad Ukrainą valdo Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau jį patį pirmiausia valdo pinigai. Aplink jį sukasi dideli pinigai. Jis supranta, kad iš Kremliaus jį išneš tik kojomis į priekį.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad delsimas teikti karinę paramą Ukrainai kenkia Vakarų saugumui. „Kiekvienas sudvejojimas ir uždelsimas paremti Ukrainą kainuoja nekaltų žmonių gyvybes, taip pat kelia pavojų ir mūsų pačių saugumui“, – apsilankiusi Kyjive sakė A. Baerbock.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios be žinios dingo daugiau kaip 52 000 ukrainiečių, įskaitant 3 676 vaikus. Apie tai per „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, remdamasis Texty.org.ua atliktu tyrimu.

Kyjivas antradienį pranešė, kad tūkstančiai Ukrainos kalinių pateikė prašymus įstoti į kariuomenę, įstatymų leidėjams priėmus įstatymą, leidžiantį tam tikrų kategorijų kaliniams, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų. Ilgą laiką prieštaravęs šiai priemonei ir kritikavęs Maskvos vykdomą kalinių mobilizaciją savo gretoms papildyti, Kyjivas neseniai apsigalvojo, Rusijai pasiekiant naujų laimėjimų mūšio lauke. „Tai daugiau nei 3 tūkst. žmonių.