Ilgą laiką prieštaravęs šiai priemonei ir kritikavęs Maskvos vykdomą kalinių mobilizaciją savo gretoms papildyti, Kyjivas neseniai apsigalvojo, Rusijai pasiekiant naujų laimėjimų mūšio lauke.
„Tai daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Tai prognozavome dar prieš priimant šį įstatymą“, – sakė teisingumo ministro pavaduotoja Olena Vysocka, turėdama omenyje kalinių, pateikusių prašymus stoti į kariuomenę, skaičių.
Ji sakė, kad pareigūnai nustatė 20 tūkst. reikalavimus atitinkančių kalinių ir kad puspenkto tūkstančio iš jų „išreiškė susidomėjimą“ prisijungti. Viceministrė pridūrė, kad šis skaičius gali kisti.
Prašymus gali teikti tik tie kaliniai, kuriems iki bausmės pabaigos liko mažiau nei treji metai. Mobilizuotiems kaliniams suteikiamas lygtinis paleidimas, o ne malonė.
Prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų negali tie asmenys, kurie buvo nuteisti dėl seksualinio smurto, dviejų ar daugiau žmonių nužudymo, didelės korupcijos, taip pat buvę aukšto rango pareigūnai.
Neseniai Ukraina taip pat sugriežtino kovos su šaukimo į kariuomenę vengimu priemones ir sumažino vyrų šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų.
Maskva, kad sustiprintų Ukrainoje kovojančias reguliariąsias pajėgas, gausiai verbuoja kalinius iš Rusijos įkalinimo įstaigų, net jei jie buvo nuteisti už smurtinį nusikaltimą.
Rusija nuo pirmųjų invazijos dienų verbuoja kalinius tarnauti fronto linijose, iš pradžių pasiūliusi prezidento malonę už šešių mėnesių tarnybą.
Tarptautiniai ekspertai teigė, kad kai kuriais atvejais Rusijos kaliniai buvo verbuojami kovoti Ukrainoje grasinant ar bauginant. Kai kurie buvę kaliniai, grįžę iš fronto, padaro naujų nusikaltimų.
