Rusija

Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo“ pirmadienį pranešė sustabdžiusi gamybą savo gamykloje Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje, paaiškindama sprendimą sankcijomis bei pablogėjusia saugumo padėtimis. Bendrovės atstovas spaudai Claesas Eliassonas teigė, kad „Volvo“ penktadienį pranešė tiekėjams, jog daugiau nepriims siuntų, skirtų gamyklai Kalugoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.

Naujausios sankcijos Rusijai radikaliai pakeitė sąlygas jos ekonomikai, apribojo galimybes panaudoti aukso ir užsienio valiutos atsargas bei suformavimo papildomų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti poreikį, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. „Rusijos bankas šiandien nusprendė pakelti bazinę palūkanų normą iki 20 proc. metų palūkanų [nuo 9,5 proc.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Rusija oro erdvę uždarė 36 pasaulio valstybių aviakompanijoms, pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Pažymėdama, jog tai yra atsakomoji priemonė į šių valstybių analogiškus sprendimus, Rusijos tarnyba paskelbė šių valstybių sąrašą: Austrija, Albanija, Angilija (JK užjūrio teritorija), Belgija, Bulgarija, Mergelių salos, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Vokietija, Gibraltaras, Graikija, Danija (įskaitant Grenlandiją, Farerų salas ir teritorinę jūrą), Džersis, Airija, Islandija...

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atšaukė planuotą vizitą Jungtinių Tautų Europos būstinėje Ženevoje dėl „antirusiškų sankcijų“, įvestų Europos Sąjungos šalių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė Rusijos atstovybė Ženevoje.

Tarptautinė dziudo federacija (IJF) dėl karo Ukrainoje sustabdė Vladimiro Putino, kaip šios organizacijos garbės prezidento, statuso galiojimą, pranešė IJF spaudos tarnyba. „Atsižvelgdama į Ukrainoje besitęsiantį karinį konfliktą, Tarptautinė dziudo federacija skelbia apie stabdomą Vladimiro Putino, kaip garbės prezidento ir Tarptautinės dziudo federacijos pasiuntinio, statusą“, – rašoma pranešime. IJF garbės prezidentu V. Putinas tapo 2008 metais.

Šeštadienio naktį pasirodė informacija, kad Rusija gali likti ne tik be žinomiausių automobilių markių, bet ir be „Apple“ produkcijos. Į bendrovės generalinį direktorių jau kreipėsi Ukraina. Kaip praneša „The Guardian“, Ukraina prašo atjungti Rusiją nuo „App Store“ ir „Apple“ produkcijos.  Ukrainos vicepremjeras Mykhailo Federov paskelbė penktadienį išsiuntęs laišką „Apple“ generaliniam direktoriui su prašymu atjungti Rusiją nuo šio prekinio ženklo produkcijos.

Bulgarija uždarė savo oro erdvę visiems Rusijos lėktuvams, pranešė Bulgarijos „Radio Horizont“. Anot radijo stoties, Bulgarija uždraudė į jos oro erdvę įskristi Rusijoje išduotas licencijas turintiems lėktuvams. Pažymima, jog šis draudimas taip pat taikomas oro erdvei virš Juodosios jūros dalies, kuri yra Bulgarijos teritoriniai vandenys. „Radio Horizon“ skelbia, kad šalies valdžios institucijų sprendimas įsigaliojo nuo vasario 26-osios nulio valandų vietos laiku.

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Rusija laikinai išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Rusija išmesta (laikinai) iš Eurupos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskvos Majakovskio teatrui vadovavęs Mindaugas Karbauskis penktadienį pranešė paliekantis šias pareigas. „Aš irgi išeinu!“, –  feisbuko paskyroje rašė M. Karbauskis. Teatrui M. Karbauskis vadovavo nuo 2011 metų.  Apie tai, kad vasarį paliko Rusijos Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, penktadienį pranešė režisierius Rimas Tuminas. Apie tai patvirtino ir jo dukra.  Tiesa, pats teatras nurodo, kad R. Tuminas toliau dirba įstaigoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir juridiniams subjektams už jų „palaikymą ir pagalbą invazijai“ Ukrainoje, surengtai Rusijos. „Šiandienos veiksmai sutelkti į Baltarusijos gynybos sektorių ir finansų institucijas – dvi sritis, kuriose Baltarusijos ryšiai su Rusija yra ypač glaudūs“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime. Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių.

Ketvirtadienio vakarą – paramos garsai iš Jungtinės Karalystės. Borisas Johnsonas aiškiai pareiškė, kad Rusija sulauks tokių sankcijų, kokių Rusija dar niekada nematė. Kaip rašo „The Guardian“, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas Bendruomenių rūmų posėdžio metu tikino, kad netrukus bus įvestas „didžiausias ir griežčiausias“ ekonominių sankcijų paketas.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

Rusijos policija sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė vienas nepriklausoma stebėjimo organizacija. Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – iki 1 tūkst. asmenų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“. Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos neblėsta. Trečiadienį tiek Europos Sąjunga, tiek JAV patvirtino sankcijas Rusijai, tačiau ir toliau išlieka karo rizika. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Rusija į Ukrainą gali įsiveržti per artimiausias 2 paras. JAV naujienų portale „Newsweek“ skelbiama, kad prezidento Joe Bideno administracija perspėjo Ukrainos vadovus dėl galimo puolimo. Patikimų portalo šaltinių teigimu, ataka gali prasidėti per artimiausias 48 valandas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai. „Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose. „Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą].

Jungtinės Valstijos trečiadienį perspėjo Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali priversti palikti savo namus apie 5 mln. žmonių. „Jeigu Rusija toliau eis šiuo keliu, tai gali, kaip rodo mūsų skaičiavimai, sukurti naują pabėgėlių krizę – vieną didžiausių iš tų, su kuriomis pasaulis susiduria mūsų dienomis“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos Dūmos deputatas Nikolajus Arefejevas neatmetė galimybės, kad rusų santaupos gali būti konfiskuotos, jeigu Vakarai pritaikytų griežtas sankcijas. „Jeigu blokuos visas lėšas, kurios yra užsienyje, tai valdžiai ir kitos išeities nebus, kaip tik uždėti areštą visoms gyventojų santaupoms, o tai yra kažkur 60 trln. rublių, kad išeitų iš padėties“, – „News.ru“ pasakojo komunistų partijos narys.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as pripažino manantis, kad V. Putinas „pasiekė naują beprotybės lygį“, atsižvelgiant į dabartinę Rusijos veiksmų eskalaciją Ukrainoje ir pažadėjo, jeigu prireiks, „vėl atspardyti Rusijai užpakalį“. Gynybos sekretoriaus teigimu, Rusijos prezidentas padarė klaidą neturėdamas jokių savo veiksmų sąjungininkų ir prilygino jį Rusijos carui Nikolajui I bei šio dalyvavimui Krymo kare.

Jeigu Vakarų žiniasklaidoje skelbiama apie Rusijos kariuomenės aktyvumą pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje, tai rusams per televiziją aiškinama, kad iš tiesų pati Ukraina ruošiasi puolimui. Populiariose valstybinės televizijos laidose ir internete dėstomos įvairiausios sąmokslo teorijos. Nuo Rusijos, apsuptos NATO šalių, gynimo, iki galimo JAV cheminio ginklo panaudojimo – šalies informacinėje erdvėje gausu klaidinančių ir niekuo nepagrįstų prielaidų.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sausio 28-ąją pateikė visuomenei savo kasmetinę kalbą. Daugiau nei 3 valandas trukusio monologo metu A. Lukašenka spėjo pasisakyti įvairiais klausimais – įskaitant ir apie opoziciją ar tarptautinę politiką. Kaip jau yra įprasta, jis sau leido ir „perspausti“, ir tiesiog meluoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po ir taip įtemptos šių metų situacijos Europos energijos šaltinių rinkoje, perspėjo, kad energijos resursų krizė Europoje tęsis ir 2023-iaisiais. Kremliaus vadovo teigimu, šalys turėtų tartis su Rusija, kaip tai daro Vengrija, ir tokiu būdu sulaukti ne tik pačių dujų, bet ir „gerų kainų“. „Ir kitai metais, tikėtina, bus problemų, jos kils mūsų partneriams Europoje.