Rusija

Rusijos karių marodierių sąžinė negraužia – jie čiumpa viską iš eilės. Tačiau jų laimikiai neretai pribloškia. Ukrainiečių kariai užfiksavo, kaip rusų pajėgos prisivogė moteriško apatinio trikotažo, o kai reikėjo trauktis, išmėtė viską tiesiog gatvėje. Šį vaizdo įrašą išplatino kanalas NEXTA. Spėjama, kad marodieriai prisirinko ukrainiečių moterų kelnaičių, kad parvežtų savo merginoms į Rusiją. Tačiau buvo priversti trauktis, todėl išmėtė visur, kur pakliuvo.

Rusija keičia karo Ukrainoje taktiką – planuoja perimti Donbaso ir kitų regionų šalies rytuose kontrolę. Aiškėja data, iki kada Rusijos kariuomenė ketina užgrobti šias teritorijas. JAV žvalgybos pareigūnai atskleidė, kad Vladimiras Putinas ruošia planus užimti Donbasą ir rytų Ukrainą jau gegužės pradžioje. Kaip skelbia CNN, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria nemenką spaudimą – jis turi pademonstruoti, kad gali pasiekti pergalę.

Po to, kai Kyjivo sritis buvo išplėšta iš okupantų nagų, Ukraina fiksavo ne vieną Rusijos kariuomenės barbariškumo atvejį. Nekaltiems Kyjivo priemiesčio Bučos gyventojams rusų kariai vykdė egzekucijas. Miestas iki šiol nusėtas mirusiųjų kūnais, dauguma jų sustingę nenatūraliose, kraupiose pozose. Pavykus išlaisvinti Kyjivo apylinkes nuo Rusijos kariuomenės visuomenę pasiekė naujienos apie okupantų žvėriškumo atvejus.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie tolimesnius Rusijos kariuomenės tikslus ir nepakankamą Vakarų paramą karine technika. Jo teigimu, rusai nusitaikė į Donbaso ir Pietų Ukrainos regionus. Taip pat šalies vadovas įspėjo, kad Rusija ketina didinti spaudimą Ukrainos rytuose, praneša „The Guardian“. „Mes stipriname gynybą rytiniame Donbaso regione.

Iš Rusijos kariuomenės atgautame Kyjivo regione Ukrainos pajėgos aptiko 410 civilių palaikus, sekmadienį pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje 00:04 | Okupantai Ukrainoje žudo ne tik civilius: gyventojų šunis nušauna „dėl pramogos“ Pranešama, kad Rusijos kariai Ukrainoje niokoja ne tik miestus ir žudo civilius, bet „dėl pramogos“ šaudo gyvūnus.

Rusijos policija per šeštadienį vykusius protestus prieš Maskvos invaziją į Ukrainą sulaikė daugiau kaip 170 asmenų, pranešė viena nevyriausybinė organizacija. Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodė, kad per demonstracijas 14-oje Rusijos miestų policija iš viso sulaikė mažiausiai 176 žmones. Maskvoje dirbantis AFP korespondentas pranešė matęs, kaip smarkiai sningant netoli Kremliaus esančiame Zariadjės parke riaušių policija sulaikė daugiau kaip 20 žmonių.

Kinija šeštadienį pareiškė nesiimanti jokių priemonių apeiti Rusijai įvestas Vakarų sankcijas, kai buvo perspėta Europos Sąjungos pareigūnų, jog bet kokie mėginimai padėti Maskvos karui prieš Ukrainą gali pakenkti ekonominiams ryšiams su Bendrija.

Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė „nagrinėjanti“ Kremliaus įsaką, reikalaujantį nuo šiol už tiekiamas rusiškas dujas priimti tik rubliais atliekamus mokėjimus, Maskvai pagrasinus kitu atveju nutraukti tiekimą. Berlynas ir Vakarų sąjungininkės tvirtina, kad su Rusijos įmonėmis sudarytose sutartyse aiškiai nurodyta, jog mokėjimai gali būti atliekami tik eurais arba JAV doleriais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį gyrė Indijos poziciją dėl Ukrainos ir derybų metu tikriausiai spaudė Naująjį Delį nepasiduoti Vakarų raginimams pasmerkti Maskvos invaziją. „Šiomis dienomis mūsų kolegos Vakaruose norėtų bet kokį prasmingą tarptautinį klausimą redukuoti iki krizės Ukrainoje [klausimo].

JAV perspėjo Indiją nepasitikėti Maskva prieš Rusijos diplomatijos vadovo viešnagę Naujajame Delyje, siekiant paskatinti Indiją nepasiduoti Vakarų spaudimui ir pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą. Indija susilaikė balsuojant dėl Maskvą smerkiančios Jungtinių Tautų rezoliucijos ir toliau perka naftą iš savo „ilgametės ir laiko patikrintos draugės“ bei didžiausios ginklų tiekėjos.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį prisidėdamas prie sąjungininkų pareiškė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nenori matyti Vladimiro Putino šiemetiniame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, likęs „izoliuotas“ dėl invazijos į Ukrainą, galėjo skirti kai kuriems savo patarėjams „namų areštą“. Pirmą kartą viešai komentuodamas Vakarų vertinimus dėl karo Ukrainoje galimai keliamos vidaus įtampos Kremliuje, J. Bidenas taip pat sakė skeptiškai vertinantis Maskvos pareiškimą, kad ji mažina karinį aktyvumą kai kuriose Ukrainos dalyse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl atsiskaitymo rubliais už jo šalies eksportuojamas gamtines dujas ir įspėjo „nedraugiškas“ šalis, įskaitant visas ES nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos neatidarys sąskaitų rubliais tokiems mokėjimams atlikti. „Jie turės atidaryti rublines sąskaitas Rusijos bankuose.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje. „Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.

Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Vladimiro Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80 proc. respondentų palaiko Rusijos prezidento veiksmus, pranešė Levados centras, nepriklausoma sociologinių tyrimų grupė. Pirmoji nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną atlikta Levados centro apklausa parodė, kad net 83 procentai rusų pritaria V. Putino veiksmams, nors vasario pradžioje tokių buvo 71 procentas. Sociologų teigimu, tik 15 proc.

Tulos srityje (Rusija) viena 73-ejų moteris kreipėsi į policiją. Senjorė papasakojo, kad namo laiptinėje buvo užpulta nepažįstamos moteris, kuri atėmė ryšulį su 5 kilogramais cukraus. Pareigūnams atlikus operatyvinius veiksmus pavyko nustatyti užpuolikės tapatybę. Tai niekur nedirbanti ir anksčiau ne sykį teista 44-erių vietos gyventoja.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“, nukreiptų prieš Kremliaus finansuojamas dviejų televizijos stočių savininkes ir garsų televizijos vedėją.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė ketvirtadienį per vizitą Indijoje ragins Naująjį Delį imtis griežtesnių veiksmų prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje. Ketvirtadienį Naujajame Delyje laukiama ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, veikiausiai raginsiančio Indiją elgtis priešingai. Indija susilaikė per balsavimus dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, smerkiančių Maskvos agresiją, pasisakydama tik už smurto nutraukimą, ir toliau perka rusišką naftą bei kitas prekes.

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ patronuojamosiose įmonėse Vokietijoje, pranešė agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“, remdamosis šaltiniais. Jų duomenimis, visų pirma, kratos vyko „Gazprom Germania“ ir „Wingas“ biuruose – „Gazprom“ antrinių įmonių, per kurias Vokietijos rinkai tiekia apie 20 proc. gamtinių dujų.

Kremliaus daugelį metų kontroliuojama Pietų Osetija paskelbė apie ketinimą surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Sakartvelo teritorija, kuri buvo galutinai atplėšta po 2008-ųjų karo prisijungimą žada pradėti organizuoti jau balandžio mėnesį. „Dirbama su referendumo surengimo klausimu, kurį suorganizuosime artimiausiu metu. Pietų Osetijos Respublikos liaudis pareikš savo nuomonę dėl stojimo į Rusijos sudėtį dar sykį.

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės turėtų dar labiau veržti sankcijų kilpą Rusijai, kol visi jos kariai paliks Ukrainą. Per klausymus parlamente B. Johnsonas įstatymų leidėjams sakė, kad jei Didysis septynetas (G-7) atšauktų sankcijas Rusijai mainais į paliaubas Ukrainoje, tai atitiktų Vladimiro Putino scenarijų.

  Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog šalis, kaip ir virtinė kitų Europos valstybių, atsisako mokėti Rusijai už jos tiekiamas gamtines dujas pastarosios nacionaline valiuta, skelbia agentūra „Reuters“. „Bulgarija pritaria pozicijai, kuri palaikoma Europos lygmeniu, kad toks galiojančių sutarčių, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsiskaitymai [už rusiškas dujas] turi būti atliekami eurais arba JAV doleriais, pažeidimas yra nepriimtinas“, – teigiama Bulgarijos ministrų kabineto pranešime spaud...

Didžiausias tarptautiniu mastu Danijos mažmeninės prekybos tinklas, siūlantis baldus ir įvairias buitines prekes, pranešė, jog nuo balandžio 1-osios jo parduotuvės Rusijoje nebedirbs ir jos bus uždarytos „visam laikui“ – „Jysk“ traukiasi iš Rusijos, kuri daugiau nei mėnesį vykdo brutalų karą Ukrainoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie invaziją į Ukrainą, o maištaujantys rusų kariai gadina savo pačių įrangą ir net netyčia numuša savo pačių lėktuvus, sako JAV ir britų žvalgybos tarnybos. Artimi sąjungininkai Vašingtonas ir Londonas, kurių žvalgyba stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus Kremliuje, sako, kad V. Putino patarėjai „pernelyg bijo“ pasakyti jam visą tiesą apie nesėkmes mūšių laukuose ir tikrąjį sankcijų poveikį.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais. „Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį per pirmą savo vizitą Kinijoje nuo karo prieš Ukrainą pradžios pareiškė, kad Maskva ir Pekinas rodo kelią į teisingesnę pasaulio tvarką. S. Lavrovas trečiadienį anksti ryte atskrido į rytinį Huangšano miestą.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.  M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Estijos verslumo ir informacinių technologijų ministerija pranešė teiksianti vyriausybei siūlymą uždrausti Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex“ veiklą šalyje, vadovaujantis įstatymu dėl sankcijų taikymo. „Yandex“ bus uždrausta tiekti tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pavežėjimo ir tarpininkavimo paslaugas Estijoje“, – teigiama ministerijos pranešime. Jame pažymima, jog tuo siekiama užkirsti galimybes Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti ir naudoti Estijos gyventojų  duomenis.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, praėjusį mėnesį pradėjusį karą prieš Ukrainą, atskleisti bet kokią jo turimą informaciją, galinčią kompromituoti dabartinio Amerikos lyderio Joe Bideno sunų Hunterį. Buvęs respublikonų prezidentas vėl grįžo prie kaltinimų, kuriuos dažnai žėrė per savo nesėkmingą 2020 metų valstybės vadovo rinkimų kampaniją.

Rusija antradienį JT Saugumo Taryboje sulaukė kaltinimų sukėlus „pasaulinę maisto krizę“, o žmonėms – „bado“ pavojų, pradėdama karą Ukrainoje, vienoje pagrindinių grūdų eksportuotojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradėjo šį karą. Vladimiras Putinas sukūrė šią pasaulinę maisto krizę. Ir jis yra tas, kuris gali ją sustabdyti“, JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame humanitarinei situacijai Ukrainoje aptarti, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje uždaryti iki artėjančios vasaros pabaigos, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi šios bendrovės pranešimu. „Hesburger“ sulaukė kritikos, pirmiausia Suomijoje, dėl to, kad Kremliaus karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje delsia trauktis iš Rusijos – kovo pradžioje bendrovė pristatė tokius planus, tačiau kol kas uždarė tik vieną užkandinę Rusijoje.

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje. „Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos.

JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė kelionių rekomendacijas, kuriose perspėjo, kad Maskva „gali išskirti ir sulaikyti JAV piliečius Rusijoje“, ir pakartojo ankstesnius perspėjimus amerikiečiams nevykti į šią šalį. Įspėjimas buvo paskelbtas „dėl Rusijos karinių pajėgų neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą“, taip pat dėl to, kad Rusijos valdžios institucijos gali persekioti JAV piliečius.

Jungtinės Valstijos vis dar abejoja, ar Rusija rimtai įsipareigojusi deryboms su Ukraina, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pasirodžius pranešimų apie pažangą, pasiektą per abiejų kariaujančių šalių delegacijų susitikimą Stambule. „Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikro rimtumo ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A. Blinkenas. „Viena yra ką Rusija sako, ir kita – ką daro.

Rusijos valdančiosios partijos narys, Dūmos parlamentaras Konstantinas Zatulinas pateikė įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūloma pripažinti „tautiečiais“ visus, kurie kalba rusų kalba ir gyvena buvusios SSRS teritorijoje arba yra emigravę iš SSRS ar Rusijos teritorijų. Aiškinamuosiuose dokumentuose pažymima, kad „įstatymų projektas pašalina jau dabar galiojančio įstatymo nepagrįstai platų esminės sąvokos „tautietis“ vertinimą.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai. Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“. „Johnson & Johnson“ išplatintame pranešime teigiama, kad bendrovė visų pirma padidins humanitarinės pagalbos Ukrainos pabėgėliams apimtis nuo 5 mln.

Suomija, svarstydama, ar stoti į NATO karinį aljansą, turėtų būti pasiruošusi Rusijos kišimuisi ir hibridinėms atakoms, antradienį perspėjo saugumo tarnybos. Ši Šiaurės šalis turi 1 340 km bendrą sieną su Rusija ir po Antrojo pasaulinio karo neprisijungė prie gynybinio aljanso, bijodama išprovokuoti savo rytinę kaimynę. Tačiau vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą paskatino milžinišką paramos stojimui į JAV vadovaujamą Aljansą pliūpsnį visuomenėje.

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus informacinių technologijų sektoriaus darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą iš šalies pasitraukė daug programuotojų.  Rusijoje karinė tarnyba privaloma 18-27 metų amžiaus vyrams. Daugelis jaunuolių bando išvengti karo tarnybos naudodamiesi numatytomis medicininėmis ar mokslo išimtimis, o kai kurie paprasčiausiai ignoruoja šaukimus.

Rusija antradienį paskelbė iš šalies išsiunčianti keturis Lietuvos diplomatus ir taip atsakė į analogišką Vilniaus kovą priimtą sprendimą. Apie diplomatų išsiuntimą Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas pranešė iškviestam Lietuvos ambasadoriui Eitvydui Bajarūnui, pranešė ministerija. Į Rusijos URM tuo pačiu metu buvo iškviesti Latvijos ir Estijos, kovą išsiuntusių po tris Maskvos diplomatus, ambasadoriai. Iš Rusijos bus išsiųstas analogiškas kiekis šių šalių diplomatų.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadorius, kad praneštų jiems apie sprendimą išsiųsti iš šalies diplomatų, antradienį žurnalistams pranešė informuotas šaltinis. „12 val. į URM iškviesti trijų Baltijos šalių ambasadoriai dėl abipusiškumo principu pagrįsto Rusijos sprendimo išsiųsti jų diplomatų“, – nurodė šaltinis. Lietuva kovo 18 dieną paskelbė iš šalies išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas Europai gali būti nutrauktas, jei už jas nebus mokama Rusijos rubliais. „Nežinau, kas nutiks, kai jie atmes šią galimybę. Kai tik sužinosime apie galutinį sprendimą, svarstysime kaip toliau elgtis. Tačiau neabejotinai labdara neužsiimsime ir dujų Vakarų Europai nemokamai netieksime“, – JAV transliuotojai PBS sakė Dmitrijus Peskovas. „Nebus apmokėjimo, nebus dujų“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų. Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija.

Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kitas šalis pabėgo daugiau nei 3,7 mln. gyventojų. Bet prasidėjus karui Ukrainoje žmonės bėga ir iš Rusijos, dalis jų persikelia gyventi į Lietuvą. „Radio Free Europe/Radio Liberty’s Current Time“ žurnalistai pakalbino iš Rusijos į Lietuvą pabėgusius rusus.

Danijos alaus darykla „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Panašų pranešimą paskelbė ir varžovė iš Nyderlandų „Heineken“. Kovo 9 dieną „Carlsberg“ pranešė atliksianti veiklos Rusijoje strateginę peržiūrą, kuri ir paskatino „sudėtingą ir neatidėliotiną sprendimą siekti visiškai atsisakyti verslo Rusijoje, kas, mūsų nuomone, yra teisinga dabartinėje aplinkoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tiesioginės derybos „duotų priešingą rezultatą“, pirmadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, abiejų šalių delegacijoms rengiantis deryboms Turkijoje dėl Maskvos karinio puolimo Ukrainoje. V. Putinas „yra sakęs, kad niekada neatsisakydavo susitikti su prezidentu Zelenskiu.

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. „Gavome dar vieną perspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba.