Rusija

Rusija trečiadienį pranešė įvedusi sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, keršydama už Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl karo Ukrainoje, ir teigė, kad bus įvesta daugiau sankcijų. „Atsižvelgiant į JAV nuolat įvedinėjamas sankcijas, artimiausiu metu planuojama paskelbti apie tolesnes Rusijos atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame priduriama, kad sankcijos apima draudimą atvykti į šalį.

Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną. Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen perspėja, kad šalys, kenkiančios Amerikos ir jos sąjungininkų Rusijai taikomoms sankcijoms, patirs savo veiksmų pasekmių. „Vieningas sankcijas taikančių šalių koalicija nebus abejinga veiksmams, kurie kenkia mūsų įvestoms sankcijoms“, – sakoma J. Yellen parengtose užrašuose kalbos, kuri trečiadienį bus pasakyta Atlanto Tarybai.

Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje.

Nyderlandų muitinė antradienį pranešė, kad dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, įvestų už karą Ukrainoje, sulaikė iš viso 20 jachtų, esančių šalies laivų statyklose. „Įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, muitinė ėmė taikyti sustiprintą priežiūrą 20 jachtų devyniose laivų statyklose“, – nurodė muitinės pareigūnai išplatintame pranešime. „Kadangi šioms 20 jachtų taikoma sustiprinta priežiūra, jų neleidžiama pristatyti, perduoti ar eksportuoti“, – priduriama pranešime.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad Kremliaus „karinė operacija Ukrainoje“ (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.) neišvengiamai pasieks savo „kilnius tikslus“. Jis taip pat aiškino, kad produkciją, kurią anksčiau pirkosi iš Vakarų Rusija išmoks gamintis pati.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ antradienį paskelbė karo Ukrainoje fone pasitraukianti iš jį sukėlusios Rusijos, pažymėdama, jog toks sprendimas įtakos bendrovės finansiniams rodikliams neturės. „Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų mums buvo aišku, kad toliau veikti Rusijoje negalėsime. Pastarosiomis savaitėmis sustabdėme tiekimą, nutraukėme naujų sandorių sudarymą ir iškeliame savo ribotos apimties mokslinių tyrimų bei vystymo veiklą iš Rusijos.

Sovietų laikais taikyta represijų priemonė – pilietybės atėmimas – vėl atgyja Rusijos lyderių idėjose. Siūloma „idealogiškai nepatikimiems“ rusams naikinti jų pilietybes, o „pabėgusių į užsienį“ – nebeįleisti atgal. Politinė Kremliaus nomenklatūra vis labiau grimzta į totalią savidestrukciją ir priešų viduje paieškas.

Ukrainos karo pradžioje daugelis dėl žūvančių ukrainiečių kaltino tik Vladimirą Putiną ir jo režimą. Tačiau prasidėjus žiaurioms civilių žudynėms, o paprastiems rusams tylint arba garsiai palaikant V. Putiną mitinguose vis daugiau žmonių kelia klausimą – ar už šį žudikišką karą atsakomybę turi prisiimti tik V. Putinas ar ir imperialistinėmis nuotaikomis gyvenanti ir kraugerišką žudimą pateisinanti rusų tauta? Tad kokią atsakomybę dėl V. Putino įsigalėjimo ir kaimyninių tautų žudimą turi prisiim...

Pirmadienį vykusiame mitinge prie Vokietijos ambasados Vilniuje pasirodė ir profesorius Vytautas Landsbergis. Jis negailėjo griežtų žodžių apie Rusijos lyderį Vladimirą Putiną: vadino jį „teroristu sadistu“ ir lygino su nacistinės Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu. Susirinkusi protestuotojų minia V. Landsbergio kalbą palydėjo garsiais plojimais.  „Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių: ir vaikų, senelių, ir naujagimių. Žudymas vyksta.

Rusijos laukia „irimas“ dėl vis griežtesnių Vakarų šalių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, penktadienį viešėdama Kyjive pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Rusiją apims ekonominis, finansinis ir technologinis irimas, o Ukraina žygiuoja į europinę ateitį“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos vadovė. „Jūsų kova taip pat yra mūsų kova.

Rusijoje metų infliacijos lygis kovo mėnesį pasiekė 16,7 proc., penktadienį pranešė valstybinė statistikos agentūra. Toks infliacijos lygis nefiksuotas nuo 2015-ųjų. Tuo tarpu maisto kainos kilo dar smarkiau. Remiantis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, palyginti su vasariu, kovą – pirmąjį visą karo Ukrainoje mėnesį – kainos pakilo 7,5 procento. Rusijos centrinis bankas yra nustatęs 4 proc.

Suomija penktadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje išsiunčia iš šalies du Rusijos diplomatus, panašų žingsnį žengus ir daugeliui kitų Europos valstybių. Suomija turi 1 340 km ilgio sausumos sieną su Rusija ir šiuo metu svarsto galimybę įstoti į NATO. „Ši priemonė atitinka žingsnius, kuriuos žengė kitos ES valstybės narės“, – rašoma premjerės Sannos Marin kanceliarijos pareiškime. „Be to, buvo atšauktas vizos pratęsimas vienam Rusijos ambasados darbuotojui“, – priduriama pareiškime.

Rusijos Dūmoje buvo įtrauktas įstatymo projektas, kuris leistų valstybei nacionalizuoti „nedraugiškų valstybių piliečių turtą“. Kalbama apie tokius turtinius santykius kaip „nekilnojamas ir kilnojamas turtas, piniginės lėšos, indėliai bankuose, vertybiniai popieriai, korporatyvinė teisė, kitas turtas (aktyvai), kurie tiesiogiai ar per tarpininkus priklauso užsienio valstybėms ar asmenims, nurodytiems šios dalies pirmojoje pastraipoje“. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, priklauso Rusijoje paskel...

Jungtinės Karalystės teismui ketvirtadienį buvo perduota byla, kurioje vienas britų ambasados Berlyne darbuotojas kaltinamas teikęs „slaptą“ informaciją Rusijos karo atašė. Pernai rugpjūtį Vokietijoje sulaikytas 57 metų Davidas Smithas trečiadienį buvo grąžintas į Didžiąją Britaniją. Stojęs prieš  Vestminsterio magistratų teismą jis nepripažino savo kaltės dėl devynių kaltinimų, jam pareikštų remiantis Valstybinių paslapčių įstatymu.

Vladimiro Žirinovskio laidotuvės pasižymėjo itin retu V. Putino atvykimu už savo rezidencijų ar Kremliaus sienų. Kaip jau tapo įprasta, Rusijos prezidentas patalpoje buvo vienas. Vladimiras Putinas pastaruoju metu ne tik su daugeliu savo svečių sėdi prie stalų itin tolimu atstumu, bet ir kituose renginiuose ar susitikimuose yra itin atsiribojęs nuo žmonių. Net Saugumo Tarybos pasitarime, likus dienai iki karo Ukrainai paskelbimo, jis sėdo nutolęs nuo kitų jos narių per kelias dešimtis metrų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko atsisveikinti su neseniai mirusiu politiku Vladimiru Žirinovskiu. Pastaruoju metu retai viešumoje besirodęs Kremliaus vadovas rodomas vienumoje dedantis gėles šalia pašarvoto buvusio LDPR partijos lyderio. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas itin retai pasirodo viešumoje – dažniausiai rodomi jo susitikimai su Saugumo Tarybos nariais ar nuotolinės diskusijos su vyriausybės atstovais.

Penktadienį Maskvoje laidojamas ilgametis Rusijos politikas, ultranacionalistas Vladimiras ŽIrinovskis.  Apie jo mirtį paskelbta balandžio 6-ąją, trečiadienį. „Jo asmenybė buvo tokio masto, kad be jo sunku įsivaizduoti Rusijos šiuolaikinės politinės sistemos vystymąsi“, – pranešdamas apie V. Žirinovskio mirtį skelbė Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Mišias Kristaus Išganytojo katedroje laiko patriarchas Kirilas.

Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas ketvirtadienį traukinyje buvo užpultas asmens, kuris apipylė jį dažais, pranešė jo laikraštis „Novaja Gazeta“. „Nežinomas užpuolikas traukinio vagone užpuolė „Novaja Gazeta“ vyriausiąjį redaktorių ir Nobelio premijos laureatą“, – per „Telegram“ pranešė nepriklausomas leidinys. „Į kupė jis įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete. Į naują paketą taip pat įtraukti 10 mlrd.

JAV vyriausybė uždraudė eksportuoti prekes Rusijos valstybinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ ir dar dviem oro vežėjams dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas. Praėjusį mėnesį Vašingtonas įspėjo, kad šios bendrovės pažeidė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas, kadangi naudojosi „Boeing“ lėktuvais – kaip ir milijardierius futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, skridęs „Gulfstream“ lėktuvu.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

Rusijos prezidentas akivaizdžiai apsiskaičiavo, nusprendęs surengti invaziją į Ukrainą, ir šis sprendimas sutrumpins jo buvimo valdžioje laiką, trečiadienį pareiškė artimas kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis.    „Akivaizdu, kad Putinas sutrumpino savo kadenciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė Leonidas Volkovas.

Suomijos muitininkai praėjusį savaitgalį areštavo tris vertingų meno kūrinių siuntas, vežtas į Rusiją, trečiadienį paskelbė pareigūnai. Įtariama, kad meno kūriniai buvo siunčiami pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas. Siuntose yra „darbų, kurių negalima įvertinti, jie – neįkainojami“, spaudos konferencijoje sakė  muitinės tarnybos direktorius Hannu Sinkkonenas. Tačiau jis nurodė, kad draudimo tikslu meno kūriniai buvo įvertinti didesne nei 42 mln. eurų suma.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“. „Esu tikras, kad matėte nuotraukas iš Bučos, esančios visai netoli Kyjivo: Rusijos kariuomenei pasitraukiant gatvėse palikti kūnai; kai kurie nušauti į pakaušį, o jų rankos surištos už nugaros“, – sakė J. Bidenas.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą. „Mūsų naujausia priemonių banga nutrauks Rusijos energijos importą į Jungtinę Karalystę ir pritaikys sankcijas dar daugiau asmenų ir įmonių, naikindama [prezidento Vladimiro] Putino karo mašiną“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Vengrija mokės Rusijai už dujų importą rubliais, jei jos paprašys, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, paprieštaraudamas tai daryti atsisakančioms Europos Sąjungos šalimis. „Mums nesunku mokėti už dujas rubliais, jeigu to prašo rusai, mes mokėsime už jas rubliais“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė V. Orbanas.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas dviem Vladimiro Putino dukterims dėl Maskvos karo Ukrainoje, sakydami, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą. JAV taip pat paskelbė sankcijas didžiausioms Rusijos valstybinėms ir privačioms finansų įstaigoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ ir pareiškė, kad uždraustos visos naujos JAV investicijos Rusijoje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte. „Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu. „Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

Vieną iš Rusijos propagandininko Vladimiro Solovjovo vilų Italijoje bandyta padegti, skelbiama Italijos žiniasklaidoje. V. Solovjovas yra vienas pagrindinių Kremliaus propagandininkų, vadovauja Rusijos žurnalistų sąjungai ir pasižymi itin brutaliais dezinformaciniais pareiškimais savo autorinėse laidose, pagrindiniuose Rusijos televizijos kanaluose. Menadžo administracijos teigimu, nežinomi asmenys pateko į vilos teritoriją ir padegė automobilių padangas.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste. Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.

Vladimiras Žirinovskis mirė – paskelbė Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Prieštaringai vertinamas politikas buvo „numarintas“ Rusijos žiniasklaidos, tačiau tuomet jo mirties faktą neigė ir tas pats V. Volodinas, ir politiko artimieji. „Jo asmenybė buvo tokio masto, kad be jo sunku įsivaizduoti Rusijos šiuolaikinės politinės sistemos vystymąsi“, – pareiškė jis.

Rusijos politikas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas nuo pat karo Ukrainoje pradžios lieja tulžį ant Vakarų. Savo viešose kalbose ar tekstuose jis dažnai naudoja itin aštrius pasisakymus. Šįkart jis Vakarų sankcijas jis prilygino inkvizicijai. „Vakarų pasaulio sankcijos labai primena  Inquisitio Haereticae Pravitatis Sanctum Officium.

Didžiausia pasaulyje puslaidininkinių komponentų ir įrenginių gamintoja „Intel“ pranešė nutraukianti visas verslo operacijas Rusijoje Maskvos karinės invazijos į Ukrainą fone. „Intel“ ir toliau prisijungia prie pasaulinės bendruomenės, smerkdama Rusijos karą prieš Ukrainą ir ragindama kuo greičiau atkurti taiką. Nedelsdami stabdome visas verslo operacijas Rusijoje. Jau anksčiau esame priėmę spendimą stabdyti visas siuntas klientams Rusijoje ir Baltarusijoje“, – sakoma bendrovės pranešime.

Rumunijos sostinės Bukarešto policija pranešė, kad į Rusijos ambasados vartus anksti trečiadienį įsirėžė ir užsiliepsnojo lengvasis automobilis, o jo vairuotojas žuvo. Sedanas į vartus įsirėžė maždaug 6 val., bet į ambasados teritoriją nepateko, sakoma policijos pranešime. Po incidento nufilmuotoje medžiagoje matyti liepsnų apimtas automobilis, per teritoriją bėgantys apsaugos darbuotojai. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai užgesino ugnį, bet automobilio vairuotojas mirė, nurodė policija.

Jungtinė Karalystė  įšaldė maždaug 350 mlrd. JAV dolerių (321 mlrd. eurų) iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“, antradienį lankydamasi Varšuvoje pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. „Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žlugdantį poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau kaip 350 mlrd. JAV dolerių iš V. Putino karo skrynios“, – sakė ji.

Slovėnijos vyriausybė antradienį pranešė, kad išsiunčia 33 Rusijos diplomatus po to, kai Ukrainos Bučos mieste pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugybė civilių lavonų, o Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas civilių žudynėmis.

Vokietijos policija antradienį pranešė uždariusi didžiausios pasaulyje nelegalios „tamsiojo interneto“ (darknet) prekyvietės „Hydra“ serverius ir konfiskavo bitkoinų už 23 mln. eurų (25 mln. JAV dolerių). Įtariamieji tiriami dėl „nusikalstamų prekybos platformų naudojimo internete komerciniais pagrindais“, sakoma Federalinio kriminalinės policijos biuro (BKA) pranešime.

Rusija pirmadienį pranešė atšaukianti dėl koronaviruso pandemijos taikytą skrydžių draudimą ir atnaujinanti oro susisiekimą su daugiau nei 50 „draugiškų“ šalių, Maskvai atsidūrus tarptautinėje izoliacijoje dėl karo prieš Ukrainą.   „Sergamumas mažėja, todėl atėjo laikas plėsti Rusijos oro bendrovių skrydžių kryptis“, – sakė premjeras Michailas Mišustinas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais. Šį žingsnį Kopenhaga atliko po panašių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių sprendimų. „Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sustabdė supaprastintų vizų išdavimo taisyklių taikymą „nedraugiškų“ Europos šalių pareigūnams ir žurnalistams, taip atsakydamas už sankcijas, įvestas jo šaliai dėl invazijos į Ukrainą. Kremliui vasarį pasiuntus karius į kaimyninę šalį, Vakarų valstybės paskelbė Maskvai virtinę baudžiamųjų priemonių, sudavusių skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius. „Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Pasak ministrės, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje. Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.

JAV federaliniai agentai ir Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai pirmadienį surengė kratą vienam rusų oligarchui priklausančioje jachtoje, prišvartuotoje Viduržemio jūros Maljorkos salos prieplaukoje. Teisėsaugos pareigūnai krėtė jachtą, prišvartuotą Ispanijai priklausančių Balearų salų sostinės Maljorkos Palmos prieplaukoje „Marina Real“. Uoste esantys naujienų agentūros AP žurnalistai pranešė matę, kaip pirmadienį ryte policininkai įlipo į laivą.

Rusijoje veikusios tarptautinės informacinių technologijų ir kitos kompanijos negalės persikelti į Lietuvą, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nors mūsų šalies tarnybos užtikrina itin griežtą kiekvienos atvykstančios bendrovės bei asmens patikrą, šio proceso tąsa šiandieninėje situacijoje yra neįmanoma ir neatitinka Lietuvos piliečių lūkesčių“, – feisbuke pirmadienį rašė ministrė.

Rusijos aviakompanijos už lėktuvų ir jų variklių nuomą su lizingo kompanijomis iš „nedraugiškų“ valstybių gali atsiskaityti rubliais per sąskaitas Rusijos bankuose, nusprendė atitinkamą įsaką pasirašęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kita vertus, prezidentas suteikė įgaliojimus vyriausybei nustatyti „kitokią nei šiame įsake nustatytą atsiskaitymo su lizinguotojais tvarką“, tvarką, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Luhansko apskrities gubernatorius Serhijus Haidai paskelbė pribloškiančią žinią – 4 vietos merai išdavė Ukrainos valstybę ir perėjo į Rusijos pusę. Pasak Luhansko apskr. gubernatoriaus, su okupantais ėmė bendradarbiauti Rubižnės, Stanytsios Luhanskos, Milovės ir Markivkos miestų vadovai. Pranešama, kad jie pakeitė šalį, kuriai yra ištikimi, ir dabar dirba Rusijai.