Rusija

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ pirmadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos, tapdama dar viena Vakarų šalių įmone, priėmusia tokį sprendimą po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. Gamintoja jau anksčiau šį mėnesį sustabdė savo prekės ženklo „Heineken“ pardavimus ir gamybą Rusijoje, kaip ir naujas investicijas ir eksportą į šalį. „Esame sukrėsti ir labai nuliūdę matydami, kaip karas Ukrainoje toliau vystosi ir stiprėja“, – sakoma „Heineken“ pranešime.

Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas, sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“. Tai „nėra nei NATO, nei JAV prezidento tikslas“, sakė O. Scholzas Vokietijos nacionaliniam televizijos kanalui ARD.

Rusija sekmadienį pranešė, kad Azerbaidžanas po derybų atitraukė karius iš vieno Karabacho kaimo, Maskvai apkaltinus Baku paliaubų pažeidimu. „Azerbaidžano pusė įvykdė savo dalinių išvedimą iš vietovės netoli Farucho (Parucho) gyvenvietės“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat nurodė, kad Azerbaidžano kariai du kartus pažeidė paliaubas Askerano – atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione, o per susišaudymą sužeisti keturi žmonės.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigia, kad Vašingtonas nesiekia nuversti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nors griežtai smerkia Maskvos invaziją į Ukrainą. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Varšuvoje viešėjęs JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.

Maskva šeštadienį pareiškė, kad Azerbaidžanas pažeidė paliaubas ginčijamame Kalnų Karabacho regione ir panaudojo bepiločius lėktuvus prieš armėnų separatistų pozicijas Rusijos taikos palaikymo misijos zonoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. „Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau tęsia pastaruoju metu šalyje įsivyraujančią propagandinę Kremliaus liniją, kad Vakarai engia rusus dėl jų etninės kilmės. Maža to, apkaltino kultūros cenzūra, sakydamas, kad yra draudžiami rusų rašytojų kūriniai, tačiau pavyzdžių nepateikė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragins Rusijos lyderį Vladimirą Putiną būti „taikos architektu“ ir nutraukti karą Ukrainoje, penktadienį pranešė turkų žiniasklaida.  R. T. Erdoganas, siūlantis savo, kaip tarpininko, pagalbą siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, apie tai pareiškė skrisdamas atgal į Turkiją po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas, nebūtų „mirtinas“ dalykas. „Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose. „Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią.

Didžioji Britanija į sankcijų sąrašus įtraukė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukterį Poliną Poliakovą. Ukrainos prezidento administracijos vadovo Andrijaus Jermako teigimu, britai į sankcijų sąrašus įtraukė ir vieno ištikimiausių V. Putino pavaldinių S. Lavrovo dukrą, kuri gyveno Didžiojoje Britanijoje. „Įdomiausia tai, kad dabar jos 4,4 mln. svarų vertės butas bus konfiskuotas, o sąskaita banke įšaldyta. Anuliuotas leidimas gyventi Didžiojoje Britanijoje.

Kubanėje (Rusija) iš darbo buvo atleisti 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Rusai nesutiko vykti „neaišku kur, neaišku ko“ ir dabar bandys teistis dėl neteisėto, jų manymu, atleidimo iš darbo. Tai pirmasis toks Rusijos atstovų patvirtintas atvejis, kuris buvo aprašytas opozicinėje šios šalies žiniasklaidoje.

Rusija ketvirtadienį pažadėjo padėti savo didžiausiai automobilių gamintojai „AvtoVAZ“, kurios didžioji dalis priklauso „Nissan“ ir „Renault“ grupei, kai „Renault“ pranešė stabdanti savo gamyklos Maskvoje darbą po Kijevo raginimų boikotuoti įmonę. „AvtoVAZ“ yra didžiausia transporto priemonių gamintoja Rusijos rinkoje, gaminantis „Lada“ markės automobilius, tačiau dėl detalių trūkumo sustabdė gamybą dviejose savo gamyklose.

Vakar skelbėme, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra dingęs jau 12 dienų. Vėliau paaiškėjo, kad Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas viešumoje paskutinį sykį taip pat buvo pasirodęs kovo 11-ąją, likus kelioms dienoms iki savo kolegos S. Šoigu „dingimo“. „Dingo“ ne tik kariuomenės vadai, su kuriais niekaip kontakto nebegali užmegzti ir JAV kariuomenės vadovybė.

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino pasaulį atimti iš Rusijos galimybę naudotis savo aukso atsargomis.  Šį raginimą britų premjeras išsakė prieš NATO viršūnių susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.   „Turime nuveikti daugiau, todėl turime padaryti daugiau ekonomiškai, – sakė B. Johnsonas radijui LBC praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.

Praėjus mėnesiui nuo nepateisinamos ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą, eiliniai rusai „savo kailiu“ pajuto tarptautinių sankcijų poveikį, nepaisant Kremliaus ir toliau šalyje skleidžiamos informacinės demagogijos. Štai penkių kasdienių prekių ir paslaugų, kurių rusai jau nebegali lengvai gauti, pavyzdžiai.

 Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar 59 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“, dar labiau sugriežtindama atsaką į Maskvos invaziją Ukrainoje. Be to, į sankcijų sąrašus dėl invazijos Ukrainoje įtraukti šeši juridiniai asmenys, susiję su Baltarusijos režimu. Britų vyriausybė sakė, kad bus įšaldytas dar 33 Rusijos asmenų ir 26 juridinių asmenų turtas.

Rusijos kosmoso agentūra („Roskomos“) pranešė reikalausianti, kad jos tarptautiniai partneriai už paslaugas mokėtų Rusijos rubliais. Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai šios valstybės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“. „Mes taip pat sudarysime visas savo išorines sutartis Rusijos rubliais“, – „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos. „Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti vėliau šiais metais Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Maskvos ambasadorė, nesureikšmindama kalbų, kad Rusija gali būti pašalinta iš šios grupės dėl karo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo. „Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Pentagonas pasmerkė Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo atsisakymą atmesti branduolinio ginklo panaudojimą konflikto Ukrainoje metu. Rusijos prezidentas yra padidinęs branduolinių pajėgų parengtį antradienio interviu CNN metu akcentavo D. Peskovas, atsisakęs visiškai atmesti branduolinio ginklo panaudojimo galimybę, rašoma „The Guardian“. D. Peskovas pranešė, kad tokio tipo ginkluotė galėtų būti panaudota, jeigu Rusija susidurtų su „egzistencine grėsme“. Rusija yra daugiausiai branduolinių už...

Prezidentas Vladimiras Putinas kol kas išlaiko Rusijos politinio elito lojalumą, nors tarptautinė bendrija reiškia pasipiktinimą dėl invazijos į Ukrainą ir įvedė beprecedentes sankcijas. Prieš karą pasisakė nemažai Rusijos menininkų ir įtakingų žiniasklaidos veikėjų, buvo net milijardierių oligarchų, netiesiogiai reiškusių kritiką. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjus beveik mėnesiui, nesimato jokio akivaizdaus V. Putino artimos aplinkos ar įtakingų rusų politikų nepritarimo.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) pasiūlė parengti  tarptautinę programą Ukrainai atkurti, pasibaigus Rusijos invazijai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Berlyno solidarumas su Europos kaimynėmis yra ilgalaikis, todėl reikėtų sukurti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai“, – antradienį per debatus dėl federalinio biudžeto Bundestage kalbėjo C. Lindneris.

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ antradienį pranešė, kad šalies Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą atidėti grupės uždarymą, kol nepriimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bijo tiesos“, antradienį pareiškė jo pagrindinis kritikas šalyje Aleksejus Navalnas, teismui paskyrus jam devynerių metų įkalinimo bausmę dėl naujų kaltinimų. „Putinas bijo tiesos, visuomet taip sakydavau. Kova su cenzūra, tiesos perdavimas Rusijos žmonėms visuomet būdavo mūsų prioritetas“, – socialiniame tinkle „Instagram“ parašė opozicionierius.

Rusijos policija antradienį trumpam sulaikė du kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatus, teismui skyrus opozicijos lyderiui devynerių metų įkalinimo bausmę pagal naujus kaltinimus. Olga Michailova ir Vadimas Kobzevas buvo sulaikyti prie pat A. Navalno kolonijos Pokrovo mieste netoli Maskvos, kai kalbėjosi su reporteriais, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Juos išsivedė policijos pareigūnai, bet netrukus jie buvo paleisti.

Be partijos lyderio, įkūrėjo ir veido Vladimiro Žirinovskio likusi Rusijos „liberaldemokratų“ partija pasiūlė sukurti specialią Dūmos komisiją, kuri „ištirtų JAV biologinių laboratorijų veiklą Ukrainoje“. Partijos atstovų teigimu, jie įžvelgia Ukrainos pėdsakus ir pasaulinėje koronaviruso pandemijoje. LDPR frakcijos Rusijos Dūmoje atstovas Aleksejus Didenka tvirtina, kad įžvelgia „aiškų Ukrainos pėdsaką“ dėl koronaviruso išplitimo buvusios SSRS teritorijoje.

Tarptautiniu mastu veikianti Švedijos ir Šveicarijos daugiapakopė rinkodaros įmonė „Oriflame Holding, prekiaujanti grožio ir asmens priežiūros produktais, paskelbė, jog dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje pasitraukianti iš Rusijos rinkos. Pasak bendrovės pranešimo, Rusijoje stabdomis investicijos, rinkodara, mokymai ir renginiai, taip pat pardavimai internetu galutiniams vartotojams.

Didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ apsisprendė Kremliaus karo prieš Ukrainą fone nutraukti veiklą Rusijoje, skelbia agentūra „Bloomberg“. „BNP Paribas“ Rusijos padalinys nustos aptarnauti šios šalies klientus šio mėnesio pabaigoje, o jokio naujos operacijos nebebus vykdomos, pranešė bankas savo verslo klientams.

Japonija antradienį pareiškė griežtą protestą Rusijai dėl jos sprendimo trauktis iš derybų dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo.  Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl karo Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.

usijos teismas kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną antradienį pripažino kaltu dėl lėšų grobstymo, už kurį jam skirta laisvės atėmimo bausmė gali būti reikšmingai pratęsta, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. „Navalnas vykdė sukčiavimą, tai yra svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu“, – paskelbė teisėja Margarita Kotova.

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausanti prabangi superjachta prisišvartavo Turkijoje, neprisijungusioje prie Europos sankcijų Maskvai, kurių taikiniais tapo ir Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas bei kiti rusų oligarchai.      Vakarų valstybės konfiskuoja su turtingais rusais siejamą turtą, siekdamos spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos Ukrainoje.

Rusijos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje turi būti sustabdyta, po prezidento Gitano Nausėdos pokalbio telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antoniju Guterresu pranešė prezidentūra. „Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami.

„Siena“ su tarptautiniais partneriais pristato išsamiausią ir iki šiol neskelbtą Rusijos oligarchų turto, laikomo už Rusijos ribų, duomenų bazę. Į sąrašą įtrauktas nekilnojamas turtas, jachtos, privatūs lėktuvai ir įmonių akcijos. Kol kas šio turto suskaičiavome už daugiau nei 17 mlrd. dolerių. Šis skaičius neabejotinai augs.

Agresyvios Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos nesustabdytos jokios paliaubos, jo režimą privalu nuversti, sako Vilniuje viešintis rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza.

Maskvos teismas pirmadienį uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, pareigūnams apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui.

Rusijos režimui priklausanti televizija „Pervyj kanal“ išleido specialų siužetą, skirtą buvusiai televizijos darbuotojai Marinai Ovsianikovai, kuri tiesioginio eterio metu pasisakė prieš šalies karo veiksmus Ukrainoje.

Vakaruose vyraujantį įsitikinimą, kad karo Rusijoje nori tik Kremlius, o ne dauguma šios šalies gyventojų, gali tekti peržiūrėti. 86,6 proc. rusų palaiko potencialų Europos Sąjungos šalių puolimą, įskaitant Lenkiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Bulgariją, Čekiją, Slovakiją ar kitas, skelbiama „Active Group“ atliktoje apklausoje. Nerimą keliantys apklausos rezultatai rodo, kad net 75,5 proc.

Rusijos mašinų pramonė jau susidūrė su problemomis dėl sankcijų. Dabartiniai automobilių ir pramonės technikos mašinų modeliai yra komplektuojami kartu su Vakarų šalių detalėmis, o paskelbus sankcijas jų gauti tampa vis sudėtingiau. Ekspertai pažymi, kad Rusijos gamintojams gresia grįžimas į 1980-1990 m. gamybos liniją. „AvtoVAZ“ išsiuntė savo darbuotojus priverstinių 20 dienų atostogų dėl krizės tiekimo grandinėje, kovo 16-ąją skelbiama rusų verslo naujienų portale RBC.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Vakarų sankcijos „Rusijai tik į naudą“ ir žadėjo „izoliuoti JAV ir Europą“. Vakarams paskelbus griežtas sankcijas Rusijai dėl jos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje šalį paliko šimtai pasaulinio verslo atstovybių. Taip pat dėl sankcijų tapo sudėtinga užsitikrinti reikalingas žaliavas pramonės sektoriams, įskaitant mašinų ar karinę pramonę.

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir nacionalinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ priklausantys lėktuvai buvo tarp orlaivių, pažeidusių JAV sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė Vašingtonas.  Kiek anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos uždraudė JAV pagamintiems orlaiviams arba orlaiviams, kuriuose yra 25 proc.

Vakar JAV bendrovė „Apple“ paskelbė, kad nauja jos produkcija į Rusijos rinką nekeliaus, o penktadienio vakarą paaiškėjo, kad vienas didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų „LG Electronics“ taip pat stabdo savo tiekimą į Rusiją. Pietų Korėjos gamintojai dar ketvirtadienį tvirtino, kad liks Rusijos rinkoje, tačiau šiandien staiga pakeitė savo poziciją. „LG Electronics“ stabdo visą savo (produkcijos) tiekimą į Rusiją“, – skelbiama bendrovės pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė naujai kadencijai paskirti šiuo metu pareigas einančią centrinio banko vadovę Elvirą Nabiuliną. Nuo 2013 metų bankui vadovaujanti 58 metų E. Nabiulina padėjo išlaviruoti Rusijos ekonomiką per ankstesnį Vakarų sankcijų, paskelbtų dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, etapą, taip pat tarp ​​didžiulių naftos kainų svyravimų ir infliacijos šuolių.

Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Lenkija imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir savo pavyzdžiu sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.

Pasauliniam greito maisto gigantui „McDonald‘s“ sustabdžius savo veiklą Rusijoje, Kremlius ėmėsi investuoti į savą greitojo maisto restoranų tinklą, praneša „Independent“. Praėjusią savaitę užregistruotas prekės ženklas „Dėdė Vania“, kuriuo pavadinti restoranai turėtų pakeisti „McDonald‘s“ užkandines. Atskleistas ir naujasis tinklo logotipas, kuris yra itin panašus į amerikiečių įmonės logotipą.

Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje skaldo vis didesnę dalį Rusijos visuomenės. Jei jaunoji karta pasisako prieš Vladimiro Putino pradėtą karą, tai vyresnioji karta stoja į karine galia paremtos imperializmo ideologijos pusę. Kad susikaldymo tarp skirtingų Rusijos kartų esama, įrodo ir socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintas vaizdo įrašas.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ trečiadienį užblokavo prieigą prie pagrindinės BBC naujienų svetainės, Užsienio reikalų ministerijai Maskvoje perspėjus, kad imsis papildomų atsakomųjų priemonių prieš Vakarų šalių žiniasklaidą. „Manau, kad tai tik atsakomųjų priemonių į informacinį karą, kurį Vakarai pradėjo prieš Rusiją, pradžia“, – platformoje „Telegram“ parašė URM atstovė Marija Zacharova.