Rusija

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė per trumpą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paraginęs jį nutraukti Maskvos karą Ukrainoje. Iš anksto neplanuotas A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas – pirmas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – įvyko ketvirtadienį, Naujajame Delyje surengto Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas ketvirtadienį pareiškė, kad dronų atakos, kurias, kaip įtariama, Kyjivas surengė prieš Rusijos karines bazes, buvo įmanomos tik padedant JAV. Sergejus Riabkovas, atvykęs į Ženevą kalbėti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Nusiginklavimo konferencijoje, sakė, kad Vašingtonas turėjo pateikti žvalgybinę ir tikslinę informaciją.

„Aviastar“ gamykloje Uljanovsko mieste subyrėjo konstruojamo lėktuvo korpusas – žuvo vienas darbuotojas, dar penki buvo sužeisti, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. „Baza“ skelbiama, kad bandymų gamykloje metu subyrėjo karinio transportavimo lėktuvo IL-76 MD korpusas. Pranešama apie „sprogimą“, tačiau nėra tiksliai žinoma, kas nutiko. Rusijos gelbėjimo tarnybos pripažino, kad gamykloje įvyko avarija, kurios metu tiesiog angare subyrėjo lėktuvas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandieninėje savo kalboje aiškino, kad Briansko srityje įvykdytas rusų partizanų išpuolis yra „teroro aktas“, akylesni žiūrovai pastebėjo, kad ant jo kalbos lapelio užrašyta „Darija Aleksandrovna Dugina“ – praėjusiais metais susprogdintos Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino dukros vardas. Į užrašą ant kitos V. Putino pasirašytos kalbos lapo pusės atkreipė dėmesį rusų žurnalistas Olegas Kašinas.

Sustabdžius Rusijos televizijos kanalų transliacijas, ši šalis dar daugiau dezinformacijos resursų nukreipė į socialinius tinklus, sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. „Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą, režimo finansuojami Rusijos televizijos kanalai Vakaruose buvo sustabdyti, tad dar daugiau resursų nukreipta į socialinius tinklus, – ketvirtadienį vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui, sakė ji.

Daugelio Vakarų diplomatų boikotuotoje kalboje Rusija ketvirtadienį perspėjo, kad Jungtinių Valstijų ir NATO įsitraukimas į karą Ukrainoje gali turėti „katastrofiškų pasekmių“. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas Ženevoje vykusioje Nusiginklavimo konferencijoje sakė, kad „didžiausią strateginę grėsmę šiuo metu kelia JAV ir NATO politika, kuria siekiama toliau kurstyti konfliktą Ukrainoje ir aplink ją“. „Augantis jų įsitraukimas į ginkluotą konfrontaciją gresia tie...

Naujajame Delyje ketvirtadienį įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime kilo sumaištis, Rusijai apkaltinus Vakarus „šantažu ir grasinimais“ kitoms šalims. Grupei šiais metais pirmininkaujanti Indija siekė, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tokiems klausimams kaip skurdo mažinimas ir kovos su klimato kaita finansavimas, tačiau Rusijos karas Ukrainoje užgožė kitus darbotvarkės klausimus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį Naujajame Delyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo kuluaruose trumpai susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė JAV pareigūnas. Tai buvo pirmas toks jų susitikimas nuo tada, kai prasidėjo Maskvos invazija į Ukrainą.

Europos vyriausioji prokurorė Laura Kovesi jau tiria sukčiavimo atvejus, kurie Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams, kaip įtariama, kainavo 14 mlrd. eurų. Dabar jos tikslas – pradėti persekioti kontrabandininkus, apeinančius sankcijas Rusijai. Europos prokuratūrai (EPPO) pavesta tirti visus nusikaltimus, dėl kurių, kaip manoma, ES patyrė nuostolių, o tai dažnai reiškia, kad reikia sekti tarptautines nusikalstamas grupuotes ir sudėtingas tarpvalstybinio masto sukčiavimo dėl PVM operacijas.

Rusijoje kartu su ukrainiečiais kovojantys rusų partizanų kariai surengė karinę operaciją Briansko teritorijoje. Anot jų pačių, buvo įsiveržta į Rusiją su tikslu priminti rusams, kad yra kovojančių prieš Putino režimą su ginklu rusų. Rusijos propaganda kaltina „įsiveržusią ukrainiečių diversinę grupuotę“ nušovus rajono mokyklinio autobusiuko vairuotoją ir sužeidus 10-metį, tačiau įrodymų kol kas nepateikiama.

Ketvirtadienio rytą Rusijos Tulos srityje, esančioje maždaug 180 km nuo Maskvos, nugriaudėjo sprogimas.  Apie sprogimą praneša „Telegram“ kanalas „Baza“. Sprogimas įvyko netoli Molodežnaja gatvės Berezovskio kaime apie 8 val. ryto. Jį girdėjo visi vietiniai – anot jų, nuo sprogimo sudrebėjo gyvenamasis namas. Vėliau miške rasta išmušta pusės metro gylio dauba. Aplink gulėjo kelių paukščių kūnai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba įsitikinusi, kad Rusija Moldovoje bando panaudoti tą pačią taktiką, kurią anksčiau pasitelkė Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime, kuriame dalyvauja Rusija, pareikalavo, kad Maskva atnaujintų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir kurio galiojimas baigiasi šį mėnesį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija ir jos sąjungininkės derasi su Kyjivu dėl būsimų saugumo garantijų, rengiantis tvariai taikai Ukrainoje. „Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai“, – sakė jis savo kalboje Vokietijos parlamentui.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įsitikinusi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas taikos derybomis ir kad visi tai jau suprato. „Jis nenori kalbėtis – jis nori sunaikinti Ukrainą.

Jungtinių Valstijų teisingumo vadovas trečiadienį karo nusikaltėliu pavadino Ukrainoje kovojančių Rusijos samdinių grupės „Wagner“ pajėgų lyderį Jevgenijų Prigožiną. Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas Senato posėdyje sakė, kad Teisingumo departamentas padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti nuo Rusijos invazijos pradžios, įskaitant ir pusiau privačios sukarintos „Wagner“ grupės nusikaltimus.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis įveikti nesutarimus dėl Ukrainos, o susitikimo Naujajame Delyje atidaryme pareiškė, kad pasaulinis valdymas „žlugo“. „Pastarųjų kelerių metų patirtis – finansų krizė, klimato kaita, pandemijos, terorizmas ir karai – aiškiai rodo, kad pasaulinis valdymas žlugo“, – sakė N. Modi įrašytame pranešime, kuriuo buvo pradėtas G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimas.

JAV analitikai iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) suskaičiavo, kad rusai neteko kare Ukrainoje daugiau karių negu visuose kituose kariniuose konfliktuose kartu sudėjus nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Ekspertų skaičiavimais, vien per pirmus karo metus Rusija prarado 60-70 tūkst. karių, ukrainiečių skaičiavimais šis skaičius gali būti dvigubai didesnis. Tai yra didesnis skaičius negu visi rusų karo konfliktai, kuriuose jie dalyvavo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija. Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad šią savaitę Indijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų susitikime neturės asmeninių pokalbių su Rusijos ir Kinijos atstovais. „Neplanuoju nei su vienu iš jų susitikti G-20“, – prieš išskrisdamas į Naująjį Delį žurnalistams Uzbekistano sostinėje Taškente sakė jis ir pridūrė, kad tikisi su jais dalyvauti bendruose posėdžiuose.

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo Rusijos pajamas už dujas ir naftą šių metų pirmąjį mėnesį ir palygino su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Anot agentūros specialistų, Rusija neteko 40 proc. savo pajamų, o tai įrodo Vakarų sankcijų efektyvumą. „International Energy Agency“ (Tarptautinė energetikos agentūra, IEA) ataskaitoje skelbiama, kad šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų rezultatu, Rusijos naftos ir dujų pajamos krito 38 proc.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, pirmąją pavasario dieną, sakė, kad jo šalis ištvėrė visus žiemos mėnesius trukusius Rusijos smūgius ypatingos svarbos infrastruktūrai. Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos energetikos objektus, taip sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimą milijonams žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje. Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas. Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas praneša apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios skinasi kelią Rusijos Federacijoje. Pataisos, kurioms dar nėra pritarta, numato, kad asmenims, diskredituojantiems „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red.) dalyvius, įskaitant ir savanorių būrius, numatoma bauda iki 5 mln. rublių (62,7 tūkst. eurų), priverstinis darbas iki 5 metų arba realus laisvės atėmimas iki 15 metų.

Ukrainoje praėjusią naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities buvo numušta iki 5 dronų, pranešė pareigūnai. Oro pavojus buvo paskelbtas šiaurinėse Černihivo, Sumų, Kyjivo, rytinėje Charkivo, centrinėse Poltavos, Čerkasų, Kirovohrado srityse, Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone. Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas per platformą „Telegram“ pranešė, kad srityje buvo numuštas rusų dronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad kovų intensyvumas „tik didėja“ netoli Bachmuto miesto prie fronto linijos Rytų Ukrainoje, kur jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai. „Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute... Rusija visai neskaičiuoja žmonių, siunčia juos nuolat pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – vakariniame kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis.

Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais. Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Praėjusią savaitę viename iš Maskvos prekybos centrų įvyko masinės paauglių muštynės, jau po kelių dienų muštynės viešose vietose užfiksuotos daugelyje didžiųjų Rusijos miestų. Propaganda suskubo dėl visko apkaltinti judėjimą „ČVK Ryodan“, prasidėjo masiniai sulaikymai – policijos nuovadose atsidūrė virš 500 vaikų. Vasario 22-ąją Rusijos „Telegram“ kanaluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti masinės muštynės prekybos centre „Aviapark“ ir kitose viešose vietose.

Rusijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad programišiai įsilaužė į kelis regioninius televizijos kanalus ir radijo stotis, neseniai transliavusias perspėjimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai yra įprasti visoje Ukrainoje, kuri nuolat atakuojama rusų dronais ir raketomis. „Įsilaužus į radijo stočių ir televizijos kanalų serverius, kai kuriuose šalies regionuose buvo transliuojama informacija apie paskelbtą oro pavojų“, – sakoma Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime.

Viena Tulos srities (Rusija) mokinė dailės pamokos metu nupiešė karą smerkiantį piešinį. Dabar jos tėvui, kuris ją augina vienas, iškelta baudžiamoji byla dėl „armijos diskreditavimo“, su realia perspektyva netekti laisvės. Pačiai mergaitei tokiu atveju gresia atsidurti vaikų namuose. Kafkiška istorija Rusijoje prasidėjo praėjusių metų balandį, kuomet 6-okė Maša per piešimo pamoką nupiešė antikarinį piešinį.

Ukraina antradienį pranešė, kad jos pajėgos patiria spaudimą Bachmute – beveik sugriautame mieste rytinėje Donecko srityje, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando užimti. „Padėtis aplink Bachmutą yra labai įtempta. Nepaisant didelių nuostolių, priešas išsiuntė geriausiai apmokytus „Wagner“ šturmo dalinius, kad šie bandytų pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Po neeilinės UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos 16 Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, kreipėsi į UNESCO vadovus dėl, jų teigimu, neteisėto Rusijos dalyvavimo aukščiausiuose UNESCO organuose, antradienį pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Pasak vieno iš į nelaisvę Ukrainoje paimtų Rusijos karių, kare žuvusių rusų kūnai specialiai nėra iš karto siunčiami į Rusijos Federaciją, kad valstybė galėtų jų artimiesiems nemokėti išmokų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija antradienį, kelios dienos po pirmųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių, paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai: įšaldytas 48 asmenų ir 74 organizacijų turtas, paskelbta eksporto apribojimų.

Antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge teisėsauga, dėl aptikto neatpažinto objekto ore, paskelbė įvedusi veiksmų planą „Kovior“. Tarptautiniame „Pulkovo“ oro uoste nepriimami lėktuvai. „Kovior“ įvedamas esant neteisėtam objektų sienos kirtimui arba aptikus neatpažintą skraidantį objektą. „Baza“ šaltinių teigimu, virš miesto pakelti naikintuvai. „Flightradar“ matyti, kad civiliai orlaiviai aplenkia miesto oro erdvę.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl skrydžių saugumo rizikos neribotam laikui stabdo reisus į Ukrainai kaimyninę Moldovą, skelbia Rumunijos žiniasklaida, remdamasi aviakompanijos pranešimu spaudai.

Rusijos Krasnodaro krašte, Tuapsėje, „Rosneft“ naftos bazėje kilo gaisras. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad naftos bazę atakavo du bepiločiai orlaiviai. Sprogimai naftos saugyklos teritorijoje įvyko vasario 28 d., apie antrą valandą nakties.  Vietos gyventojai, žiniasklaidos teigimu, pranešė apie du sprogimus „5 sekundžių skirtumu“. Pasak rusų žiniasklaidos, šalia naftos bazės esančią katilinę apgadino du bepiločiai orlaiviai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Savo vizito metu A. Lukašenka susitiks su Kinijos prezidentu Xi JInpingu. Į Kiniją jis atvyksta po to, kai Pekinas paskelbė poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurioje pabrėžė, kad yra neutrali šalis, ir paragino abi šalis palaikyti dialogą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“. Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad padėtis aplink karštąjį Bachmuto fronto tašką darosi vis sudėtingesnė. „Situacija darosi vis sudėtingesnė“, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje.

Internete plinta nutekintas vaizdo įrašas, kuriame, kaip manoma, užfiksuotas erotinis rusų generolo Aleksandro Matovnikovo šokis. Kaip rašo UNIAN, vaizdo įrašu pasidalijo projektas VChK-OGPU. A. Matovnikovas yra Rusijos Sausumos pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas ir režimo lyderio Vladimiro Putino apdovanotas pareigūnas. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras iš pradžių šoka prisidengęs baltu rankšluosčiu, galiausiai ima demonstruoti savo lytinius organus.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, kuriame, be asmeninių ribojimų ir sankcijų Rusijos karinei pramonei bei bankams, buvo įvesti „prabangos prekių“ apribojimai. Atnaujintas tokių prekių sąrašas pasipildė dar 276 prekių rūšimis, įskaitant ir brangesnius nei 300 eurų telefonus.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Po pranešimų apie susprogdintą Rusijos karinį lėktuvą – iškalbinga A. Lukašenkos ir V. Putino tyla. Kremlius atsisakė komentuoti Mačuliščių aerodrome įvykdytą baltarusių partizanų diversiją, o A. Lukašenka tuo metu sušaukė šalies kariuomenės ir saugumo struktūrų vadų pasitarimą, tačiau taip pat niekaip nekomentuoja įvykių.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Kazachstanas penktadienį pranešė aptaręs dujotiekio tarp Rusijos ir Kinijos statybos galimybę, Maskvai gręžiantis į Aziją konflikto su Vakarais fone. Dujotiekis taip pat galėtų aprūpinti paties Kazachstano regionus, kuris, nepaisant didžiulių išteklių, dažnai susiduria su energijos trūkumu.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka žurnalistams pareiškė, kad Baltarusijos kaimynės Lietuva ir Lenkija esą nori gyventi taip, kaip Baltarusija.

Po didelio masto karo Ukrainoje praėjus metams rusams pabodo žiūrėti naujienas iš fronto ir politinių-propagandinių šou laidas, todėl jie pasirinko vietoje nežinomybės fronte antgamtinius dalykus, rašoma „The Insider“ tyrime. Rusijos žurnalistų teigimu, taip vadinamieji „Z ekstrasensai“ televizijos laidose tapo propagandos dalimi, kuomet Kremliaus veiksmus šlovinančios karinės-politologinės laidos susidūrė su krintančių reitingų problema.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą grasina, kad iškilus Rusijos egzistavimo klausimui, kils abejonių dėl pačios žmonių civilizacijos egzistavimo. „Jei rimtai iškils pačios Rusijos egzistavimo klausimas, jis bus sprendžiamas ne fronte Ukrainoje, bet kartu su visos žmonijos tolesnio egzistavimo klausimu. Ir čia neturėtų būti dviprasmybių. Mums nereikia pasaulio be Rusijos“, – straipsnyje rusų leidiniui „Izvestija“ rašė D. Medvedevas.