Rusija

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „strategine nesėkme“, rusų prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjus „kruopščiai ir sistemingai“ tęsti Maskvos prieš beveik metus pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimynėje. „Vieni metai po to, kai prezidentas Putinas užpuolė Ukrainą. Aišku, kad jo karas visais atžvilgiais yra strateginė nesėkmė“, – sakė A. Blinkenas Atėnuose, kur užbaigia penkių dienų kelionę regione. „Niekas nenorėjo šito karo.

Vladimiras Putinas, kaip ir prognozavo kai kurie apžvalgininkai, savo metinėje kalboje parlamentarams sustabdė Rusijos dalyvavimą strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje. „Maskvos susitarimu“ vadinamas dokumentas buvo pasirašytas 2002-aisiais tarp JAV ir Rusijos. Jame numatyta riboti kovinėje parengtyje laikomų branduolinių galvučių kiekį. Vėliau jis buvo kelis kartus atnaujintas – paskutinį sykį „New START“ pratęstas galiojimas iki 2026-ųjų.

Rusija atidžiai stebi JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje ir Lenkijoje, antradienį paskelbė Kremlius. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po JAV lyderio istorinio vizito Ukrainoje ir prieš jo kalbą Varšuvoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien savo kasmetinėje kalboje kreipėsi į vietos politinį „elitą“ ir tautą. Jau nuo pat savo kalbos pradžios jis pažėrė kaltinimų Vakarams, kuriuos apkaltino dėl nesiskaitymo su Rusijos interesų.

Rusija rengiasi iki 2030-ųjų okupuoti Baltarusiją, skelbiama kelių Europos leidinių žurnalistiniame tyrime. Tyrimo rengėjai atkreipė dėmesį į pastarųjų metų vykdomą Rusijos ir Baltarusijos susiliejimą, o rengiamuose dokumentuose matyti būsimos inkorporacijos požymiai.

Vienas aukšto rango Nyderlandų žvalgybos pareigūnas pirmadienį apkaltino Rusijos laivą bandžius perprasti Nyderlandų vėjo jėgainių parkų Šiaurės jūroje veikimą. Jo teigimu, taip buvo siekiama sutrikdyti šalies elektros energijos infrastruktūrą. Karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Janas Swillensas sakė, kad pastaraisiais mėnesiais į Nyderlandų teritorinius vandenis buvo įplaukęs Rusijos laivas, kuris buvo išlydėtas Nyderlandų pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno.

Kursko srityje, netoli sienos su Ukraina, šeši šauktiniai kariai žuvo, dar du nukentėjo, bet išgyveno, kai vienas iš jų sumanė „pasišildyti“ ir šliūkštelėjo į krosnelę degaus skysčio. Gornalio kaime dislokuoti rusų kariai sukėlė sprogimą, šeši jų žuvo, kuomet pabandė į ugnį šliūkštelėti „degaus skysčio“. Pasigirdo sprogimas, netrukus aplinką apėmė ugnis, skelbiama „Lenta“. „Mash“ šaltinių teigimu, išgyveno du iš aštuonių tuomet įtvirtintuose apkasuose buvusių karių.

Vladimiro Putino metinio pranešimo išvakarėse esminis klausimas rusams: kaip JAV prezidentas Joe Bidenas „išdrįso“ apsilankyti Kyjive, ir ką tai reiškia.

Žvalgybinių duomenų dėl galimo Rusijos puolimo nėra, bet pavojus yra realus, nes situacija gali pasikeisti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip ministras komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio pasisakymą, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiverždama į Baltijos šalis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę. J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“ „Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiveržiant į Baltijos šalis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Nyderlandų vyriausybė šeštadienį pareiškė, kad „keletui“ Rusijos diplomatų teks išvykti iš Nyderlandų, ir apkaltino Maskvą mėginimais slapta atsiųsti savo šnipus į šalį, kurioje įsikūrusios įvairios tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir pasaulinę cheminių ginklų priežiūros instituciją.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.

Prieš metus Ukrainą užpuolusi Rusija gyvena beprecedenčių Vakarų sankcijų sąlygomis. Tačiau pinigai karui Ukrainoje Kremliui niekaip nesibaigia, rusų kariuomenės nuo agresyvių veiksmų tai nesustabdo. Nepaisant to, šie metai parodė – sankcijos yra ilgalaikė strategija, parodyti savo poveikį joms gali prireikti daugiau laiko. Finansines, prekybines ir asmenines sankcijas rusams įvedė daugiau nei 40 šalių: nuo JAV ir ES iki Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Albanijos.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus.  Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.  „Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį priėmė kaimyninės Baltarusijos vadovą deryboms dėl karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plėtojimo vykstant kovoms Ukrainoje. Beveik prieš metus Rusija pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, pasinaudodama ir savo sąjungininkės Baltarusijos teritorija. Rusija yra dislokavusi karių ir ginklų Baltarusijoje, abi šalys reguliariai rengia bendras pratybas, kurios yra jų karinio aljanso dalis.

Pietų Afrikos Respublika penktadienį savo rytinėje pakrantėje turi pradėti 10 dienų trukmės įprastas bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija. Pratybos, pradedamos likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, kritikuojamos ir šalies viduje, ir užsienyje; jos vadinamos Kremliaus puolimo prieš kaimyninę šalį palaikymu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien Maskvoje susitiko su Vakaruose nepripažintu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Žiniasklaidai skirtos fotosesijos metu nuo Kremliaus finansinės malonės priklausantis diktatorius nuoširdžiai pareiškė negalėjęs nesutikti atvykti į šį susitikimą.

Rusijos gynybos ministerija oficialiai paskelbė, kad Vakarų karinėje apygardoje nuo sausio mėnesio vadovauja generolas-leitenantas Jevgenijus Nikiforovas. Praėjusių metų spalį Rusijos žiniasklaidoje jau buvo skelbiama apie pokyčius šioje apygardoje, o šią savaitę mįslingomis aplinkybėmis žuvo už karinės struktūros finansus atsakinga darbuotoja. Rusijos gynybos ministerija oficialiai pristatė naują Vakarų karinės apygardos, kurios kariai dalyvauja kare Ukrainoje, vadą Jevgenijų Nikiforovą.

Praėjusią savaitę Ukrainoje sužeistas Tarptautiniame užsieniečių legione tarnaujantis lietuvis gydymui pervežtas į Lietuvą. Tai BNS penktadienį patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos. Anot įstaigos atstovės Karolinos Račkauskienės, lietuvis gydomas Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje. „Jo būklė – stabili, pavojus gyvybei negresia.

Samaros srities (Rusija) amunicijos gamykloje „Čapajevskij mechaničeskij zavod“ dėl neskelbiamų priežasčių detonavo sprogmuo. Vienas žmogus žuvo, dar trys buvo išvežti į ligoninę, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Rusų telegramo naujienų kanale „Ostorožno, novosti“ skelbiama, kad sprogimas nugriaudėjo vakare kapsulių-detonatorių gamybos linijoje. Sprogimo metu žuvo 46-erių fabriko darbuotoja.

Graikija ir Bulgarija ketvirtadienį Atėnuose pasirašė susitarimus, skirtus sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. Šalys susitarė bendradarbiauti naujo dujotiekio ir saugyklų statybos ir eksploatavimo srityse. Graikijos ministro pirmininko biuras pranešė, kad Balkanų kaimynės bendradarbiaus įsigydamos ir laikydamos gamtines dujas bei „įvertins“ naujo dujotiekio tarp Aleksandropolio ir Burgaso uostų nutiesimo galimybę.

2022 m. spalio pradžioje mažai kam žinomo Rusijos vyriausybės departamento darbuotojai, dirbantys nedideliame verslo centre Maskvos šiaurės rytuose, nerimavo dėl orų. Ne orų Maskvoje, bet keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kelias savaites buvo paskelbęs aneksuotais ir priklausančiais Rusijai.

Nuteistas vagis ir žmogžudys Anatolijus Salminas iš kalėjimo grįžo metais anksčiau nei numatyta: toks jo atlygis už savanorišką dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą ir sugebėjimą išgyventi. Šimtai nuteistųjų, užverbuotų į Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ gretas, žuvo arba buvo sunkiai sužeisti Ukrainoje, kur samdiniams buvo pavesta vykdyti pačias sunkiausias užduotis.

Šv. Andriejaus stačiatikių katedroje Bangyje, Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) sostinėje, monsinjoras Regis Saint Clair Voyemawa atsisakė savo ištikimybės Konstantinopolio patriarchatui ir ją prisiekė Maskvos patriarchatui. Rusija finansavo jo apgriuvusios katedros freskų ir naujo fasado restauravimą ir pernai padengė R. Voyemawos trijų mėnesių kelionės Maskvoje išlaidas.

Rusijos valdžia jau kreipėsi į šalies verslo struktūras prašydama „pasidalinti“ ir papildyti biudžetą. Rekordinis biudžeto deficitas lemia, kad Kremliui teks rinktis – mažinti neregėto dydžio išlaidas, naudotis senkančiais rezervais arba atrasti iš kažkur papildomų pajamų. Rusiškas leidinys „The Bell“ išsiaiškino, kad iš didžiųjų šalies bendrovių pareikalauta susimokėti duoklę – apie 3 mlrd. eurų.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad privataus Rusijos turto konfiskavimas šalyje siekiant padėti po karo atstatyti Ukrainą prieštarautų Šveicarijos teisei. Tradiciškai neutrali Šveicarija praėjus keturioms dienoms po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą, nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sprendimo įvesti Maskvai sankcijas. Nuo to laiko turtinga Alpių valstybė įšaldė milijardų eurų vertės Rusijos turto.

JAV bendrovė „Viatris“, kuriai priklauso vyrų potencijai gerinti skirtas vaistas „Viagra“, nutraukė tiekimą į Rusiją. Rusijos sveikatos sistemos atstovai tvirtina, kad yra pakankamai analogų, o vienas seksologas žiniasklaidai pasakojo, kad „šalyje gaminami analogiški preparatai“ ir pasiūlė vanoti penį dilgėlėmis.

Rusijos teismas trečiadienį nuteisė vieną žurnalistę šešerius metus kalėti už Maskvos puolimą Ukrainoje kritikuojančius komentarus, o tai, pasak pareigūnų, yra tebesitęsiančio susidorojimo su kitaminčiais dalis. Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės didelio atgarsio sulaukusių teismo sprendimų, priimtų remiantis naujais teisės aktais, kuriais, pasak kritikų, siekiama kriminalizuoti karinės intervencijos kritiką.

Jungtinės Tautos trečiadienį pareiškė, kad humanitarinei pagalbai Ukrainoje ir milijonams žmonių, kurie pabėgo iš karo nuniokotos šalies, suteikti reikia 5,6 mlrd. dolerių (apie 5,2 mlrd. eurų). Praėjus beveik metams po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JT apskaičiavo, kad šiuo metu humanitarinės pagalbos reikia 21,8 mln. ukrainiečių. „Karas ir toliau kasdien žudo, griauna ir perkelia gyventojus“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso pareiškime.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos eksportas į Rusiją be energetikos produktų sumenko trečdaliu, bet jis dukart išaugo į kaimynines Rusijos šalis. Jis įsitikinęs, kad šiuos duomenis turėtų analizuoti valstybės institucijos.   „Matome neraminančią tendenciją, kad eksportas į Rusiją, nors ir sumažėjo, bet padidėjo į aplinkines šalis. Lietuvos eksportas į Rusiją 2022 metais sumažėjo 35 proc.

Rusija stovyklose, skirtose perauklėjimui, laikė mažiausiai 6 000 vaikų iš Ukrainos, o tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigiama antradienį paviešintame Jungtinių Valstijų tyrime.

JAV kariuomenė antradienį paskelbė, kad dviem bendrovėms skyrė 522 mln. dolerių (487,91 mln. eurų) vertės užsakymus gaminti 155 mm artilerijos šaudmenis Ukrainai. Užsakymai, dėl kurių oficialiai apsispręsta sausio 30 dieną, skirti bendrovėms „Northrop Grumman Systems Corp.“ ir „Global Military Products Inc.“, buvo priimti nerimaujant, kad Ukraina sparčiai eikvoja JAV ir kitų sąjungininkių artilerijos sviedinių atsargas.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Latvijos prezidentas Egilas Levitas antradienį pareiškė, kad Europa ir visi Vakarai nebegali daugiau daryti tokių strateginių klaidų kaip kryptingas artėjimas prie priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių. Latvijos prezidentas europarlamentarams sakė, kad taip pat vertėtų susimąstyti, kaip tokia klaida, nepaisant perspėjimų, apskritai buvo įmanoma.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas antradienį patvirtino, kad įkūrė „trolių fabriką“, kuris dar vadinamas „Interneto tyrimų agentūra“. J. Prigožino komanda apie tai pranešė platformoje „Telegram“, reaguodama į Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ žurnalistų pateiktus klausimus.  „Niekada nebuvau tik „Interneto tyrimų agentūros“ finansuotojas.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Antradienio naktį Rusijos sostinėje Maskvoje, techniniame pastate, kilo didžiulis gaisras. Naujienų agentūrų TASS ir „RIA Novosti“ duomenimis, gaisras kilo Maskvos šiaurės rytuose ir išplito 1 500 kv. m plote. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad pastate yra padangų ir tepalų, o tai apsunkina gaisro likvidavimą. Pirminiais duomenimis, iš pastato buvo išvesti trys žmonės. Dar du įstrigo antrame pastato aukšte.

Rusijos Jaroslavsko srityje, į šiaurę nuo Maskvos, sprogo dujotiekis, praneša rusų propagandinė naujienų agentūra TASS. Kaip agentūrai komentavo Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas, apie gaisrą pranešta apie 19 val. vietos laiku. „Gazprom Transgaz Ukhta“ atstovas agentūrai patvirtino, kad avarija įvyko Volgos upę kertančiame magistraliniame dujotiekyje Uchta–Toržok. Pranešama, kad žmonės per sprogimą nenukentėjo.

Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.

Netoli Maskvos esančiame kaime buvo rastas negyvas Vladimiras Makarovas, buvęs Rusijos vidaus reikalų ministerijos kovos su ekstremizmu valdybos viršininko pavaduotojas. Apie tai pranešė keli rusų žiniasklaidos kanalai, rašo „Meduza“. Ši informacija oficialiai nepatvirtinta. V. Makarovo kūnas buvo rastas vasario 13 d. rytą jo sodyboje. Pirminiais duomenimis, jis nusižudė. V. Makarovas dar sausio mėnesį buvo atleistas iš Vidaus reikalų ministerijos kovos su ekstremizmu valdybos.

Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.  „Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Krasnojarske užsidegė didelis sandėlis, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Informacijos apie aukas nėra,  taip pat nėra tiksliai žinoma kas jame buvo sandėliuojama. Gaisro viename iš didžiausių Krasnojarsko (miestas Rusijos Sibiro regione, red. past.) sandėlių plotas užima 6 tūkst. kv. metrų, skelbiama vietos gelbėjimo tarnybų pranešime. Pranešama, kad gaisrą gesina 11 mašinų ir apie 40 gaisrininkų, tačiau svarstoma pasitelkti papildomas pajėgas.

Pastaraisiais mėnesiais į Argentiną atvyko daugiau nei 5000 tūkstančiai rusių, tarp jų ir 33 atvykusios vien praėjusį ketvirtadienį, vasario 9-ąją. Anot nacionalinės migracijos agentūros, beveik visos rusės į Argentiną atvyksta paskutinėmis nėštumo savaitėmis, praneša „BBC“. Manoma, kad tokiu būdu rusės gudrauja ir pagimdydamos vaikus Argentinoje nori gauti šios šalies pilietybę.

JAV ambasada Rusijos Federacijoje liepė savo piliečiams nedelsiant palikti šalį dėl karo Ukrainoje ir Rusijos teisėsaugos institucijų savavališko arešto ar persekiojimo rizikos. Savo pareiškime JAV ambasada Maskvoje skelbia: „JAV piliečiai, gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje, turėtų nedelsdami išvykti. Būkite atsargesni dėl neteisėto sulaikymo pavojaus. Nekeliaukite į Rusiją“, – savo svetainėje skelbia ambasada.

Ukrainos komerciniai bankiai per praėjusius metus uždirbo 24,716 mlrd. grivinų grynojo pelno – 68 proc. mažiau nei 2021-aisiais, praneše šalies centrinis bankas. Reguliuotojas pažymi, jog pelno kritimą nulėmė smarkiai išaugę atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavo padengti. Pajamos augo 30,5 proc. iki 357,488 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 proc. iki 332,673 mlrd. grivinų. Šių metų pradžioje Ukrainoje veikė 67 komerciniai bankai, iš jų 46 pernai dirbo pelningai, o 21 – nuostolingai.

Viena esminių Rusijos visuomenės sociopolitinių problemų yra ta, kad septyniasdešimtmečiai politiniai lyderiai už jaunus žmones sprendžia, kaip jie gyvens ir už ką mirs. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vyriausybei iki 2023 metų parengti priemonių paketą, kuris padėtų padidinti gimstamumą ir gyvenimo trukmę Rusijoje. Jis taip pat išreiškė suglumimą dėl mažėjančio gimstamumo kai kuriuose regionuose, rašo Cernegie‘o instituto analitikai.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinkos verslininkas Aliaksandras Šakutinas Vokietijoje valdo verslą per lietuvišką įmonę, kuriai pritaikytos sankcijos. Tačiau vokiškai įmonei sankcijos netaikomos, rodo „Belarusian Investigative Center“ (BIC) ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas.