Rusija

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai yra neterminuotas, tačiau oficialių kaltinimų jie  gali sulaukti tik sulaikyti. „Kaltinimai oficialiai pareiškiami, kai jie pristatomi į Hagą. Todėl šūkis „Putinai, tavęs laukia Haga“, nėra tuščias. Už akių procesas neįmanomas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasveikino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kurį pavadino „svarbiu sprendimu“ tarptautiniam teisingumui ir Ukrainos žmonėms.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį penktadienį prilygino tualetiniam popieriui. „Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Vladimiro Putino arešto orderį. Nereikia aiškinti, KUR reikėtų panaudoti šį popierių“, – parašė jis tviteryje, prie žinutės pridėjęs tualetinio popieriaus paveikslėlį.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų Ukrainoje sukuria naujus precedentus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Rašoma istorija. Putino arešto orderis už ukrainiečių vaikų deportacijas sukuria naujus precedentus. Istorija vis dėlto bus baigta tik tuomet, kai visi karo ir agresijos nusikaltimai bus ištirti, o kaltieji – nuteisti“, – penktadienį tviteryje rašė G. Landsbergis.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų Ukrainoje rodo, kad teisingumas yra neišvengiamas, o atsakomybėn gali būti patraukta ir daugiau asmenų, sako Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. „Pirmieji išduoti arešto orderiai byloja apie tai, kad teisingumas visgi neišvengiamas“, – BNS penktadienį sakė ministrė.

Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad TBT sprendimas išduoti Rusijos prezidento arešto orderį yra tik pirmas žingsnis atkuriant teisingumą dėl Rusijos invazijos. „Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagos kolegija išdavė V. Putino arešto orderį. Tai tik pradžia“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

 Jungtinės Valstijos nepritaria Kinijos raginimams nutraukti ugnį Ukrainoje, nes tai, anot jų, tik įtvirtintų „Rusijos užkariavimą“ ir suteiktų Kremliui galimybę pasiruošti naujam puolimui, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. „Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per kitą savaitę Maskvoje vyksiančias derybas pasirašys susitarimą, kuriuo bus pradėta dvišalių ryšių „nauja era“, penktadienį pranešė vienas Kremliaus pareigūnas. „Lyderiai pasirašys... bendrą pareiškimą dėl visapusiškos partnerystės stiprinimo ir strateginių santykių įžengimo į naują erą“, – sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas komentaruose, kuriuos perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Rusijoje toliau tęsiasi valdžios teroras prieš asmenis, kurie nesutinka su Ukrainoje vykdoma agresija. Viena sutuoktinių pora iš Tverės srities buvo nuteista 6,5 ir 7 metams kalėjimo už žinutes socialiniame tinkle „Odnoklasniki“ ir antikarinį užrašą ant miesto parduotuvės sienos.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad apdovanojo pilotus, dalyvavusius šią savaitę įvykusiame incidente, dėl kurio virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas. Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jo teigimu, matyti, kaip Rusijos kariniai lėktuvai numuša droną, tačiau Maskva tvirtina, kad orlaivis buvo numuštas jam praradus kontrolę.

JAV atsiuntė į Juodosios jūros oro erdvę dar vieną bepilotį, kurio skridimo trajektoriją galima stebėti „Flight Radar“ sistemoje. Šis įvykis susilaukė didelio susidomėjimo visame pasaulyje, nes vos prieš kelia dienas Rusija numušė amerikiečių bepilotį „MQ-9 Reaper“, tariamai dėl oro erdvės pažeidimo. JAV gynybos departamentas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais ir amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“ virš Juodosios jūros.

Po rusų naikintuvo „susidūrimo“ su amerikiečių bepiločiu žvalgybiniu lėktuvu „MQ-9 Reaper“ JAV politikai kėlė klausimą, ar „Su-27“ pilotas sąmoningai pažeidė orlaivį. Atsakymą į šį klausimą pateikė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris paskelbė apdovanosiantis JAV bepilotį numušusius pilotus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apdovanojo naikintuvo „Su-27“ pilotus, kurie kliudė amerikiečių žvalgybinį lėktuvą „MQ-9 Reaper“ neutralioje zonoje virš Juodosios jūros.

Kremlius paskelbė, kad kovo 20-22 dienomis Rusijoje lankysis Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Skelbiama, kad vyksiančių derybų metu bus aptarti šalių partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo klausimai. Taip pat Rusijos atstovai pažymi, kad Xi Jinpingas Rusijoje lankysis sulaukęs asmeninio V. Putino kvietimo. Anksčiau JAV leidinys WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas su verslo atstovais, bandė įtikinti visuomenę, kad „spec. operacija“ Ukrainoje neturės ilgalaikių ekonominių pasekmių. Ekspertų teigimu, tokiu būdu Vladimiras Putinas bando „paruošti“ rusus tęstiniam karui. JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Rusijos prezidento V. Putino kalbą Maskvoje kovo 16-ąją ir pateikė išvadą, kad po tradiciniais lozungais apie skurstančius Vakarus slypi noras nuteikti šalies gyventojus ilgam karui.

Remiantis ketvirtadienį paskelbta Jungtinių Tautų palaikomo tyrimo ataskaita, Rusijos išpuoliai prieš civilius Ukrainoje, įskaitant sistemingus kankinimus ir žudymus okupuotuose regionuose, prilygsta karo nusikaltimams ir galimiems nusikaltimams žmoniškumui.  Ši itin išsami žmogaus teisių ataskaita, kuri buvo paskelbta praėjus lygiai metams po to, kai per Rusijos aviacijos smūgį Mariupolio teatrui žuvo šimtai ten buvusių žmonių, tapo itin retu JT Saugumo Tarybos narės pasmerkimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį vykstančiame susitikime su šalies verslininkais aiškino, kaip Vakaruose viskas blogai, o Rusijoje – gerai. Nepaisant to, šiais metais pirmą sykį pagrindinė susitikimo žinutė buvo ne verslo kreipimasis į valdžią nuolaidų, o Kremliaus noras užkamšyti skyles biudžete iš verslo kišenės.

Ketvirtadienį Rusijos žiniasklaida praneša, kad Rostove prie Dono dega Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos pastatas. Virš miesto kyla didžiulis dūmų stulpas. Liudininkai praneša prieš gaisrą girdėję sprogimą.  Kaip rašo „Readovka“, aplink pastatą matyti daug nuolaužų – spėjama, tai stiklai ir langų rėmai. Į įvykio vietą išvyko 20 ugniagesių ekipažų, pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnyba.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį įspėjo, jog labai svarbu kuo greičiau aprūpinti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą naujais šaudmenimis. „Labai svarbu, kad sparčiai tiektume Ukrainai būtinus šaudmenis“, – žemuosiuose parlamento rūmuose sakė O. Scholzas.

Privati karinė bendrovė „Wagner“, patyrusi milžiniškų nuostolių Bachmute, karinės jėgos papildymų ieško įvairiausiais būdais. „Pasibaigus“ užverbuotų kalinių srautui bendrovės atstovai užsipirko reklamą pornografinį turinį platinančiame tinklapyje. Rusijos žiniasklaida pastebėjo, kad privačios karinės bendrovės reklama atsirado pornografiniame tinklapyje „Pornhub“, jeigu į jį užeinama iš rusiško IP adreso, nesinaudojant VPN paslaugomis.

Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad šalies saugumo tarnybos sulaikė rusų šnipų tinklo narius, kurie, kaip įtariama, planavo sabotažo aktus ir stebėjo geležinkelio linijas, naudojamas transportuojant ginklus į Ukrainą. Vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis sakė, kad Vidaus saugumo agentūra areštavo devynis žmones, įtariamus šnipinėjimu Rusijai. Trys iš jų buvo sulaikyti trečiadienį.

Izraelis patvirtino gynybos srities eksporto licencijas, galinčias sudaryti sąlygas parduoti ginklų Ukrainai, naujienų portalui „Axios“ sakė trys izraeliečių ir ukrainiečių pareigūnai.  Pranešama, kad Izraelis pritarė licencijoms eksportuoti dronų slopinimo sistemas, galinčias padėti Ukrainai kovoti su Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, Rusijos naudojamais prieš ukrainiečių miestus.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies orlaiviai skraidys visur, kur leidžia tarptautinė teisė, ir perspėjo Rusiją elgtis atsargiai po to, kai vienas jos naikintuvas, kaip įtariama, numušė amerikiečių droną. L. Austinas tai pareiškė netrukus po pokalbio telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Šoigu.

Belgorodo srityje šiąnakt griaudėjo sprogimai: pažeisti pastatai, skelbiama ir apie pataikymą geležinkelio stoties teritorijoje. Rusijos valdžios atstovai tvirtina, kad „veikė oro gynybos sistemos“, tačiau pripažįsta, kad pastarosiomis dienomis apšaudymai vis intensyvėja, yra miesto infrastruktūros pažeidimų. Naktį į kovo 16-ąją Belgorodo srityje (Rusija) veikė oro gynybos sistemos.

Italijos žvalgyba praėjusią savaitę šalies vyriausybei pranešė, kad Kremlius tariamai planuoja pasikėsinimą į gynybos ministrą Guido Crosetto. Už politiko nužudymą Dmitrijus Medvedevas „Wagner“ kovotojams esą pasiūlė 15 mln. JAV dolerių (14,15 mln.

Įkalintas Rusijos disidentas Aleksejus Navalnas trečiadienį išreiškė padėką žmonėms, kurie priešinasi diktatūrai ir karui, ir padėkojo komandai, sukūrusiai „Oskarą“ pelniusį dokumentinį filmą „Navalnas“ (Navalny) apie jo apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ ir politinę veiklą.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį savo kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau skraidins savo bepiločius orlaivius tarptautinėje oro erdvėje, po to, kai rusų lėktuvas buvo apkaltintas numušęs JAV droną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino šalies prokurorus didinti spaudimą tam, ką jis pavadino bandymais destabilizuoti Rusijos vidaus padėtį vykstant Maskvos puolimui Ukrainoje. Praėjusiais metais pradėjusi invaziją į kaimyninę šalį, Rusija ėmėsi griežtesnių priemonių prieš Kremliaus kritikus ir priėmė naujus teisės aktus, kuriais siekiama užgniaužti pasipriešinimą.

Rusija trečiadienį pranešė, kad bandydama sustiprinti ryšius su Pekinu ir Teheranu, kartu su Kinija ir Iranu pradėjo karinio jūrų laivyno pratybas Arabijos jūroje.  Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad netoli Irano Čabaharo uoste prasidėjo trišalės pratybos, pavadintos „Jūrų saugumo juosta 2023“.  Ketvirtadienį ir penktadienį bus vykdomos karinio jūrų laivyno pratybos.

Rusija karui Ukrainoje išleidžia milžiniškas pinigų sumas, o regionų politikai, norėdami įsiteikti centrinei valdžiai, suka galvas, iš kur gauti papildomų lėšų. Pasirodė pranešimai apie siūlymą išskaičiuoti iš mokytojų atlyginimų ar įtraukti specialų mokestį į komunalines paslaugas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priima Sirijos lyderį Basharą al Assadą, Kremliui imantis aktyviau taikyti Ankarą ir Maskvos sąjungininką Damaską. Pagalba atkuriant Turkijos ir Sirijos santykius suteikia Kremliui progą didinti savo diplomatinę įtaką, Vakarams stengiantis vis labiau izoliuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Šią savaitę Kinijos, Irano ir Rusijos karinės jūrų pajėgos rengia bendras pratybas Omano įlankoje, pranešė Kinijos gynybos ministerija. Kitos šalys taip pat dalyvauja „Security Bond-2023“ pratybose, antradienį pranešė ministerija, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Prie Omano įlankos įsikūrę Iranas, Pakistanas, Omanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Rusija pareiškė, kad jos pajėgos virš pietinės, prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities numušė tris raketas. „Oro gynybos sistema virš Belgorodo ir Belgorodo rajono numušė tris raketas. Nuolaužos nukrito Belgorodo gyvenamojoje zonoje. Padaryta žalos“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime. Belgorodo meras Valentinas Demidovas sakė, kad nuolaužos apgadino devynis namus ir keturis daugiabučius, bet pridūrė, kad žmonės nenukentėjo.

Danija 2023 metais įsteigs 1 mlrd. dolerių (apie 931 mln. eurų) pagalbos Ukrainai fondą, trečiadienį pranešė danų vyriausybė, kai tam pritarė beveik visos parlamento partijos. Vakarų šalys nuolatinę paramą Ukrainai žada nuo pat Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip metus. „Vyriausybė sutiko 2023 metais įsteigti Ukrainai skirtą fondą, kurio bendra suma sieks apie septynis milijardus kronų (1 mlrd. JAV dolerių)", – teigiama Finansų ministerijos pareiškime.

Virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvui antradienį susidūrus su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu, įvyko retas, bet rimtas incidentas, kuris išprovokavo JAV diplomatinį protestą ir sukėlė susirūpinimą dėl galimybės, kad Rusija gali atkurti jautrią technologiją. JAV ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą ir kaltino vieni kitus.

Trims rusams, sulaikytiems po to, kai jie prisijungė prie eilėraščių prieš Maskvos karą Ukrainoje skaitymo, gresia įkalinimas iki dešimties metų, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė advokatas. Artiomas Kamardinas, Jegoras Štovba ir Nikolajus Dainenka buvo suimti praėjusių metų rugsėjį, kai dalyvavo poezijos skaitymuose Maskvos aikštėje, kur disidentai renkasi nuo sovietmečio.

Iš Rusijos pozicijų į negyvenamą teritoriją prie Časiv Jaro miesto Rytų Ukrainoje antradienį buvo paleisti baltojo fosforo šaudmenys, iš Ukrainos praneša naujienų agentūros AFP žurnalistai. Du sviediniai buvo paleisti penkių minučių intervalu apie 16 val. 45 min. vietos ir Lietuvos laiku kelyje pietiniame Časiv Jaro pakraštyje, vedančiame į netoliese esantį Bachmutą – ilgiausio ir kruviniausio mūšio per metus trunkančią Rusijos invaziją centrą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino Vakarus kurstant ilgus „konfrontacijos metus“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, aljansui AUKUS sudarius susitarimą dėl atominių povandeninių laivų. „Anglosaksiškasis pasaulis, kurdamas tokias struktūras kaip AUKUS ir plėsdamas NATO karinę infrastruktūrą į Aziją, daro rimtą pareiškimą dėl daugelio konfrontacijos metų“ regione, per televiziją pareiškė S. Lavrovas.

Rusijos sostinės Maskvos ir jos apylinkių gyventojai pradėjo masiškai pranešti apie pastebimus bepiločius orlaivius, skelbia Rusijos naujienų portalas „Baza“. Liudininkų teigimu, bepiločiai esą suka ratus virš namų, o vienas jų buvo pastebėtas netoli naftos perdirbimo gamyklos. Kaip rašo „Baza“, pirmasis įtartinas bepilotis orlaivis buvo užfiksuotas kovo 10 dieną virš Rogovo kaimo netoli Maskvos. Į įvykio vietą nedelsiant buvo iškviesta policija, kuri nerado nei drono, nei jo operatoriaus.

Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmadienį iš savo teisininko sužinojo, jog filmas „Navalnas“ (Navalny) apie jo apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ ir politinę veiklą pelnė „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą.

Rusijoje populiariame socialiniame tinkle „VKontakte“ apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu papokštavusiam Riazanės srities gyventojui iškelta baudžiamoji byla. Pernai lapkritį Vasilijus Bolšakovas, Rusijos pilietis iš Riazanės srities, savo „VKontakte“ paskyroje parašė: „Išties juokingų juokelių jau seniai neskaičiau: - Sergejau, kodėl mes traukiamės iš Chersono? - Volodia, tu pats įsakei išvaduoti Ukrainą nuo fašistų ir nacių.

Ilgametis Kremliaus pakalikas ir ištikimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino statytinis Ramzanas Kadyrovas, panašu, baiminasi, kad praranda šio palankumą. Pasak JAV Karo studijų instituto analitikų, Čečėnijos lyderis ieško būdų, kaip galėtų prisigerinti V. Putinui.

Moldovai šiuo metu negresia „neišvengiamas karinis pavojus“, tačiau jai gresia „hibridinis karas, kurį kuria Rusija“, siekdama nuversti valstybės valdžią, pirmadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Anatolie Nosatii. „Tiesioginio karinio pavojaus Moldovai šiuo metu nėra, tačiau yra kitokio pobūdžio pavojų, kurie daro įtaką šalies saugumui – hibridinis karas“, – sakė A. Nosatii.

Rusija sutiko atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, bet tik dar 60 dienų, pirmadienį po derybų su Jungtinėmis Tautomis pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas. „Rusijos pusė... neprieštarauja, kad „Juodosios jūros iniciatyvos“ galiojimas būtų pratęstas dar kartą po to, kai kovo 18-ąją baigsis antrasis jos galiojimo terminas, tačiau tik 60 dienų“, – sakoma Rusijos misijos Ženevoje pareiškime, paskelbtame po derybų JT „Palais des Nations“ rūmuose.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) planuoja pradėti dvi pirmąsias bylas, susijusias su Rusijos karo nusikaltimais per karą Ukrainoje, pirmadienį skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su šiuo reikalu. Anot leidinio, kalbama apie kaltinimus Rusijai ukrainiečių vaikų grobimu ir sąmoningu taikymusi į civilinę infrastruktūrą.

  Kinijos lyderis Xi Jinpingas planuoja kelionę į Maskvą ir virtualų pokalbį su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį skelbia leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ). WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas kitą savaitę planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu. Tai būtų pirmasis jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, pažymi leidinys. Pekinas oficialiai nekomentuoja šių pranešimų.

Jungtinės Tautos ir Rusija pirmadienį pradėjo derybas dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, kuris padėjo sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kilusią dėl Maskvos invazijos į kaimyninę šalį, pratęsimo. JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithas, atvykęs į derybas JT būstinėje Tautų rūmuose Ženevoje, žurnalistams nieko nekomentavo, kaip ir JT prekybos ir plėtros agentūros UNCTAD vadovė Rebeca Grynspan. Rusijos misija Ženevoje naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad derybos prasidėjo.

Jungtinės Valstijos ėmėsi naujų ryžtingų veiksmų, kuriais siekiama sukelti skaudžių padarinių Rusijos ekonomikai ir ypač jos oligarchams, tikėdamosi sužlugdyti Kremliaus invaziją į Ukrainą.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešai apkaltino Rusijos Federaciją nuolat bandant pavogti istorinę Ukrainos tapatybę. „Kyjivas buvo anksčiau už Maskvą, bet Rusija nuolat vagia Ukrainą. Siekdama pavogti istorinę tapatybę, ji pavogė nuopelnus laimėjus Antrąjį pasaulinį karą, pavogė vietą [Jungtinių Tautų] Saugumo Taryboje, o dabar vagia teritoriją. Tai nėra supervalstybė, tai super problema“, – „Twitter“ rašė Linkevičius.

Rusijos Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina, nuaidėjo sprogimai. Vietos valdžia praneša apie oro gynybos darbą ir keturias numuštas raketas. Virš Belgorodo srities ir Belgorodo miesto buvo numuštos keturios raketos, žinoma apie vieną auką, pirmadienio rytą „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Mūsų oro gynybos sistema suveikė virš Belgorodo ir Belgorodo srities. Buvo numuštos keturios raketos. Padaryta žala tikslinama.