Rusija

Vienas iš aršiausių Rusijos propagandininkų Vladimiras Solovjovas atvirai televizijos eteryje grasina europiečiams karu „be gailesčio“ ir žada, kad „Rusijos armija iš Europos nepasitrauks“. „Mes kausimės iki paskutinės... Net, jeigu ir bus nesėkmės, mes eisime toliau… Mes ir vėl kol europiečiams snukių neišdaužysim, tai jie nieko nesupras. Tačiau šįkart mes iš Europos nesitrauksim. Mes nesikalbėsime, mes su jais nesitaikysime.

JAV idiotu pavadino rusų pilotą, kuris numušė JAV droną ir už tai gavo apdovanojimą. Pasak Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovo spaudai Johno Kirby, Kremliaus sprendimas įteikti apdovanojimą šiam pilotui atrodo juokingai, nes jis ne tik pažeidė saugumo taisykles, bet ir galėjo užsimušti. Rusijos Federacija „už drąsą“ apdovanojo naikintuvo pilotą, kuris kovo pradžioje virš Juodosios jūros numušė JAV bepilotį orlaivį MQ-9. JAV stebisi tokiu valstybės požiūriu.

Rusijos vidaus reikalų ministerija šią savaitę paskelbė 19-metės studentės iš Archangelsko Olesios Krivcovos paiešką. Tėvynėje jai inkriminuojami „armijos diskreditavimas“ ir „terorizmo pateisinimas“. Griežtos įkalinimo bausmės jai grėstų už įrašus socialiniuose tinkluose ir merginos pasisakymų prieš karą. „Current Time“ pažymima, kad O. Krivcovą teisėsaugininkams „pridavė“ ir skundus rašė jos pačios kursiokai, taip pat Archangelsko universiteto studentai.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka savo kalboje vietos propagandinei žiniasklaidai pareiškė, kad Lenkija ir Lietuva yra kontroliuojamos JAV ir jis tarsis dėl „atsako“. Vienos iš Rusijos propagandinių televizijų darbuotojos paklaustas, ar Vakarai turi „stabdžius“, A. Lukašenka pritariamai linktelėjo galva: „Ne, stabdžių nėra“. Užsiminęs apie Lenkijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimą, kad Lenkijai teks įsitraukti į karą, jeigu Ukraina pralaimės Rusijai, A. Lukašenka tikino band...

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį paskelbė apie planus modernizuoti priešraketinės gynybos sistemas sostinėje po kelių dronų atakų Rusijos teritorijoje, dėl kurių Maskva kaltina Ukrainą. Šiais metais ant Maskvos stogų atsirado kelios oro gynybos sistemos. „Šiais metais užbaigsime Maskvos miesto priešraketinės gynybos sistemų modernizavimą“, – sakė S. Šoigu kariuomenės pareigūnams. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Vysbadeno (Vokietija) apylinkės teismas nubaudė 1,5 tūkst. eurų bauda migrantą iš Rusijos už marškinėlių su raide Z devėjimą. Pinigai bus perduoti „Deutschland hilft“ iniciatyvai, kuri padeda ir nukentėjusiems nuo karo ukrainiečiams. 49-erių vyras gyvena Vokietijoje nuo 1992-ųjų ir turi šios šalies pilietybę. Jis dirba elektriku bendrovėje, kuri palaiko Ukrainą ir iškabino šios šalies vėliavą ant pastato.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susilaikė nuo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pasiūlymo padidinti rusiškų dujų pirkimus, skelbia „Bloomberg“. V. Putinas pažadėjo iki 2030-ųjų Kinijai kasmet tiekti ne mažiau kaip 98 mlrd. kubinių metrų dujų. Nors tai daugiau nei šešis kartus daugiau nei pernai parduota Kinijai vamzdynais, tai vis dar gerokai mažiau nei Rusija tiekė į Europą per patį piką.

Rusijos propagandininkė Olga Skabejeva emocingai sureagavo į humoristo Maksimo Galkino pajuokavimą scenoje. A. Pugačiovos vyras pasiūlė išsiųsti į frontą Filipą Kirkorovą, kuris rankose neštų O. Skabejevos galvą – tokiu atveju paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos garantuotos. „Man rodosi, jeigu Filipas permatomomis pėdkelnėmis pasirodytų fronte, tai paliaubos kelioms dienoms užtikrintos. Ypač, jeigu rankose jis laikytų Skabejevos galvą, panašią į Versace aksesuarą.

Legendinio animacinio serialo „Simpsonai“ kūrėjai 34-ojo sezono 16-oje serijoje pašiepė karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jo diktatorišką politiką ir ilgą derybų stalą.  Epizodo siužetas sukasi apie vieną iš pagrindinių filmuko veikėjų Kirką Van Houteną, kuriam nepatiko mokykloje dėstoma istorija.  Taigi K. Van Houtenas užgrobė valdžią mieste ir sudegino visas knygas, kad iškreiptų istoriją pagal savo matymą.

Kinijos lyderiui Xi Jinpingui po trijų dienų vizito jau palikus Maskvą, JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai konstatuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patyrė fiasko – jam derybose su Kinija nepavyko pasiekti to, ko jis troško. Naujausioje savo ataskaitoje ISW ekspertai teigia, kad Rusijos prezidentui po susitikimo su Kinijos lyderiu nepavyko susitarti dėl glaudesnės dvišalės partnerystės.

Taivanas trečiadienį pasmerkė Pekiną ir Maskvą dėl bendro pareiškimo, kuriame savivaldi sala vadinama neatimama Kinijos dalimi, ir apkaltino Rusiją „šokant pagal Kinijos dūdelę“. Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Kinijos lyderį Xi Jinpingą dviejų dienų deryboms, kurių metu lyderiai pasirašė bendrą pareiškimą. Jame jiedu įsipareigojo stiprinti strateginę partnerystę ir patvirtino, kad Rusija remia Kiniją Taivano klausimu.

Rusų karinis laivynas anksti trečiadienį atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolio uostą Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, sakė Maskvos paskirtas vietos gubernatorius Michailas Razvožajevas. „Juodosios jūros laivynas atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolį“, – „Telegram“ paskelbė M. Razvožajevas. „Jie bandė prasiskverbti į mūsų įlanką; mūsų kariai šaudė į juos iš mažo kalibro ginklų. Taip pat veikė oro gynybos sistema“, – rašė jis.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė nemanančios, kad Kinija galėtų būti nešališka tarpininkė tarp Maskvos ir Kyjivo dėl karo Ukrainoje. Tai kol kas buvo konkrečiausiai suformuluota JAV kritika Kinijai dėl jos siekio būti tarpininke ieškant taikaus sprendimo. „Nemanau, kad į Kiniją kokiu nors būdu pagrįstai galima žiūrėti kaip į nešališką [veikėją]“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijai užpuolus Ukrainą šalį paliko tūkstančiai, o gal net dešimtys tūkstančių kvalifikuotų gydytojų, skelbiama „Sistema“ tyrime. Bendras jų procentas sudaro apie 1-2 proc., tačiau tarp jų – pasaulinio lygio medikai, žymiausių klinikų žvaigždės, mokslininkai ir šalies stipriausieji. Ekspertų manymu, Rusijos medicina „atsirito atgal“ dešimtmečiais.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ištikimiausio propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje skubiai prisireikė kviesti gydytoją, kai vienas iš laidos svečių netikėtai apalpo. Internete pasirodė V. Solovjovo laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ ištrauka, kurioje Kremliaus propagandistas su svečiais aptaria Jungtines Valstijas.  Netikėtai vienas iš laidoje kalbintų pašnekovų tiesioginio eterio metu apalpo ir susmuko ant žemės.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė surengęs produktyvias derybas su vizito į Kyjivą atvykusiu Japonijos premjeru Fumio Kishida. „Mūsų derybos su p. Kishida buvo gan produktyvios“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą  dirbti drauge su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį dėl tarptautinės tvarkos, saugantis nuo agresijos, saugantis nuo Rusijos teroro“, – sakė jis.

Rusija ir Kinija susitarė, kad niekada neturėtų kilti branduolinis karas, sakoma antradienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo Kinijos kolegos Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje. „Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturi būti pradėtas“, – sakoma deklaracijoje. Joje priduriama, kad abi valstybės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu, bei teigė, kad jie turi neribotas galimybes. „Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas po derybų surengtoje vakarienėje, per kurią kėlė tostą už rusų ir kinų klestėjimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenorint įgyvendinti Kinijos pasiūlyto taikos plano, kuriuo būtų siekiama nutraukti kovas Ukrainoje. „Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sakė V. Putinas. „Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – pridūrė jis.

Rusijos valdžios institucijos antradienį atliko kratas kelių žmogaus teisių aktyvistų ir istorikų, priklausančių garsiai žmogaus teisių grupei „Memorial“, praėjusiais metais pelniusiai Nobelio taikos premiją, namuose ir biuruose.  Kratų banga, kurios metu policija apklausė „Memorial“ aktyvistus, yra pastaraisiais metais Kremliaus vykdomų represijų ir plataus masto agresijos prieš opoziciją dalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva bus priversta reaguoti, jei Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai karinių atsargų, įskaitant šarvus pramušančius šaudmenis, kuriuose yra nusodrintojo urano. „Jungtinė Karalystė ... paskelbė ne tik apie tankų, bet ir sviedinių su nusodrintuoju uranu tiekimą Ukrainai. Jei taip atsitiks, Rusija bus priversta reaguoti“, – po Kremliuje vykusių derybų su Kinijos kolega Xi Jinpingu žurnalistams sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Kremliuje surengė naują „prasmingų ir nuoširdžių“ derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ratą prieš didesnių delegacijų diskusijas. „Ką tik įvyko labai prasmingas ir nuoširdus pasikeitimas nuomonėmis apie Rusijos ir Kinijos santykių plėtros perspektyvas“, – sakė Rusijos vadovas per valstybinę televiziją.

Italijos teismas patenkino JAV užklausą dėl Krasnojarsko krašto (Rusija) gubernatoriaus sūnaus Artiomo Uso ekstradicijos. Jis yra kaltinamas dalyvavęs nusikalstamose naftos, ginkluotės technologijų sankcijų apėjimo schemose. Po sulaikymo kaltinimus jam pateikė ir Rusijos teisėsauga. Manoma, kad tai skirta jį tokiu būdu išgelbėti iš JAV rankų. „La Repubblica“ skelbiama, kad Milano teismo generalinis prokuroras patenkino JAV prašymą išduoti anksčiau Italijoje sulaikytą Artiomą Usą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Kremlių pradėti oficialių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo valstybinės televizijos transliuoti vaizdai. Xi Jinpingas į Kremlių įžengė raudonu kilimu, o didžiulėje ceremonijų salėje jį pasitiko V. Putinas ir aukšto rango Rusijos pareigūnų delegacija bei karinis pučiamųjų orkestras, kuris sugrojo abiejų šalių himnus.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje sprendimas išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui Kremliuje buvo vertinamas kaip „pats netikėčiausias Vakarų žingsnis“, skelbia „Meduza“ šaltiniai, artimi Rusijos prezidento administracijai. Anot leidinio pašnekovų, Rusijos valdžia tam nesiruošė. Didžiausias galvasopis Kremliui dabar yra iškilęs pavojus visai 2023-ųjų Kremliaus viešųjų ryšių strategijai.

Buvęs apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministras ir FST agentas Igoris Girkinas, daug prisidėjęs prie 2014-aisiais vykdytos Rusijos agresijos Ukrainos rytuose, liepė Rusijos prezidentui V. Putinui „užsičiaupti ir nedaryti gėdos“. „Užsičiaupk! Užsičiaupk Vladimirai Vladimirovičiau…“, – emocingai kalbėjo buvęs smogikų vadas Igoris Girkinas.

Rusijos biudžete dėl karo Ukrainoje ir vėliau paskelbtų ekonominių sankcijų atsivėrus milžiniškai skylei šalies politikai ėmėsi siūlymų, kaip pagerinti ekonominę situaciją. Jeigu kalbos apie papildomą verslo apmokestinimą jau tapo įprastomis, tai neseniai rusus pasiekė naujiena, kad gali tekti kompensuoti negaunamas „Gazprom“ pajamas iš savo kišenės.

Vengrija melagienomis vadina pranešimus, kad ji sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo Zaltano Kovacso, šalis pritarė TBT sprendimui dėl arešto orderio ir daugiau komentarų šia tema nepanoro pateikti.  „Vengrija sutiko su TBT sprendimu ir nenori jo kaip nors komentuoti.

Rusija balandžio pradžioje planuoja surengti neoficialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir jame aptarti, jos teigimu, į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų „realią padėtį“. Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su ukrainiečių vaikų grobimu.

Praėjusius daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Turkija  didėjančio JAV bei Europos spaudimo sąlygomis nuo šio mėnesio sustabdė Vakarų sankcijomis uždraustų prekių tranzitą į Rusiją, agentūrai „Reuters“ pareiškė vienas Turkijos aukščiausio rango eksportuotojų ir diplomatas.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūra vėlai pirmadienį pranešė apie incidentą, kuris atrodo kaip drąsi ataka prieš Rusijos okupuotame ir neteisėtai aneksuotame Kryme geležinkeliu gabentas rusų sparnuotąsias raketas. Rusijos paskirtas aneksuoto Krymo gubernatorius taip pat pranešė apie incidentą to paties šiaurinio Džankojaus miesto rajone, bet nepaminėjo raketų kaip atakos taikinio. Pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti sulaikytas, jeigu pasirodytų vienoje iš 130 šalių, kurios pasirašė Romos statutą. Pietų Afrikos Respublika, į kurią šių metų vasarą galėjo atvykti V. Putinas, jau pareiškė, kad suvokia savo teisinius įsipareigojimus.

20-metis rusas kovo 19-ąją viename Rusijos miesto Iževsko parke surengė akciją, kurios metu parodė savo nepalaikymą karui Ukrainoje.  Nikita Gorbunovas rankose laikė plakatą, kuriame buvo nupiešta Ukrainos vėliava ir parašyta: „Apkabink mane, jei nepalaikai karo.“ Šio savo žingsnio vaizdo įrašu vaikinas pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje. Kaip matyti vaizdelyje, vaikiną apkabino tikrai ne vienas rusas. Tiesa, buvo ir tokių, kurie, vaikino teigimu, jį keikė.

Rusijoje trijų dienų vizitui atvyko Kinijos lyderis Xi Jinpingas, Hagos tribunolo paieškomą dėl įtarimų padarius karo nusikaltimus Ukrainoje Vladimirą Putiną jis vadino „mielu draugu“. V. Putinas neliko skolingas ir taip pat savo kolegą pavadino „mielu draugu“, bei pareiškė, kad net šiek tiek pavydi Kinijai. Šiuo metu Maskvoje vyksta susitikimas tarp Rusijos ir Kinijos prezidentų.

Rusijos žiniasklaidoje – pirmieji atgarsiai iš Lietuvoje vykusių savivaldos rinkimų. Prokremliškame portale „EA Daily“ skelbiama apie „rusafobiško“ Valdo Benkunsko pergalę sostinėje Vilniuje ir primenama, kad jis Maskvos namus pavadino „šnipų namais“. Rusijos naujienų portale skelbiama, kad „būsimą miesto vadovą galima vadinti karjeros rusofobu“ ir primenama, kad V. Benkunskui dirbant valdžioje nuo 2019-ųjų buvo „aktyviai dekomunizuojamos miesto viešosios erdvės“. Maža to, Rusijos portale aišk...

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvykęs į Maskvą sakė, kad pirmasis nuo karo Ukrainoje pradžios jo valstybinis vizitas Rusijoje suteiks „naują postūmį“ dvišaliams santykiams. „Esu įsitikinęs, kad vizitas bus vaisingas ir suteiks naują postūmį sveikam ir stabiliam Kinijos ir Rusijos santykių plėtojimui“, – Maskvos oro uoste žurnalistams, įskaitant Rusijos valstybinės žiniasklaidos atstovus, sakė Xi Jinpingas.

Rusijos propaganda bandė išnaudoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino tariamą kelionę į okupuotą Mariupolį sutvirtinti jo įvaizdį, tačiau ne viskas pavyko, kaip buvo planuota. Viena vietos gyventoja nepabūgo gausios Rusijos prezidento apsaugos ir šaukė į kameras, kad visas šis parodomasis renginys tėra spektaklis. Per Rusijos valstybines televizijas transliuotame vaizdo įraše matyti V. Putino susitikimas su „Nevskij“ mikrorajono okupuotame Mariupolyje gyventojais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per derybas Maskvoje aptars Pekino pateiktus pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pirmadienį pranešė Kremlius. „Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.

Kinija pirmadienį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), išdavusį Rusijos lyderio Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais, vengti „dvejopų standartų“ ir gerbti valstybių vadovų neliečiamybę. Teismas turėtų „laikytis objektyvios ir nešališkos pozicijos, gerbti valstybių vadovų neliečiamybę... pagal tarptautinę teisę“, eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

Buvęs Rusijos prezidentas ir ilgametis premjeras Dmitrijus Medvedevas eilinį sykį graso rusiškomis raketos visiems, kas tik nepatinka Kremliui. Po skambaus Hagos tribunolo pareiškimo jis užsiminė apie „galimybę paleisti „Oniks“ raketą į teismo pastatą“. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT, arba Hagos tribunolas) penktadienį paskelbė išdavęs Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

XI Jinpingas Vladimirą Putiną vadino geriausiu draugu, tačiau dabar, kai Rusijos lyderiui skubiai reikia pagalbos iš Kinijos, kyla klausimas ar Pekinas vis dar yra toks didelis rusų draugas? Putino armija įstrigo Ukrainoje ir jai trūksta amunicijos.

Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad netikėtas prezidento Vladimiro Putino vizitas į Mariupolio uostamiestį, kuris pernai pateko į Rusijos kontrolę, įvyko naktį, „kaip ir dera vagiui“. „Kaip ir dera vagiui, V. Putinas, prisidengęs naktimi, apsilankė Ukrainos Mariupolyje. Pirma, taip yra saugiau.

Iš miesto pasitraukusi Ukrainos Mariupolio miesto taryba sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į šį apgriautą uostamiestį, kuris po ilgos apgulties pernai pateko Maskvos kontrolėn. „Tarptautinis nusikaltėlis V. Putinas apsilankė okupuotame Mariupolyje. Jis stebėjo „miesto atstatymą“... naktį. Tikriausiai tam, kad dienos šviesoje nematytų savo „išvadavimo“ nužudyto miesto“, – savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė miesto taryba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Mariupolio mieste, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, praėjus beveik metams po to, kai Maskva pareiškė užėmusi šį strateginį uostamiestį. Tai pirmoji Rusijos vadovo kelionė į Donbaso regioną nuo konflikto Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasarį. Ši kelionė vyko po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo Rusijos vykdyto tūkstančių Ukrainos vaikų deportavimo konflikto metu.

Baltarusijoje įkurta nauja režimą palaikanti partija „Belaja Rus“ („Baltoji Rusija“), sukurta tokio pat pavadinimo visuomeninio susivienijimo pagrindu, skelbia „Deutsche Welle“. Atitinkamas sprendimas priimtas partijos steigiamajame suvažiavime, kuris įvyko Minske kovo 18 dieną. Šeštadienį taip pat buvo patvirtinta partijos programa ir jos įstatai. Naujos politinės organizacijos pirmininku išrinktas respublikinio visuomeninio susivienijimo „Belaja Rus“ vadovas Olegas Romanovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį apsilankė Kryme, pranešė valstybinė televizija. Į Krymą Rusijos lyderis netikėtai nuvyko per devintąsias šio Ukrainos pusiasalio aneksijos metines. Sevastopolio uostamiestyje prie Juodosios jūros V. Putinas, lydimas Maskvos paskirto Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, apsilankė meno mokykloje, parodė televizija „Rossija-1“. „Mūsų prezidentas Vladimiras Vladimirovičius Putinas žino, kaip nustebinti.

Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Hagoje bus teisiamas už nusikaltimus Ukrainai, nepaisant Maskvos argumentų. Anot CNN, K. Chanas atmetė teiginį, kad V. Putinas išvengs teismo, nes Rusija neratifikavo Romos chartijos. Prokuroras užsiminė apie buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus ir buvusio Liberijos lyderio Charleso Tayloro likimą, kurie, rodėsi, taip pat išvengs atsakomybės.

Jungtinės Tautos penktadienį sakė, kad teisių pažeidimai žmonių, nepritariančių Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, atžvilgiu gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui. Penktadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje daroma išvada, kad visoje Baltarusijoje vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimas išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos – yra pateisinamas. Šiuo žingsniu padaromas „labai įtaigus“ pareiškimas, Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė JAV lyderis. Tuo pačiu jis priminė, kad Jungtinės Valstijos nėra TBT šalis narė. Anksčiau penktadienį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos.